Jigsaw falling into place

Kai užaugsiu, noriu būti bent truputį Alice Waters.

Ne ne, ką jūs,- aš nesu jokia eko-mamytė, ir valgau persikus ne tik nuo mūsų medžio sode. Žiemomis susilaikau nuo braškių ir pomidorų, bet ne todėl, kad skaičiuočiau maisto mylias — paprasčiausiai vašką man labiau patinka žvakėse deginti, o ne kramsnoti. Parduotuvėn dažniausiai nešuosi savo maišelį, bet jei jį pamirštu, tai megztinio nuo pečių nesirengiu, ir to butelio pieno improvizuotame krepšyje nesitempiu, — perku polietileninį už penkiolika centų prie kasos. Vartoju baltą cukrų ir kartais tingiu eiti į turgų, nes maksės darbo valandos labiau suderinamos su manosiomis. Pasibaisėjusi perskaitau, kiek EEE yra mano mėgstamuose leduose, ir toliau juos kabinu šaukštais.

Todėl ir sakau – kai užaugsiu, noriu būti bent truputį Alice Waters. O be to, pas ją keliolika metų dirbo mano didžioji miaijlė, tai kaipgi nenorėti.

Ir taip jau išėjo, kad visai neseniai Chez Panisse sukako keturiasdešimt metų. Taip pat išėjo, kad namuose turėjome mažučių saldinių obuolių, kurių niekas ne(be)valgė, ir į juos tuoj būtų ėmęsi kėsintis kitokie padarėliai – gerokai mažesni ir skraidantys. Pykšt! smegenėlėse. Juk šimtą metų turiu atsispausdinusi Alice Waters obuolių pyrago receptą, aptiktą smitten kitchen (žvilgterėkite į įrašą – 2007-ieji. Tikrai kad šimtą metų.). Viskas sukrito į savo vietas, ar ne tiesa?

Obuoliu pyragas

Alice Waters obuolių pyragas
20 cm pyragas
Tešlai:
1 st. miltų
1/2 a.š. cukraus (tikrai tikrai, čia ne klaida – pusė arbatinio šaukštelio)
1/8 a.š. druskos
85 g sviesto
3 1/2 v.š. šalto vandens

Įdarui:
600 g obuolių
2 v.š. tirpinto sviesto
3 v.š. cukraus

Sirupui:
1/4 st. cukraus

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, cukrų ir druską. Įdedame 2 v.š. sviesto ir smulkintuvu malame, kol masė taps panaši į stambiai maltas kukurūzų kruopas. Sudedame likusį sviestą ir maišome, kol didžiausi sviesto gabalėliai bus žirnio dydžio.

Po truputį įvarviname vandenį. Pamaišome, dar įvarviname tol, kol tešla taps vientisoka – joje gali matytis ir sausų plėmų, tačiau jei jie sudaro abosliučią daugumą paviršiaus, pridedame dar šaukštą vandens. Žinome, kad svarbu neperminkyti, o šitoks nuolatinis vandens pripilstymas-priminkymas tuo ir grasine. Bet norite tikėkite, norite ne, iškepta tešla atrodė puikiai – sluoksniuota, trapi, tirpstanti burnoj. Bet nešokime įvykiams už akių — dabar dar tešlą suformuojame į storoką blyną, įvyniojame į maistinę plėvelę ir kišame šaldytuvan bent jau pusvalandžiui.

Išimtą iš šaldytuvo tešlą paglostome, kad kiek atšiltų. Palyginame kraščiukus. Ant vos miltuoto paviršiaus (arba silikoninio kilimėlio) iškočiojame tešlą į maždaug 25 cm skersmens apskritimą (maždaug 3 mm storio). Nuvalome miltų perteklių.

Tešlą perkeliame į kepimo formą. Aš ją vos vos pamiltavau ir palengva, nespausdama užvyniojau ant kočėlo, o tada nuo jo perkėliau į kepimo formą – maždaug taip. Tešlos krašteliai turi kabėti per formos kraštus. Įkaitiname orkaitę iki 200oC.

Obuolius nulupame, išimame sėklalizdžius (SVARBU: šitų atliekėlių neišmetame, jų prireiks sirupui),supjaustome skiltelėmis – kuo plonesnėmis, tuo dailiau; kita vertus, jei mūsų obuoliai orkaitėje linkę minkštėti, o obuolienės valgyti nesinori – gal visgi palikime juos kiek storesnius. Obuolius dailiai suguldome koncentriniais apskritimais, pradėdami nuo pakraščiukų. Kabančius tešlos kraštus užlenkiame ant obuolių.

Tešlos kraštus ir obuolius aptepame tirpintu sviestu. Kraščiukus apibarstome šaukštu cukraus, o ant obuolių suberiame kitus du šaukštus.

Kepame kol obuoliai suminkštėja, o tešla paruduoja, apie 40 minučių. Kas 15 minučių pyragą apsukame, kad keptų tolygiai.

Kol anas kepa, pasigaminame sirupą pyragui aptepti. Likusias obuolių žieveles ir graužtukus sumetame į didelį puodą, suberiam cukrų. Užpilame tiek vandens, kad vos vos apsemtų, ir ant mažos ugnies verdame apie pusvalandį. Nukošiame.

Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir paliekame nors 15 minučių atvėsti. Pravėsusį pyragą aptepame sirupu. Skanaujame su ledais.

Obuoliu pyragas

O žinote ką? Šitas sirupas labai įdomus dalykas. Verdamos skūrelės ir graužtukai atiduoda daug daug daug obuoliško skonio, ir išeina toks gardus gėrimėlis. Nejuokauju – gėrimėlis, ne visai kompotas, bet beveik :}

O pyragas? Puikus. Mieliau būtų naudoti ne saldinius obuolius – norėtųs kažko sultingesnio ir kiek saldžiarūgščio, mat patiems obuoliams trūko skonio. Bet tešla – o dievai! – nuostabi, tokia nuostabi, kad net tešlos minkymo stadijoje ją privalėjau aprašyti. Traputėlė iki negaliu, gardi, sluoksniuota, sviestinė — geriau nebūna. Must try, nors segtuvas lūžta nuo neišmėgintų trapių tešlų recepčiokų.

Advertisements

10 thoughts on “Jigsaw falling into place

  1. Asta

    Parsitempiau namo naują Delicious žurnalo numerį, o ten irgi apie Chez Panisse jubiliejų rašo, interviu su co-chef David Tanis ir jo firminio obuolių pyrago receptas iš 5 produktų įdėtas, bet ne šitas. Atliekėlės irgi sėkmingai tokiu pat būdu sunaudojamos. Pasižymėjau, kad gaminsiu

    Like

    Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s