Hide in the suitcase if you have to

Namuose man nepatinka tas metas, kai jau nebe taip šviesu, kad sėdėtumei be lempelės (ar balanos), bet dar ir ne taip tamsu, kad ją įžiebtum (nes jau ne šabas, jau galima), ir kurį kelią bepasirinktum, vis viena bus nesmagu. Net jei yra trečias – uždengti užuolaidas ir apsimesti, kad jau naktis, ir drąsiai degti šviesą. Bet pro langą matyti balkonas, iš balkono pasiekiame lapus, ir regim Šnipiškių stogus, ir aš jų nenoriu uždengti,

ir, trumpai tariant, padėtis be išeities, o gyvenimas pilnas problemų,

ir, be to, vasara baigiasi. Pastarieji du savaitgaliai buvo dviračiuoti spjūviai rudeniui į veidą, bet čia tik paskutiniai pasispardymai – laikymasis įsikibus minties, kad dar vasara, dar vasara,
ir, mielieji dirbantieji, pasakykite man, ar visada taip, kad metų laikai SUVIENODĖJA, nes ofise kaip buvo vasario mėnesį dvidešimt-keli, taip ir liko, ir visa, kas pasikeičia – tik transporto priemonė važiuoti į darbą; ar visada taip, kad nebejauti žemės, ir supranti primiršęs Granauską ir visus kitus dėdes iš mokyklos-ir-ne-tik, kurie mokė ja alsuoti?

Maskarponės ir obuolių pyragas

Trupininis pyragas su maskarpone ir obuoliais

Pagrindui
190 g miltų
150 g rupiai maltų lazdyno riešutų*
90 g cukraus
150 g sviesto
1 a.š. vanilinio cukraus

Įdarui
250 g maskarponės
180 g varškės
2 kiaušinių
1/4 st. cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
4-5 didelių obuolių
2 a.š. cinamono
1 v.š. rupaus rudojo cukraus

Pagrindui minkštą sviestą sutriname su miltais, cukrumi ir riešutais, kol masė taps panaši į trupinius. Į kepimo formą beriame 2/3 trupinių ir apkepame 10 minučių 180oC orkaitėje.
Įdarui maskarponę sumaišome su varške, kiaušiniais, cukrumi bei vaniliniu cukrumi. Obuolius nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome skiltelėmis.
Ant iškepusio ir vos pravėsusio pagrindo sukrečiame varškės masę, o ant viršaus sudedame obuolius. Apibarstome ruduoju cukrumi ir cinamonu. Galiausiai suberiame likusius trupinius, kiek paspaudžiame ir kepame 30-40 minučių, kol viršus paskrus. Jei ima degti – manoji orkaitė mėgsta tokius pokštus – uždengiame folija.

* būna super smagu, kai pataikai ant nesukapoto riešuto!!

Receptas keistas keistas pakeistas pagal Aušrą, o jį pernai metais man užrodė Rūta L., miela grupiokė.

Advertisements

5 thoughts on “Hide in the suitcase if you have to

  1. Asta

    Žinoki, Jule, aš tą patį šį savaitgalį kalbėjau – o koks skirtumas, žiema ar vasara? Darbe, prie kompiuterio sėdint, visada lygiai taip pat saulė “šviečia”. Na, gerai, savaitgaliai, bet kai jie šitaip greitai prabėga…
    Nors, juk vis tiek dienos šviesesnės nei žiemą. Namo po darbo keliauji dar su šviesa. Ir vien dėl to daug daug daug linksmiau 🙂

    Kaip aš nenoriu, kad vasara baigtųs. Nepaisant visko. Prašau 🙂

    Like

    Reply
  2. Indrė

    Vienodėja dar ir kaip ir lekia. Mano vasara šiemet telpa į kelis savaitgalius – nusvilimas prie Lampėdžių, šašlykų kepimas, piknikas, savaitgalis sode. Viskas. O dėl darbo tai.. Aš šeštadienį draugei ėmiau pasakot “va rytoj po darbo dar pas pusseserę eisiu”… :/ O dėl savaitgalių – kažkas man pasakojo tokią mitinę teoriją, kad gamta žino, kad savaitgalis ir jei bus geras oras visi šiukšlins, degins laužus ir todėl oras būna blogas. Manyčiau skamba įtikinamai 😀

    Like

    Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s