Šią savaitę grįžau pas senus mylimuosius, ir vakarą iš vakaro skaičiau Deivio pasakojimus apie gyvenimą Paryje, keliones ir klajones po amerikas bei australijas, ir turgus, ir sūrius, ir kavines. Ir žmones. Gniaužia kvapą, tikrai, kai su tokiu atsipūtimu ir užtikrintu žinojimu eini-darai-daliniesi tuo, ką žinai ir ką patyręs esi. No nonsense, jokių garbanotų frazių ar (ne)suslėptų simbolizmų.
Kalbant apie simbolizmus, šiandieną peržvelgiau Tree of Life, visiškai kiaurai šizovas neaiškus palyginus su tuo, kas pastaruoju metu mano filmotekoje dominuoja. Labai labai garso takelis (vėl mieloji Vltava), vaizdas ir garsas, einantis nuo kulnų per visą stuburą ligi pakaušio, net iki švelnaus drebulio krūtinėj ir gerklėj (o gal čia tik miego stygius?). Žiauriai paveikus. Patiko-nepatiko/supratau-nesupratau paliksime kitai serijai (žinau tik kad namuose jo peržiūrėjusi nebūčiau – nelemtas self-proclaimed ADD), bet reginys – paprasčiausiai VAU.
Per vidurį filmo tačiau užsinorėjau sušių. Man regisi, darbas mane tuojau sugadins! Kita vertus, G. pažadėjo maišą žieminių obuolių. Mat praėjusią savaitę ofise vykdėme tokius natūrinius mainus: tu man obuolių – aš tau pyragą. Atrodo, pasiteisino. 🙂
Šitas pyragas yra *truputį* kitoks nei stiklinė cukraus, stiklinė miltų, stiklinė aliejaus, keturi kiaušiniai, plakt plakt plakt, penki obuoliai, kept kept kept, nom nom nom – reikalaują *truputį* daugiau darbo ir skirtas *truputį* labiau suaugusiems. Jei norisi jo iškepti mažajam sūnenui, karamelėn nepilkime brendžio arba jį nuvirkime, kad alkoholis išgaruotų, o džiovintus vaisius mirkykime stiprioje juodoje arbatoje.
Lipnus obuolių pyragas su karameliniu brendžio padažu
Pyragui
1/2 st. razinų
1/4 st. brendžio
1/2 st. džiovintų obuolių
1/2 st. cukraus
1 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
1 a.š. cinamono
1/4 a.š. šviežiai tarkuoto muskato
žiupsnis maltų gvazdikėlių
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1 kiaušinis
113 g tirpinto sviesto
1/3 kepintų lazdyno riešutų
2 obuoliai
šiek tiek pieno
Karameliniam padažui
75 g sviesto
1/2 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 st. + 1 v.š. cukraus
2/3 st. riebios grietin4l4s
2 1/2 v.š. brendžio
Pyragui razinas ir gabalėliais kapotus džiovintus obuolius pamirkome brendyje apie pusvalandį. Vieną obuolį nulupame, kito ne, ir abu sukapojame maždaug 1,5 cm kubeliais.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, o kraštus ištepame sviestu.
Didesniame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius.
Kitame dubenyje sumaišome abiejų rūšių cukrų. Įkuliame kiaušinį ir plakame, kol masė taps tiršta ir šviesi – kokias 5 minutes. Supilame atvėsintą sviestą ir išmaišome. Per keletą kartų įmaišome miltų mišinį. Pasistengiame nepermaišyti – vis dar gali matytis ir sausų miltų.
Supilame riešutus, obuolius ir džiovintus vaisius su visu brendžiu, jei šis dar nesusigėrė. Atsargiai įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta, šiek tiek praskiedžiame ją pienu. Neišsigąstame: atrodo, kad yra žiauriai daug priedų, bet iš tiesų viskas tvarkoj, pyragas tikrai išeis.
Tešlą supilame į paruoštą kepimo skardą. Kepame apie valandą, bet iš tiesų reikėtų tikrinti mediniu pagaliuku – įsmeigtas į pyragą, jis turėtų išlėsti švarus. Be to, pyragas turėtų imti atšokinėti nuo kraštų.
Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Gardus, sako, būna penketą dienų, nors mūsiškis tiek nesulaukė!
Tiekiame su ledais (jei nebijom šalčio) ir šiltu karameliniu padažu.
Padažui mažame prikaistuvyje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą, cukrų ir grietinėlę. Maišome, kol cukrus ištirpsta, o tada padidiname kaitrą iki vidutinės ir palengva užverdame padažą. Nuolat maišydami verdame penketą minučių, kol jis kiek sutirštėja. Nuimame nuo ugnies, įmaišome brendį. Galima tiekti iškart, o galima ir vėliau pašildyti (net mikrobangėje, jei ją naudojame). Padažą galima laikyti šaldytuve kokias 3 dienas.
Recepčiokas adaptuotas iš thekitchn.
Šiandien irgi be galo norėjau obuolių pyrago, tik keliavom iki kepyklėlės 🙂 O šis kaip skaniai atrodo, mmm!
LikeLike
O gal kokią kepyklėlę rekomenduotute? Tiems sykiams, kai mirk-gyvenk reikia ko nors skanaus, o rankos virtuvėje sukiotis nekyla..
LikeLike
Vaje, ta nuotrauka kooookia daili! Tikrai kad nom nom nom. 🙂
Tiesa, desertų paskutinėm dienom buvo tiek, kad oi. Nežinau, ar greitai norėsiu šokolado :O O tai baisu! (bet didžiausia tikimybė, kad šita liga praeis po kokių max poros dienų) 🙂
LikeLike
Asta, tai kaip ten tos savaitės be saldumynų – Anglijos visas pastangas griauna, ania? Na, bet kažkaip tikiu, kad buvo LLG (= Labai Labai Gerai)! (Ir kol aš čia atrašyti prisiruošiau, žiū, liga turbūt ir praėjo — kaip matau iš kriaušinio pyrago, nom nom nom)
LikeLike
Oi! Aš dar neiškepiau nei vieno obiolinio pyrago! Baisuma! Šiandien ketinau, bet nebespėjau… Atsikąsiu taviškio per ekraną. Nom!
LikeLike
Žiupsneli, tegul tau jėgų iš kosmoso prisipildo rankos, kojos ir galvos, ir pyragai patys ima iš orkaitės šokinėt!
LikeLike
Oh my kaip aš tokio noriu. Dievinu karamelę ir beveik įsivaizduoju koks lipnus jis ir geras turėtų būti.
LikeLike
Žiauriai geras,- va koks 🙂
LikeLike
Na tikrai, tas pyrago gabaliukas iš nuotraukos taip ir prašosi į burną! 🙂
LikeLike
Deja, ano tik vaiuoklis telikęs bei prisiminimas. Šypt šypt, metas naujam!
LikeLike
Gera čia tavo mintis su tais mainais, bet pas mane kolektyve sunkiai tas praeitu, nes .. (gal kitą kartą apie tai:) )
Visokie saldukai yra gerai .. šiandien kaip tik sudeginau avižinius sausainius su brendyje mirkytom razinom, tai toks dbr š**** mano galvoj, dar labiau savo duxofke peikiu.. zaraza, pradėjo labai pavesti ..
LikeLike
(Na na, smalsu, kuo gi tas kolektyvas taip prasikaltęs – ar vieną sykį pavašinus pyragu nebeatstoja ir prašo vėl.. Ir vėl.. Ir vėl..? 🙂
O su maniškiais taip visiškai atsitiktinai išėjo – pas vieną kolegą namuose pastebėjau keletą dėžių obuolių, ir išėjo kalba, kad abipus naudingi mainai galėtų išeit.)
Ir — nesmagu dėl sausainių (been there, done that, t’sakant), dar labiau dėl razinų brendyje, bet tokios jau tos orkaitės. Su savąja gyvenu nuo pat kulinarinės/konditerinės karjeros pradžios, t.y., jau keliolika metų, tačiau ji vis dar kartais pakiša leteną ir pusę sausainių sudegina, o pusę žalių palieka, ar dar kaip apvilia. Bjaurastis! Reikia, matyt, greta kokį orkaičių katalogą padėti, kad išsigąstų ir susitramdytų, na.
LikeLike