Gonna find them peaks and lows hold them by the knees and bow

Nejauku pripažinti net sau — kartais beprotiškai (o gal tiksliau būtų sakyti besmegeniškai?) pasiilgstu dramų. Vienon ar kiton pusėn bloškiančių purslais besitaškančių bangų, dūžtančių indų,

“dūžtančių gyvenimų”,- atsidūsta ji, teatrališkai atmeta ant akių užkritusią garbaną, reikšmingai žvelgia į tolį, veidą pasukusi pusiau profiliu; ilgais pirštais laiko lėtai rūkstančią cigaretę. Aštri šviesa išryškina skruostikaulį.

Kaip tiksliai tiksliai I. sakė – tų akimirkų, kurios buvo tokios pilnos, tokios tikros, tokios išbūtos. Po paraliais, akimirkų, kurios skausmingu kursyvu ar padrikais skiemenim išrašytos, mirkant plunksnakotį nuosavoj venoj (nes, na, rašyk, rašyk, kad per vėlu nebūtų). Akimirkos, kurių aitrų kvapą net oda gali pajusti; kurios nugula galvą, pečius, krūtinę, neleidžia plaučiams dirbt kaip reikia. Tų vakarųnaktųdienųodievaisusimaišiusiolaiko, kai apimdavo jausmas nelyg žvelgiant bedugnėn. Visą kūną panardinančio žinojimo, jog n(eb)ėr kur pabėgt.

Pasiilgti netinkamų sprendimų, ašarėlėm nubarstytų sąskaitų ant stalo (tai buvę laikai, kai blakstienų nedažydavau) ir dantų įspaudų ties dilbiu.

Kone mėgavimasis praeities kančia, nes ana gi, matote, sutaurina.
O gal, noris tikėt, čia tik gerai užsimaskavęs džiaugsmas, kad išties jau viskas viskas viskas nebe taip.

– – –

Tortas buvo sumanytas svarbiai progai – savaitgaliui pas mą ir tė. Bet būtent tokiam tortui sukrito kelios šaunios sąlygos. Pavyzdžiui, paskambino Valio ir pasiūlė išmėginti visą krepšį jų gaminamų produktų. Labai labai pasidžiaugiau ir ėmiau mąstyt, ką čia pagaminus, kad visi tie jogurtai/varškės/kefyrai nedingtų tiesiog taip.
Žinojau, kad įprasto varškės pyrago sausaininiu ar trapiu padu nenoriu, nes:
– viena vertus, mano šeimoje yra žmogus, nemėgstantis cheesecake‘ų (taip taip, būna ir tokių!);
– kita vertus, prieš pat Kalėdas atradau Savo Tobulą grietinėlės sūrio tortą, ir su įvairiom variacijom nuo to laiko jį kepiau gerą saują kartų.

Šitam variantui atkritus, karštligiškai naršiau savo [slaptą] pinterest’o lentą (slaptą tik kol kas – kol ten šiukšlynėlis: vištos receptai šalia naminių Milky way, kartu su salotomis, duonų ir žaliavalgiškų saldumynų receptais). Atmečiau šokoladinius reikalus, prisiminiau kadaise gamintus poire d’Eve pyragaičius. Apžvelgiau spintelių turinį.

Taip po gabalaitį iš noriu-nenoriu susidėliojo toks tortas, kuris man visiškai puikuoliškas, visiškai maniškas – ne per saldus (nors ir karamelinis!), drėgnas, labai gaivus, švelniai kvepiantis lazdynų riešutais ir turintis tokio gilaus poskonio nuo karamelizuotų obuolių. Ir net su tekstūromis – nuo riešutų biskvitas vos biresnis, kremas pats tas tarp tvirto ir minkšto, obuolių kišenėlės tarsi sprogsta skoniu; ir, galų gale, riešutai, nugulę ant viršaus,- traš-kštkšt-ku.

Galbūt čia IKEA efektas; o gal ilgėlesnis laiko tarpas be tokių kepini; bet man jis atrodė besąs vienas skaniausių kada nors gamintų tortų.

Lazdyno riešutų tortas su karameliniu varškės pertepimu ir karamelizuotais obuoliais
16 cm tortas
Biskvitams:
1/3 st. riešutų
2/3 st. miltų
½ arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
½ st. cukraus
2 kiaušiniai
2 tryniai
¼ st. aliejaus
Biskvitams sulaistyti:
¼ st. obuolių sulčių
¼ st. vandens

Karameliniam varškės įdarui:
200 g vanilinio varškės kremo
100 g karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno
žiupsnis druskos
1 arb. š. želatinos
200 g grietinėlės

Karamelizuotiems obuoliams:
2 tvirtesni obuoliai
1 valg. š sviesto
2 valg. š. cukraus

Pirmiausia iškepkite biskvitus.
Orkaitę įkaitinkite iki 180oC. Kepimo popieriumi išklokite 16 cm skersmens kepimo formą.
Lazdyno riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje, kol ims skleisti gardų aromatą, o odelės šiek tiek atšoks nuo riešutų ir taps tarsi popierinės. Leiskite riešutams šiek tiek pravėsti. Patrinkite juos tarp rankų, kad nubyrėtų odelės.
Riešutus suberkite į kavamalę arba elektrinį trintuvą ir malkite, kol masė taps panaši į miltus. Įmaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
Kitame dubenyje plakite kiaušinius, trynius ir cukrų, kol masė taps labai šviesi ir puri (apie 5-7 minutes). Greitai įmaišykite miltų mišinį. Pyrago tešlą supilkite į kepimo formą ir kepkite, kol į vidurį iškeptas ir ištrauktas pagaliukas bus švarus. Jei pyrago viršus per greitai ruduoja, uždenkite jį folija.
Iškepusį biskvitą visiškai atvėsinkite.

Paruoškite karamelizuotus obuolius. Obuolius nulupkite, išimkite jų sėklalizdžius, obuolius supjaustykite skiltelėmis. Didelėje keptuvėje (jei keptuvę mažesnė, kepkite per kelis kartus – obuoliai turi sugulti vienu sluoksniu) ant didelės kaitros išlydykite sviestą ir sudėkite obuolius. Apibarstykite cukrumi ir išmaišykite. Pakepkite iš abiejų pusių po keletą minučių, kol obuoliai karamelizuosis. Neperkepkite, kad obuoliai nesuvirtų į košę.

Paruoškite kremą. Elektriniu plaktuvu plakite varškės kremą, karamelizuotą saldintą sutirštintą ir druską, kol masė taps visiškai lygi.
Želatiną suberkite į nedidelį karščiui atsparų indą ir išbrinkinkite 2-3 valg. š. grietinėlės. Kaitinkite indelį virš garų arba mikrobangėje (šiuo atveju kaitinkite trumpais 4-6 sekundžių intervalais, nuolat pamaišydami), kol želatina ištirps. Į ją po truputį dėkite varškės kremą ir vis išmaišykite – taip želatinos nesutrauks į gumulėlius.
Atskirame dubenyje išplakite grietinėlę iki standžių putų. Atsargiai įmaišykite ją į varškės masę.

Aštriu peiliu perpjaukite biskvitą į 3 lygias dalis. Vieną sluoksnį dėkite į 16 cm skersmens kepimo formą. Sulaistykite obuolių sulčių ir vandens mišiniu. Supilkite apie 1/3 kremo ir išdėliokite apie pusę karamelizuotų obuolių. Dėkite antrą biskvito sluoksnį, jį sulaistykite, užpilkite 1/3 kremo ir išdėliokite likusius obuolius. Galiausiai uždėkite viršutinį biskvito sluoksnį ir jį gausiai sulaistykite. Supilkite apie pusę likusio kremo ir išlyginkite. Likusį kremą uždenkite ir laikykite šaltai – juo puošite susigulėjusį tortą.
Tortą uždenkite ir laikykite šaltai pernakt.

Kitą dieną aštriu peiliu atskirkite tortą nuo kepimo formos. Nuimkite kepimo formą, puoškite tortą likusiu kremu, riešutais, trupiniais ar kitaip – kaip tik sugalvosite!

Įkvėpimas: truputį iš The Sweetest Occasion, truputį iš šitos pačios penktos kepyklos.