no more going to the dark side with your flying saucer eyes

mane anksčiau kankindavo sapnai apie tai, kaip valgykloje rašome baigiamąjį egzaminą, ir likus penkiolikai minučių ligi pabaigos suvokiu, kad mano rašinėlis netinkamas. arba jo išvis neturiu. tiesa — paskiau tokių bėdų išties teko nugyventi, tačiau kaskart viksteldavau rusva lapės uodegėle (ta, iš pirmos klasės kalėdų nuotraukos) ir nebent tik kojų pirštų galiukus sušlapdavau (grissomas sako – pėdų atspaudai pasako tiek pat, kiek ir pirštų).

todėl žmonės manimi tikėjo.

dabar mano jausmai stygos formos, aš nebeskraidau iš balkonų ir nebedvokiu vėju.
sapnuose aš tik vėluoju susitikti su r. ir paskubomis kraunu kuprinę (tiesa, ji taip ir lieka tuščia.).
nesapnuose mes vaikštome po kabakus ir klausome žmonių pasakojimų.

įdomūs jie, žinote. įdomūs. maitinuosi kitų žmonių istorijomis kaip vakar per csi moteris maitinosi jų kepenimis.

ciabatta
išeiga: 3 kg (aš kepiau tik iš šeštadalio – pabandymui. tačiau kitąsyk kepsiu bent iš pusės normos)
laikas
įmaišalui pagaminti ir susifermentuoti: 6 valandos
suminkyti duoną: 15-20 minučių
pirmas kildinimas: 10-14 valandų; duoną reikia palankstyti po 45 ir 90 minučių
duonai sušilti: 1 valanda
dalinimas: pora minučių
antras kildinimas: 1,5 – 3 valandos
kepimas: 15-20 min (mažoms bandelėms), 35-40 min (duonai)

įmaišalui
457 g kvietinių miltų (naudojau pirmos rūšies)
152 g rupių kvietinių miltų
609 g vandens (maždaug 65oF temperatūros)
2 g sausų mielių

tešlai
1082 g kvietinių miltų (vėlgi naudojau pirmos rūšies)
710 g šalto vandens (40oF)
viso įmaišalo
34 g druskos
3 g sausų mielių
51 g alyvuogių aliejaus

įmaišalui sumaišome visus ingriedientus, uždengiame ir leidžiame rūgti kambario temperatūroje 6 valandas. kai paviršius tampa raukšlėtas ir nusėtas burbuliukų, įmaišalą galime naudoti.
visus tešlai skirtus produktus (išskyrus kokius 20 procentų vandens) sudedame į didelį dubenį (pageidautina, kitchenaid’o, bet kad jau krizė, tanka naudotis tuo, kuris iš ddr parvežtas; galima ir rankomis makaluoti.), lėtai maišome, kol viskas.. susimaišo (apie 5 minutes). toliau maišome, kol glitimas vidutiniškai susiformuoja.
įmaišome likusį vandenį; minkome, kol tešla pasidaro vientisa (dėmesiaus – ji bus minkšta, tikrai ne tokia kaip bandelėms ar picai; šiek tiek primena viena filmą iš vaikystės su eddie murphy. su tokiais žaliais.. objektais.).
tešlą perkeliame į gerai aliejumi išteptą indą.
patikriname tešlos temperatūrą: jei ji maždaug 72oF, paliekame kambario temperatūroje. jei aukštesnė – paliekame šaldytuve.
tešlą lankstome po 45 ir dar 45 minučių (taigi – po 45 min. ir pusantros valandos). svarbu po antro sykio patikrinti, ar indas tikrai gerai išaliejuotas, kad galiausiai, kai reiksią bandutes formuoti, tešla nebūtų prie jo prikibusi.
paliekame šaldytuve 10-14 valandų.
kitą rytą išimame indą iš šaldytuvo ir leidžiame tešlai pašilti kokią valandą. stalą gerai gerai išmiltuojame ir išverčiame tešlą. labai atsargiai (negalima išmušti viso oro) tempiame tešlą nuo centro ligi kraščiukų, kol tešla pataps kokių 2 cm storio stačiakampiu. supjaustome, kaip norime (3kg tešlos, sako, pavirsta į 6 duoneles. man iš 500g tešlos išėjo 6 bandutės).
dabar reikėtų tas duoneles palikti pakilti 2 valandoms kambaryje (arba 2 valandoms šaldytuve ir valandai – kambaryje). kadangi tešla grasina prarasti bet kokią formą, reikėtų naudoti tokį daiktą kaip couche. kadangi aš tokio neturiu, suformavau kažką panašaus iš silikoninio kepimo popieriaus — tiktų ir tvirtesnis rankšluostis. daiktą, ant kurio leisitės ilsėtis tešlai, reikia labai labai gausiai išmiltuoti. ir vėlgi – su duona elgiamės atsargiai.
kad ir kur padėjome duoną, uždengiame ją plastikine plėvele ar įkišame į didelį maišą. taip uždengtą paliekame pakilti.

įkaitiname orkaitę. jei turime, reikėtų naudoti kepimo akmenį, bet mes, deja, jo neturime, tai pasitenkinom ‘tiesiog’ orkaite. įkaitiname iki 475oF (kokie 240oC). prireiks ir garų (tam esti keletas būdų, apie juos galima prisiskaityti originalaus recepto komentaruose; aš tiesiog į didelę kepimo formą, laikomą vienu aukštu žemiau nei kepančios duonelės, pripyliau verdančio vandens)
duoną apversdami perkeliame ant kepimo skardos. kai pašauname duoną krosnin, sumažiname temperatūrą iki 450oF (230oC). jei kepame dideles duonas: 8 minutes kepame su garais, dar 20 be garų. aš kepiau 8 minutes su garais ir tada kokias 7 – be garų. kai plutelė pasidaro tokios spalvos, kokios norisi, išjungiame orkaitę ir leidžiame jai vėsti orkaitėje pravertomis durelėmis 10-12 minučių.
leidžiame atvėsti. skanaujame.
(pastabos: išsigandau šlapios tešlos, todėl prikroviau dar miltų; tik paskiau sužinojau, kaip turėtų atrodyti ciabatta tešla, tad! dėl šito dalyko atsirado per mažai dideliųųųųų ciabattai būdingų ertmių. tačiau skonis, skonis. o aš juk nė nemėgstu ciabattos.
ma sakė, pradėkime duona namuose kepti.
aš norėčiau.

receptas: wild yeast

duoną kepti yra ypatinga.

12 thoughts on “no more going to the dark side with your flying saucer eyes

    1. rusvaplaukė Post author

      o man keidčiausia, kad aš ciabattos pernelyg didi gerbėja nesu. gardu, taip, bet man skaniau kokia brioche arba ruginė duonelė.
      tačiau šita.. na čia kitas reikalas 🙂 naminė, šviežia. mylėta. :}

      Like

      Reply
  1. Vilma

    Aš kaip tik savaitgalį kepiau ruginę duoną su raugu pagal naujos knygos receptą… Pradėjau penktadienį, baigiau sekmadienį… Supratau – duoną, o ne tortus kepti didžiausias menas! Recepto nepublikuosiu, nes tobulėti ir tobulėti dar…
    Bet šiaip norėjau pasakyti, kad tavo ciabatta atrodo šauniai! 🙂
    Beje, biškį off topic – tavo šokoladinė tarta, kuri buvo trečioje vietoje dabar pirma eilėje, nes mocha prune cheesecake ir kitą tortą jau išbandžiau. 😛

    Like

    Reply
    1. rusvaplaukė Post author

      būtent. atrodo pirma, ai, duona, kas čia. ogi ne. čia viskas stebuklinga neįtikima stebuklinga.
      beje, o kokia knyga :}?
      smalsu nugirsti, kaip tavo tortai pavyko. juoba kad mocha prune kažin koks ir mano kompiutery glūdi. ir yay, džiaugiuos dėl ‘saviškio’ artėjimo. visad įdomu, kaip kitiems tie patys skanumynai išeina ,)

      Like

      Reply
  2. Rr

    kaip visada ne laiku ir ne vietoje, bet:
    gerai, kad rašai čia. ir nors nepritariu blog’ams, nes jie blog’is, bet tu, kaip dar daug kur, esi išimtis – Kepykla nr.5 yra gerai;
    – net barakiniai gali rasti įkvėpimo. nusipirkau avižinių dribsnių;
    – auksas veržiasi į pasaulį per galvą. plaukus, to be more exact;
    – per porą svarstyklių perėjęs daiktas visada tiksliau įvertinamas. ypač, kai svarstyklės tokios skirtingos. juk neįdomu, jei vienoda;
    – čia gražu, gera ir nedaug trūksta, kad kvepėtų.

    Like

    Reply
    1. rusvaplaukė Post author

      Rr, maniau, po tos savaitės į avižas nė žiūrėt nebenorėsi. gerai. labai gerai.
      ir jei ką – nepamiršk, kad aš dabar jau turiu 1000 classic indian recipes ,D tereik vienkartinių dėželių, lemonado ir norų. ir soho square, žydinčių narcizų bei vyšnių, bet čia jau kas kita (pirmos dienos lietuvoje žiauriai nervingos.).
      tavo dovanotas (,)) indelis pyragui kol kas tarnauja kaip mano užkandinių salotų lėkštė. labai puikiai atrodo, aha.} mūr.

      vakarais užsimerkusi matau kokį tai tottenham road (taip taip, deduosi, kad jie man visi nesusipainioję galvoj) ir galvoju, kad lovoje vis dėlto patogiau nei ant radiatoriaus. dar, dar pastebėjau, kad dilgėlių arbata kvpia panašiai kaip parkai – bet tas kitas parkų kvapas, tas, kur ne narcizai ir vyšnios ir kiti žydintys augalai, ,)

      Like

      Reply
  3. garbane

    OHO. Cia tai dalykas.. Bet kiek suprantu tam kad viska gerai padaryt reikia turet maistini termometra.. nera pas mane tokio dalyko.. kazin ar surizikuot ir isbandyt is akies..

    Like

    Reply
    1. rusvaplaukė Post author

      ar dėl tų 72 farenheito? na, manau, tikrai pavyktų ir be termometro; čia maždaug 22 laipsniai celsijaus – tad šiek tiek šilčiau nei kambario temperatūra. žo, jei tešla atrodo šiltutėlė net prie rankų liesdamasi, tai jos temperatūra jau virš 30 (manau .)), tad kyštelt šaldytuvan reiktų.

      Like

      Reply
  4. Pingback: Kepykla nr. 5 » Blog Archive » dog days are over

  5. Pingback: Kepykla nr. 5 » Blog Archive » It’s not enough to sit down and wait for a phone to ring

Leave a comment