My mind is glowing

Iš to, ką aš jums, mielieji, pasakoju per komunikatorius ir skaipus, ir emeilus, galite susidaryti nuomonę, kad aš čia tik tortus ir tevalgau. Kas (ce qui) iš tiesų nėra taip jau toli nuo teisybės – man atrodo, jei jūs atsisakytute Dobos ([š] paskutinė) pas-Gerbeaud-ar-kur-kitur, aš rimtai apsvarstyčiau tolesnio bendr(adarbi)avimo galimybes.
Bet iš tiesų tai bent devynias valandas per dieną dirbu – kartais džiaugiuosi, kai plius-tram, o pas mus gera ir vėsu, nors kava ir mokama (ir dar kai skaitau apie NoJobs, tai tikrai nekyla liežuvis nė puse žodžio dėl gyvenimo burbėt); kartais truputį liūdžiu, kai tiek daug cukraszdų užsiėmimų, tiek mažai laiko. Ypač kai, pasirodo, too many choices may be debilitating.
Taigi tortams lieka vakarai (ar, apskritai imant, 14 valandų per parą; dar čia neblogas indiškas maistas, ir man labai patinka valgykliniai fozelekai su pora papildomų diakritinių ženklų, ir šiaip čia LIABAI SKANŪ, tai dar porą valandų atmesti reiktų).

Tų keturiolikos valandų pasekoje mano kalba pasipildė naujais esminiais žodžiais (priminsiu, po pirmos viešnagės mokėjau teip, labukas, ačiū, draudimas): nesuprantu vengriškai; kviečiai; teisingai (helyes!, rašome kartu, su viena “l”); penktadienis; ledai. Matosi, t’sakant, kas galvoj.

Labai liūdna, kad čia sutinku žmonių, kuriems nepatinka vonios (baths) arba tortai. Čia maždaug kaip gyventi Lietuvoje ir krepšinio ir vėdarų nemėgti, o tai, patikėkite žodžiais iš žinančio žmogaus lūpų, yra maždaug nusispjaut.

– – – Kitose naujienose – – –

Aš nežinau, kodėl žmonės taip su manimi elgiasi, bet I. man atsiuntė House M.D. seriją (dvi!), ir aš tikriausiai pirmąsyk džiaugiuos, kad čia neturiu pilnaverčio interneto. Na, tokio, kuriuo naudodamasi šiandienpat susisiųsčiau visus tuos šešis (?) sezonus ir praleisčiau keletą labai labai bemiegių naktų ar, veikiau, savaitgalių, mat kažkur tarp tų oh look, she’s scratched through her skull and that’s brain tissue coming out, per kuriuos truputį susigūžiu (nes jautrios natūros), kažkur kažkas tarp tų eilučių (ne šitų) truputį kabina.

Aišku, aš dabar viešai prisipažinau, kad ligšiol buvau mačiusi tik apytiksliai vieną šito reikalo seriją. Pasitaiko.

Ir dar nežinau, kodėl aš šiandien taip piktai rašau, ir be šypsniukų. Gal tas lietuviškas-per-brūkšnelį-rudeniškas lynojimas?

– – –

Tokiam orui šitokie pirštukėliai vis dar labai pritinka. Man jie gausiai patiko, mat nors ką tik pakritikavau vėdarus, šiaip bulves mėgstu. Ypač – bulvinius paplotėlius su varške iš vidurinės (o gal ir gimnazijos). Tai štai, apkepti sviestuky piršteliai tampa labai smagiai traškūs išorėje ir minkšti bei purūs viduje. Špinatai šiaip priduoda spalvos (ir geležies duoda atseit!), o padažas, mano kuklia nuomone, irgi labai tinka – pakaitalas jau truputį įgrisusiam grietinės ir sviesto padažėliui, su kuriuo tuos bulvinius paplotėlius ir reikėtų valgyt.
Tiesa, skaičiau, kad vokiečiai tuos Schupfnudeln‘us valgo ir su saldžiais padažais – pavyzdžiui, aguonomis. Kadangi aš vis dar laikausi įsikibusi tiesos, kad pirmenybę teikiu nesaldžiam maistui (pirmas rašinėlio pastraipas pageidauju praleisti), šito neišmėginau – kol kas pakaks man bulvių desertuose

Schupfnudeln

Bulviniai piršteliai su špinatais ir garstyčių padažu
2 porcijos
Piršteliams
500 g bulvių
1 trynys
1 v.š. miltų
žiupsnis druskos
žiupsnis malto muskato
sviesto piršteliams kepti

Padažui
1/4 st. daržovių sultinio
1/2 st. riebios grietinėlės
1 a.š. raudonėlio
2 a.š. grūdėtų garstyčių
Špinatams
200 g špinatų (tinka ir šaldyti – keptuvėj kubikėliai ištirps)
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
žiupsnis druskos

Piršteliams nepjaustytas bulves išverdame su lupena arba iškepame orkaitėje. Pravėsusias nulupame, sutriname bulvių trintuve. Suberiame kitus ingriedientus ir truputį paminkome – svarbu neperminkyti!!
Iš masės formuojame ilgus maždaug rodomojo piršto (jei pirštai kūdi, tai nykščio) storio pailgas lazdeles.
Keptuvėje išlydome sviestą (galima šliūkštelėti ir vos vos aliejaus, kad sviestas nesviltų) ir apkepiname pirštelius, kol iš visų pusių dailiai apskrunda.

Špinatams svogūną smulkiai supjaustome ir apkepiname aliejuje su žiupsniu druskos, kol suminkštėja. Suberiame plėšytus špinatus arba šaldytų špinatų kubelius, uždengiame ir troškiname, kol viskas suminkštėja arba, alternatyviai, kol baigiame gaminti pirštelius ir padažą.

Padažui užverdame sultinį ir supilame grietinėlę. Nukeliame nuo ugnies, suberiame raudonėlį ir garstyčias. Išmaišome.

Tiekiame pirštelius su dar šiltais špinatais ir padažu.

Schupfnudeln

oC pavasario numerio.

11 thoughts on “My mind is glowing

  1. Jurga

    Tu House tik vieną sezoną mačius?! Žinok, pavydžiu, priešaky dar 7 sezonai, o man tai jau paskutinis 😀

    Kaip vengriškai labukas? 😀

    Like

    Reply
    1. rusvaplaukė Post author

      Tik vieną seriją temačiau, įsivaizduoji? Užuojauta tau dėl paskutinio, bet paaiškink, kaip tu tas kraujaškes ir organus perneši?

      O labukas (na gerai, labas) bus szia ([sy-ja], maždaug kaip see ya). Čia ir labas, ir ate. Dar kartais sako halo, tiek labas, tiek ate. Labai juokinga kalba, bet labai šauni.

      Like

      Reply

Leave a comment