jie sugrįžta.
ir garsiai kalbasi koridoriuose, juokiasi, paryčiais tranko kambarių duris. palieka paskui save kokosų kvapą dušuose.
kai jie sugrįžta, virtuvėje vėl įsiviešpatauja chaosas, nukirpti pusgaminių pakuočių kampeliai, svilėsių arba perkaitinto rapsų aliejaus kvapas.
o mes? ką mes – išsiplauname indus ir nuo rytojaus pradedame gyvenimą iš naujo.
avižiniai blynai
2 kiaušiniai
1 1/2 st. miltų
1/2 st. avižų dribsnių
3 v.š. rudojo cukraus
3 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. druskos
3/4 a.š. cinamono
žiupsnis imbiero
1/2 st. grietinės + 1 1/2 st vandens/pieno
4 v.š. tirpinto atvėsinto sviesto
1 a.š. vanilinio cukraus
1/2 st. razinų
paplakame kiaušinius, supilame praskiestą grietinę, sviestą, cukrų ir gerai išmaišome. supilame miltus, avižas kepimo miltelius, prieskonius ir druską. išmaišome, kol masė pasidaro *beveik* vientisa. atsargiai įmaišome razinas ir leidžiame pastovėti keletą minučių.
keptuvėje įkaitiname šiek tiek aliejaus arba sviesto. pradėję kepti, ugnį kiek sumažiname, kad blynai nedegtų. kiekvienam blynui skiriame po porą kupinų šaukštų tešlos. kepame, kol pakraščiukai atrodo sausoki, o iškilę burbuliukai nebesprogsta. apverčiam, pakepam dar minutėlę.
valgome kiek įmanoma karštesnius – mano atveju, su grietine ir ruduoju cukrumi ir karamelizuotais obuoliais. arba nuskandiname juos klevų sirupo baloj. arba arba.
iš JoyTheBaker.
Kepykla Nr. 5 
pamaniau, kad ten grietinėlė, pabarstyta kava (mm)
a jau grįžta? o aš turiu ryt į paskaitas “grįžti” (vimt). baisiai nesinori… noriu tupėt namie ir gaminti gaminti gaminti. kiaurą parą. pasiguodžiau.
skaniai atrodo blynai, numanau avižiniai man patiktų, dar neragavau 🙂
LikeLike
grietinėlė su kava būtų visai nieko, žinote – kone kokie moka-blynai.
>> a jau grįžta?
mm? ne visai supratau .)
o man poryt egzaminai du, užporyt vienas, ir užporyt jau paskaitos iškart prasideda – bried(džiuk)ai visiški! <– irgi pasiskundžiau.
nieko nieko. nebedaug teliko tau juk tų mokslų, va, o tada, tada!! laikykis, pasauli ,)
LikeLike
Jul, užsišventus buvai biškį? Kaip šampė?? A? Blynai tobulai sekmadieniniai. Tik įsivaizduoji, man jau trečią dieną nieko valgyt nesinori.NIEKO.O laiko gamint nėr (pas mus siokios tokios permainos namie), tai tik koKletus kepiau ir raugintų kopūstų sriubą (gerb. K. atsigavimui su mėsa) viriau. O saldytuvas lužta nuo produktų kuriuos reikia suvartoti. Irgi tipo pasiguodziau.
P.S. Bri, ale tau kas pasidarė?? Brangusis į virtuvę uždarė? 😀
LikeLike
ką tu ką tu, E., neužsišventėm – naujieji tykūs ramūs šilti ir begaliniai jaukūs buvo, be jokių šalutinių poveikių ,)
o jūs – kiba perestroikinatės kažką?
žinau žinau tuos nenorėjimus valgyti, bet bet. bet kai nesinori, tai reikia kažką Ypatingai Skanaus pasigaminti – šast ir užsinori tadum .)
LikeLike
tavo įrašai kenkia mano figūrai 😀 paskaitau, pažiūriu paveiksliukus ir taip užsinoriu valgyti ko nors panašiai skanaus :>
LikeLike
šypt.
galvoki, ką keppsime keppsime pavasariop .)
LikeLike
O, jule, kai aš vėl po visų tų Kūčių-Kalėdų-Naujų masinių gaminimų atsigausiu ir grįšiu į virtuvę, kepsiu šitus blynus, niam 🙂 Atrodo taip minkštai, puriai, skaniai, gražiai… trūksta žodžių :))
Beje, P.S. Aš baisingai atsiprašau, kad neatrašau… Bet atrašysiu, tikrai. Kai tik susikaupsiu. Pabandysiu greičiau 🙂
LikeLike
kch, Asta, man vis dar gėda, kad tavąjį laišką mė-ne-sį neatrašytą laikiau. laiškų per prievartą rašyti nevalia, ni-ni-ni. .)
LikeLike
Jul, man iš gyvenimo kartais dingsta savaitės, tai pamiršau kokia šiandien diena, todėl ir gavosi su tuo “jau grįžta”, teleportavausi į praeitą savaitgalį (ak tas lynchas…)
ne daug mokslų, bet vis tiek užknisa, reikia laikytis laikytis ir… kažkaip išsilaikysime :)) mm mocca blynai (užsisvajoja)
Egle, jooo, dabar neatsidžiaugia mano įkvėpimu :)) Ot liūdės virtuvė kai į mokslus grįšiu…
LikeLike
Aš esu kažkokia kreiva violetinė snaigė
LikeLike
ale prajuokinote, mademoiselle snaige ,)
o man pastarosios savaitės – nuo kokios 20 dienos – susiliejusios į vieną, nežinau, kuri savaitės diena, koks paros laikas (su šituo, tiesa, kiek lengviau) nei ką. ojei! va taip ir būna, kai į negyvenamas salas persikeli.
kažkaip išsilaikysime. aš irgi sau tai kartoju. kurgi dingsim. išsilaikysim!!
nejaugi žadi apleisti visai virtuvę, moksluosna sugrįžusi? na jau ne, aš taip nežaidžiu .P
LikeLike
Ir aš taip nežaidžiu 😀
Bri, jokiu būdu neapleisk virtuvės – jei mokslai neleidžia gaminti, mesk tokius mokslus 😀
LikeLike
kepsiu šitus rūtai!
LikeLike
u rock!
LikeLike
Julė, mane ir vėl nemiga kankina… 😉 Ir matau, kad rytoj nebus jokios pošventinės iškrovos, bus blyneliai. Gali jaustis atsakinga už papildomą kg ant mano apatinės nugaros dalies ;D (na gerai, gerai… juokavau… ilgiau palakstysiu po mišką ir viskas bus čiki ;))
LikeLike
ojei! nemiga! matau iš rašymo laiko. bjaurus dalykas, fui fui. nors jei jos rezultatai kaip tasai Torūnės meduolis, gal kiek ir pakenčiamesnė patampa .)
fi, kokie čia dar papildomi kilogramai, fi, jei maistas su meile iš meilės, tai ir nueina ten, kur reikia – t.y., ne ant ‘apatinės nugaros dalies’ (puikus eufemizmas!), o jei netyčiom ten ir nusėda, tai vis viena – iš meilės .D. be to, juk aaavižos –> ląsteliena –> kone organizmo valymo blynai, nu, nu .D
LikeLike
Jule Jule, jie gavos laaaaaabai skanūs!
Ryte mama atėjo kambarin ir sako, Justyt, iškepsiu tau blynų mielinių, tavo mėgstamiausių, o aš sakau – neeee, iškepk avižinių, radau naują receptą;D
Ačiūūū. pilvukas sako mmMmm, šilta;)
LikeLike
yay! yay! yay!
man irgi jie be-ga-li-niai patiko.
LikeLike
Pingback: Avižiniai blynai su cinamonu « noriumiego