Wauč, pavasaris, ir šiandien man truputį sprogo smegenys. Apie penktą, užsispoksojusi į visiškai vaiskų dangų ir švieeeeesią automobilių stovėjimo aikštelę, tryniau akis: jau po valandos namo? Atrodo, kad kokios trys. Dar sykį žvilgterėjau į dešinį apatinį monitoriaus kampą. Tikrai, penkios. Neįtikima – net savo baltai pilkon virtuvėn grįžau dar šviesiai (ir be kepurės). Ant palangės jau beveik pražydo narcizai, norisi vasarinių suknelių ir lėkti su medžiaga virš laukų. Arba braidžioti po upes irgi ežerus. O gal tos suknelės dar palauks – reikia šortų ir languotų marškinių. Šiandien geriau jausis su mano šviežiai patrumpintu pixiu.
Tarp ausų įtempta vielutė sunkiai tokius pokyčius išnešė, ir visą vakarą šiek tiek plavinėjau, lyg truputį iš kito filmo būčiau nužengusi.
O dar tie nugirdantys kvapai. Rytais vakarais. Su kiekvienu įkvėpimu, atrodo, atsidarinėja stalčiai ir stalčiukai – panašiai taip, kaip uodžiant šviežiai maltas kavos pupeles, iš kažkur ataidi suvokimas, kad čia – pomidorų pokvapis. Taip ir dabar, mindama Žvejų gatve, tikrai jutau sūrų pajūrio orą ir smėly paliktas pėdas. Ties Mindaugo tilto sankryža – sunkų saldų kvapuką iš seniai pamirštų automobilių; net apsižvalgiau.
Ir sapnai šiąnakt bus va tokie va – sunkūs, minkšti, saldūs.
– – –
Šituos pyragaičius kepiau bendradarbiui-Excelio guru už nuolatinę moralinę pagalbą, kai net google’as man sakydavo na taip, šito negali padaryt, nes excelis yra ~nekažką~.
Na va ir dar viena priežastis, dėl kurios einu iš proto dėl savo darbo: dabar galiu kepti kepti kepti, ir visada galėsiu dalintis dalintis dalintis. O tai taip šaunu: ne tik todėl, kad sharing is caring; ne tik dėl to, kad grįžtamasis ryšys yra puiku ir nuostabu; ne tik dėl to milžiniško džiaugsmo, kad, kaip kadaise mieliausioji I. sakė, mano dalykai vis dar kažkam įdomūs!. Dar ir dėl to, jog, geriausiu atveju, nesmaguriauju savaitę tais pačiais pyragėliais; liūdnėlesniu – nelieku gulėti susisukusi ant sofukės su boržomio buteliu, skaudančiu pilvuku, šokoladu užpiltom akim ir paaugliškais spuogais išmėtyta kakta ir smakru (TMI?).
Kitaip tariant – vieni privalumai dirbti, ne kitaip (nagi, ateik ir tu!).
Reklaminė pertraukėlė baigėsi, tai dar šiek tiek apie pyragėlius. Jie gana panašus į prancūzišką šokoladinį tartą, kurį seniai seniai Rūdiškėse mokė kepti Thierry,- o tas (tartas, ne Thierry. Nors gal abu.) man labai patiko, nepaisant to, kad šokoladinius saldumynus daug smagiau gaminti nei kad skanu valgyti. Šiaip ganašiniai įdarai tartuose man kiek per sunkūs ir daug-ne, o štai šitas – su kiaušiniais, keptas – yra kažkoks šiek tiek magiškas: lyg ir kreminis, lyg ir minkštas, bet lengvesnis nei eilinis ganašas. Verta išbandyti nors sykį.
Triufeliniai sausainėkai/pyragaičiai
20 x 20 cm skarda
Pagrindui:
3/4 – 1 st. miltų
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
geras žiupsnis druskos
90 g sviesto
Įdarui:
100 g pieniško šokolado
100 g labai tamsaus šokolado (aš naudojau 72% kakavos)
1/3 st. pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
2 arb. š. vanilinio cukraus
Orkaitę įkaitinkite iki 180oC temperatūros.
Pirmiausia paruoškite trapų pagrindą. 20×20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Palikite aukštesnius kraštus – taip bus paprasčiau iškelti paruoštus pyragėlius.
Miltus, cukrų, druską ir vanilinį cukrų sumaišykite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Juos suberkite į kepimo formą, tolygiai paskirstykite ir pirštais paspauskite, kad suformuotumėte gana lygų trupinių sluoksnį. Kepimo formą dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol pagrindas taps auksinės spalvos ar net šiek tiek paruduos. Iškepusį pagrindą atvėsinkite.
Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160oC.
Paruoškite įdarą.
Prikaistuvyje sumaišykite gabalėliais sulaužytą abiejų rūšių šokoladą, pieną ir sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol šokoladas bus aptirpęs. Išjunkite kaitrą ir maišykite masę, kol šokoladas visiškai atvės.
Elektriniu plaktuvu plakite kiaušinius ir vanilinį cukrų, kol masė bus šviesi ir puri (apie 2 minutes). Supilkite tirpintą šokoladą ir toliau plakite, kol gausite vientisą masę.
Šokolado masę supilkite ant atvėsinto pagrindo ir išlyginkite. Kepkite 20-25 minutes: kepinio šonai turi būti šiek tiek pasipūtę ir kone sausi, o viduriukas dar šiek tiek judantis.
Leiskite kepiniui atvėsti, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai bent 12 valandų.
Pakelkite kepinį už kepimo popieriaus kraštų ir perkelkite ant pjaustymo lentelės. Į aukštą stiklinę įpilkite verdančio vandens ir pamerkite peilį. Jį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kepinį supjaustykite nedideliais gabalėliais ir nuimkite nuo kepimo popieriaus.
Pyragėlius uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai. Prieš tiekdami 5 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Pyragėlius suvalgyti (ar juos išdalinti mylimiausiems) reikėtų per keletą dienų.
Adaptuota iš thekitchn.
Kepykla Nr. 5 
Bleeeemba, įsijungiau dainą, pro langą spigina saulė, skaitau tavo įrašą apie sukneles ir šortus, ir kvapus, ir jausmus ir kažkaip įslinko pavasaris į galvą 🙂 Tokia down diena buvo, o dabar taip gera pasidarė, nu super tiesiog. Ir kaip tik sekančiam įrašui planavau šokoladinę tartą (ar šokoladinį tartą, nesuprantu, vyras ar moteris) ir va, kokie sutapimai 🙂 Žodž, pakėlei nuotaiką 😉
LikeLike
O Ieva Marija, ačiū! :}
Nerealiai džiaugiuosi, kad mano pavasariai ir kitus pavasarius prišaukia, ir šiaip kad pavasarių draugėja, ir viską. Kad tik kuo daugiau džiaugsmų bei dienų saulėtų visiems ir visur būtų!
Smalsausiu ir tavo tartą pamatyti – įtariu, irgi vertas kiekvienos minutės virtuvėj (o ne parke, batus nusispyrus).
LikeLike