We keep covering and keep recovering

Löffleris labai tinka mano Kaunui: tarp euforijos ir melancholijos.

Jausmas nelyg tos tuščios erdvės, kadaise skyrusios tašką K(A) ir K(B), dabar prisipildžiusios (pripildytos) emocijų ar (jų) prisiminimų, ir todėl Santakos asfaltas minasi kitaip. Čia, menu, prieš trejetą metų iškylavom ir pirmąsyk minėjom Debesis, ir tai buvo paskiras taškas neegzistuojančiam žemėlapy; o kitąsyk Jonavos gatve nuo pilies link žiedo ėjom su Asta, ir tai buvo paskiras takas neegzistuojančiam žemėlapy. Dabar ta(š)kus sujungiu net be numerukų, dabar kitapus upės Vilijampolė, ir Milikonių kalnas su visa spinta susijusių istorijų, iki kurių koks pusvalandis pėstute. Neskubant. Ir krūtinės spaudimas paupiuose: kartais sustoju ir nekvėpuoju – nežinau, ar iš Grožio (juk jau raudonuoja šermukšniai), ar iš vaikščiojimų stogų briaunom, vis tikrinant, kur tos ribos.

Tarp euforijos ir melancholijos, kai galvoj be pastangų išsipiešia kurortinio miestelio Kauno žemėlapis; ir jis regisi toks savas, toks!. Atrodytų, po visų šito pasakų miesto patirčių turėčiau Kauną apsukti didžiausiu lanku (pvz., pajūrin per Jonavą važiuot), bet ką jūs: išlendu iš po žemių Vytauto pr., ir šypsena nuo ausies lig kitos; ir taip, Indre, kad užvažiuotume ant Varnių tilto, suksim kairėn, ir šilta pilvuky; nors imk ir niūniuok: aš nežinau, iš kur ta meilė, nai nai nai, lai lai lai, lai vilniečiai nesupyks.

– – –

Bevartydama failus ir folderius, aptikau dar nepublikuotų turtų iš seniai. Atrodo, dar iš tada, kai Vilniun tik kai kuriais savaitgaliais sugrįždavau. Vadinasi, receptas skirtas ne visai pliustrisdešimtpenkiems, bet jei turite kondicionierių ar smaguriaujate naktį – viskas ok. Kita vertus, šiandien šitam projektui šokoladinius saldainius ‘gapavau, taip kad man ir tokiu oru tiktų – juoba kad ranka rašyti komentarai po receptu liudija, jog “man SUPER. < ..> Labai kreminis – matyt, ta želatina to tvirtumo (bet drauge ir minkštumo) priduoda”.

Caramel mascarpone cheesecake
Karamelinis sūrpyragis su šokolado glajumi arba Viktorijos gimtadienio tortas
20 cm skersmens pyragas

Sausainių sluoksniui:
100 g paprastų sausainių (naudojau “Gaidelį”)
40 g sviesto

Sūrio masei:
1 arb. š. želatinos
1/4 st. pieno
250 g maskarponės
2 kiaušiniai
1/2 st. virto kondensuoto pieno (“Rududu”)

Šokoladiniam glajui:
100 g juodojo šokolado
20 ml grietinėlės

Sausainius sumalkite iki trupinių ir sumaišykite su ištirpintu sviestu. 20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Į ją suberkite sausainių trupinius, išlyginkite ir paspauskite. Kepkite 160oC orkaitėje 10 minučių, išimkite pagrindą iš orkaitės ir leiskite pravėsti.
Želatiną sumaišykite su pienu ir palikite kelioms minutėms išbrinkti. Pašildykite pieną, kol želatinos grūdeliai ištirps. Maskarponę išplakite su kiaušiniais, supilkite pašildytą pieną, sudėkite virtą kondensuotą pieną ir gerai išplakite. Supilkite įdarą ant pagrindo. Orkaitės apačioje padėkite kepimo formą, pripiltą verdančio vandens. Kepkite 30–45 min. 180oC orkaitėje. Atvėsinkite ir dėkite į šaldytuvą bent kelioms valandoms, o geriausia – pernakt.
Prieš patiekdami papuoškite pyragą šokoladiniu glajumi: grietinėlę pakaitinkite prikaistuvyje arba mikrobangėje, supilkite kapotą šokoladą. Palikite kelioms minutėms ir maišykite. Jei šokoladas neištirpsta, šiek tiek pakaitinkite ant mažos ugnies ir vėl išmaišykite. Tolygiai paskirstykite glajų ant pyrago. Dėkite į šaldytuvą, kol sustings.
Pyragą patogiausia pjaustyti pakištu po karštu vandeniu ir nušluostytu peiliu, o gardžiausia valgyti su nesaldinta kava ar arbata.

Įkvėpimas – Viktorijos gimtadienio tortas.

Advertisements

4 thoughts on “We keep covering and keep recovering

  1. Rūta Kam

    žinai, o aš vaikščiojau su dėde po Vilnių prieš porą savaičių ir jis sakė, kad jam už kiekvieno kampo seni vaiduokliai širdį dursto. ir jis taip ramiai žiūrėjo į mane ir sakė – bet žinai, aš nueinu į tas vietas, nueinu su kitais žmonėm, sukuriu naujus prisiminimus, naujus jausmus ir tų vaiduoklių vis mažiau beliieka – jie pasiduoda ir pradeda nykti.

    o kaunas gi toks! oho, koks. ir aš dabar supratau, kad aš turbūt iš tavo blogo įrašų jį pirmiausia įsimylėjau. tada atvažiavau porą kartų, paklaidžiojau, išgyvenau porą dramų ten ir viskas – prilipo ilgam.)

    Like

    Reply
    1. rusvaplaukė Post author

      Rūt, nežinau, kodėl, bet man labai patinka, kai vilniečiai Kauną įsikliopina. Kažkaip prisimenu tuos sarkastiškus “ir Kaune galima gyventi” bei “kaunieti, nepasiduok”, Aplinkoj skambėjusius, ir faina, kai tokie štampai trinasi, kai užaugam ir savo nuomones susidarom. Ir visiškai netikėta beigi džiugu, kad ir aš prie tos liubov prisidėjau; gaila, jog drauge jo nepatūzginom!

      Ir aš irgi žinau, kad vaiduokliai (ir geri, ir nelabai) ilgainiui nurims. Kol kas dar neeeee, kol kas kaip tik intensyvyn skambalioja, bet taip nujautrinimas ir veikia, kartoju sau. Viskas į gera, į sveikatą.

      Like

      Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s