Author Archives: Julė J.

Leisk nors vieną naktį neskaičiuoti žvaigždžių

Kadaise buvo mokykla, buvo dvylikta klasė, aš tavęs dar nepažinojau, bet skaičiau eilėraščius (beje, šią savaitę į biblioteką grąžinau du almanachus), ir kai kurie iš jų vis dar rezonuoja tam siūle, kuris ausis laiko abipus kaukolės, kad nenukristų; ir puikiausiai atsimenu, kad A. siunčiau švedo eilėraštį apie avižinius sausainius ir OBUOLIO NUOGRAUŽAS PO VELNIAIS, ir atsimenu, kaip maniau, kad tai ir yra santykiai – visas tas būchty barachty, tas kad kankinuos kai tu nori tik vieno – miegoti // kai tu nekenti jog negirdžiu ką sakai, tas kai dingsime // ir gailėsimės // ir sugrįšime // ir dėsimės kad nežinome // ir apsimetinėsime tartum visai nebūtume grįžę, ir visa kita.

Ir užaugom, ir dabar tos pop dainos apie miaijlę verčia tik facepalminti, bet kai kurios eilėraščių tiesos vis tiek rezonuoja tam volframo siūlely tarp ausų, nes
iš tikrųjų nereikia kęsti
visų žmonių šioje žemėje.

užtenka juos mylėti.

– – –

Kartą paklausiau Ingos, kokį tortą kept paskutinei darbo dienai, ir ji išsyk rekomendavo šitą – argumentai buvo tokie, kuriems niekaip, nu niekaip atsispirti negalėjau. Paredagavau pagal save: kepiau mažėlesnėj formoj, biskvite kiek sumažinau cukraus ir įbėriau daugiau kavos, o į kremą, kad būtų lengvesnis (ir, be abejo, kad jo būtų daugiau), įmaišiau plaktos grietinėlės. Inga sakė tiesą – tai tikrai tortas, vertas kepti daug daug kartų; tortas, prie kurio grįžtu, kai reikia gerai, greitai, užtikrintai.

Chocolate caramel coffee cake

Karamelinis šokoladinis kavos tortas
18 cm skersmens tortas

Biskvitams:
170 g miltų
30 g kakavos miltelių
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 valg. š. tirpios kavos granulių
2 valg. š. karšto vandens
150 ml pieno
100 g sviesto
140 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušiniai

Sirupui:
150 ml stiprios kavos
30 g cukraus
1 valg. š. brendžio

Kremui:
250 g maskarponės
200 g karamelizuoto sutirštinto pieno
300 ml grietinėlės

Biskvitams sviestą atšildykite iki kambario temperatūros. Dviejų 18 cm kepimo formų dugnus išklokite kepimo popieriumi. Į didelį dubenį išsijokite miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Kavą ištirpinkite karštame vandenyje ir supilkite į pieną.
Orkaitę įkaitinkite iki 165oC. Sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios masės. Po vieną įplakite kiaušinius (po kiekvieno plakite maždaug po minutę), galiausiai dar paplakite 2-3 minutes.
Į masę suberkite pusę miltų mišinio ir šaukštu išmaišykite. Supilkite pieną ir išmaišykite. Suberkite likusius miltus ir maišykite, kol neliks miltų gumulėlių.
Padalinkite tešlą pusiau ir supilkite į formas. Išlyginkite, pašaukite orkaitėn ir kepkite 20-30 minučių (patikrinkite mediniu pagaliuku).
Iškepusius biskvitus šiek tiek pravėsinkite, išimkite iš formų, perkelkite ant grotelių ir ataušinkite.

Sirupui į nedidelį prikaistuvį supilkite kavą ir suberkite cukrų. Užvirkite, sumažinkite ugnį iki minimalios ir virkite apie 10-15 minučių, kol tūris sumažės perpus. Ataušinkite ir supilkite brendį.

Kremui maskarponę išplakite su karamelizuotu sutirštintu pienu iki purios ir vientisos masės. Atskirai iki standumo išplakite grietinėlę. Atsargiai įmaišykite ją į karamelinę masę.

Torto surinkimas. Kiekvieną biskvitą padalinkite į du lygius lakštus. Į tortinės dugną dėkite vieną biskvitą, apšlakstykite ketvirčiu sirupo, dėkite kiek mažiau nei ketvirtį kremo, išlyginkite. Dėkite kitą biskvitą ir viską kartokite, kol sudėsite visus biskvitus (kiek daugiau nei ketvirtis kremo turėtų likti). Paskutinį biskvito sluoksnį taip pat gausiai suliekite sirupu. Palikite tortą šaltai nors kelioms valandoms. Tada aptepkite jį likusiu kremu ir puoškite pagal išmonę – aš šonus padengiau išdžiovintų nupjautų biskvito viršūnių trupiniais, o viršų puošiau želatinoje mirkytomis uogomis.

Tortas skaniausias gerai pastovėjęs – pvz., pernakt – tačiau iš bėdos galima valgyti ir greičiau.

Chocolate caramel coffee cake

Įkvėpimas – Ingos rekomendacijos apie Kosto Geriausią Tortą.

We keep covering and keep recovering

Löffleris labai tinka mano Kaunui: tarp euforijos ir melancholijos.

Jausmas nelyg tos tuščios erdvės, kadaise skyrusios tašką K(A) ir K(B), dabar prisipildžiusios (pripildytos) emocijų ar (jų) prisiminimų, ir todėl Santakos asfaltas minasi kitaip. Čia, menu, prieš trejetą metų iškylavom ir pirmąsyk minėjom Debesis, ir tai buvo paskiras taškas neegzistuojančiam žemėlapy; o kitąsyk Jonavos gatve nuo pilies link žiedo ėjom su Asta, ir tai buvo paskiras takas neegzistuojančiam žemėlapy. Dabar ta(š)kus sujungiu net be numerukų, dabar kitapus upės Vilijampolė, ir Milikonių kalnas su visa spinta susijusių istorijų, iki kurių koks pusvalandis pėstute. Neskubant. Ir krūtinės spaudimas paupiuose: kartais sustoju ir nekvėpuoju – nežinau, ar iš Grožio (juk jau raudonuoja šermukšniai), ar iš vaikščiojimų stogų briaunom, vis tikrinant, kur tos ribos.

Tarp euforijos ir melancholijos, kai galvoj be pastangų išsipiešia kurortinio miestelio Kauno žemėlapis; ir jis regisi toks savas, toks!. Atrodytų, po visų šito pasakų miesto patirčių turėčiau Kauną apsukti didžiausiu lanku (pvz., pajūrin per Jonavą važiuot), bet ką jūs: išlendu iš po žemių Vytauto pr., ir šypsena nuo ausies lig kitos; ir taip, Indre, kad užvažiuotume ant Varnių tilto, suksim kairėn, ir šilta pilvuky; nors imk ir niūniuok: aš nežinau, iš kur ta meilė, nai nai nai, lai lai lai, lai vilniečiai nesupyks.

– – –

Bevartydama failus ir folderius, aptikau dar nepublikuotų turtų iš seniai. Atrodo, dar iš tada, kai Vilniun tik kai kuriais savaitgaliais sugrįždavau. Vadinasi, receptas skirtas ne visai pliustrisdešimtpenkiems, bet jei turite kondicionierių ar smaguriaujate naktį – viskas ok. Kita vertus, šiandien šitam projektui šokoladinius saldainius ‘gapavau, taip kad man ir tokiu oru tiktų – juoba kad ranka rašyti komentarai po receptu liudija, jog “man SUPER. < ..> Labai kreminis – matyt, ta želatina to tvirtumo (bet drauge ir minkštumo) priduoda”.

Caramel mascarpone cheesecake
Karamelinis sūrpyragis su šokolado glajumi arba Viktorijos gimtadienio tortas
20 cm skersmens pyragas

Sausainių sluoksniui:
100 g paprastų sausainių (naudojau “Gaidelį”)
40 g sviesto

Sūrio masei:
1 arb. š. želatinos
1/4 st. pieno
250 g maskarponės
2 kiaušiniai
1/2 st. virto kondensuoto pieno (“Rududu”)

Šokoladiniam glajui:
100 g juodojo šokolado
20 ml grietinėlės

Sausainius sumalkite iki trupinių ir sumaišykite su ištirpintu sviestu. 20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Į ją suberkite sausainių trupinius, išlyginkite ir paspauskite. Kepkite 160oC orkaitėje 10 minučių, išimkite pagrindą iš orkaitės ir leiskite pravėsti.
Želatiną sumaišykite su pienu ir palikite kelioms minutėms išbrinkti. Pašildykite pieną, kol želatinos grūdeliai ištirps. Maskarponę išplakite su kiaušiniais, supilkite pašildytą pieną, sudėkite virtą kondensuotą pieną ir gerai išplakite. Supilkite įdarą ant pagrindo. Orkaitės apačioje padėkite kepimo formą, pripiltą verdančio vandens. Kepkite 30–45 min. 180oC orkaitėje. Atvėsinkite ir dėkite į šaldytuvą bent kelioms valandoms, o geriausia – pernakt.
Prieš patiekdami papuoškite pyragą šokoladiniu glajumi: grietinėlę pakaitinkite prikaistuvyje arba mikrobangėje, supilkite kapotą šokoladą. Palikite kelioms minutėms ir maišykite. Jei šokoladas neištirpsta, šiek tiek pakaitinkite ant mažos ugnies ir vėl išmaišykite. Tolygiai paskirstykite glajų ant pyrago. Dėkite į šaldytuvą, kol sustings.
Pyragą patogiausia pjaustyti pakištu po karštu vandeniu ir nušluostytu peiliu, o gardžiausia valgyti su nesaldinta kava ar arbata.

Įkvėpimas – Viktorijos gimtadienio tortas.

You can’t be what you were so you better start being just what you are

Dalykai sukrito, kai atėjo laikas. Latvijos pajūrio išimtys ir išmintys palenkė galvą šonan ir pro ausį supylė stiklinę priėmimo ir galėjimo paleist.

Pasirodo, tas savaitgalis užsuko labai teisingą varikliuką – neatsimenu kada jautusi tokią ramybę, kad ir sumišusią su liūdesiu, kaip Milane.
Vis dar truputį atsijungusi pasyviai plaukiau link išėjimo, apspangusi ieškojau mineralinio vandens ir sumuštinių kiosko, vangiai vedžiojau pirštą po metro žemėlapį. Delnais ir pusnuogėmis šlaunimis jaučiau perdien įšilusį akmenį prieš Katedrą. Lyg užhipnotizuota sekiau skraidančias liepsneles.
Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla; ir tik užsimerkus dar žybčiojo poros praėjusių valandų šviesos.

Pirmi akordai; kaip visada, euforijos užuominos: šiluma ir šiurpuliai, nuo pakaušio sruvenantys žemyn per visas galūnes; tada – stiprėjantis drebulys gerklėj ir jausmas, kad krūtinė tuoj tuoj sprogs. Kol grojo šį, ir aną, klausiau savęs – kodėl ne taip, kaip visada, kodėl ta pirmų poros minučių euforija trenkė žaibu ir nutekėjo žemėn, ir nebepasikartojo, ir paliko tik tušššššš-tuuuu-mąąąąąą. Kišenėn sugrūdau gerą saują racionalizacijų, ir tada jas tiesiog paleidau. Šok(inėj)au kaip anksčiau, ridenau ašarėlę, protarpiais sustingdavau kalno pozoj; o tada – plaukiau link išėjimo, ieškojau sumuštinių, keliavau ligi Katedros. Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla.

Putėsiai

Šiandien pabudusi ryte pajutau, kad noriu skaityt. Atsisėdau ir padariau suplanuotus darbus. Po vieną. Tiek, kiek norėjosi (visus kitus spėsiu, kai norėsis):
peržiūrėjau buitinę techniką;
susirinkau paskutinius Latvijos trupinius (nors Julės akys ir rankinės didelės — ką čia žinai, gal kur koks likęs);
parsinešiau krepšį būsimiems siuviniams;
ir kažkurią akimirką pajutau itin gražių dalykų;
ir pirmąsyk pajutau, kad

pa
lei
dau,

kad many nebėr vietos prisiminimams ar analizėms – juokingų dramų, tuščių ginčų, deginančių pykčių, mikliai žongliruojamų nusivylimų.

Kai ryža galva ir kiek įdegusios rankos laisvos, galiu štai taip kaukšėt klaviatūra, ir mėgautis minkštu klak klak klak, ir maišyti kažką kvepiančio Debesims, ir net kai šaldytuve nerandu sviesto, įkvepiu, iškvepiu, ir randu jį durelėse (o jei ne – būčiau ėjusi parduotuvėn, menka bėda).

Neatsimenu kada jautusi tokią ramybę kaip šita, po Milano.

– – –

Čia yra šokoladinis debesėlis su karameliniu apvadu, nusileidęs į žemę. Atsargiai: saldu; bet apima tokia palaima kaip iš kokios Bounty reklamos (na, juk debesį ragaujat,- kaip kitaip galėtų būti?)

Putėsiai

Šokoladiniai putėsiai su sūdyta karamele
8 (mažos) porcijos
100 g cukraus
3 valg. š. sviesto
180 ml riebios grietinėlės
170 g juodo šokolado
4 dideli kiaušiniai
1/4 arb. š. druskos

Cukrų suberkite į nedidelį prikaistuvį ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Kai jis ims lydytis ties kraščiukais, imkite maišyti karščiui atsparia mentele. Neprideginkite ir palengva maišydami kaitinkite, kol visas cukrus išsilydys ir karamelizuosis.
Kai karamelė bus tamsaus gintaro spalvos ir ims šiek tiek rūkti, nuimkite prikaistuvį nuo ugnies ir suberkite kubeliais supjaustytą sviestą. Išmaišykite. Palengva įmaišykite grietinėlę. Cukrus gali sušokti į kelis didelius gabalus – tai normalu. Grąžinkite prikaistuvį ant ugnies ir maišydami kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukraus gumulai ištirps.
Kai karamelė bus vientisa, suberkite šokoladą ir maišykite, kol jis ištirps. Perpilkite mišinį į didelį dubenį ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros. Įmaišykite trynius.
Švariame dubenyje iki standumo išplakite baltymus. Įmaišykite trečdalį jų į šokolado mišinį, suberkite druską. Atsargiai įmaišykite likusius baltymus, kol nebebus matyti baltymų ruoželių. Masę paskirstykite tarp indelių, kuriuose tieksite putėsius, uždenkite ir palikite šaltai bent 8 valandoms arba pernakt. Tiekite su plakta grietinėle arba tiesiog taip – vienus.

Putėsiai

Šaltinis: D. Lebovitz. My Paris Kitchen: Recipes and Stories

Listen do you want to know a secret

A nori, paslapčikę pasakysiu,- klausia bitlai, ir aš kaip sugedusį telefoną žaisdama pakartoju, ir ištransliuoju į penktą kepyklą.
Pastaruoju metu galvoje krebžda autentiškumas. Ne tik krebžda – dar ir ilgom nagom kabina visokius kokius disonansus: taip, bet. Gal per daug, gal apsiramink su atvirumu, a?
Atrodo, tuo atvirumu ausys jau išzyztos, puslapiai tušinuku prikreivalioti, pinteresto lentos prikabinėtos, akys prieš miegą švytinčiam ekranui išvarvintos. Ir vis tiek gelia, ir vis tiek nerimsta.

Nieko nepadarysi*, nebent virtuvės plytelių paieškosi.

– – –

Kekso pirmąsyk ragavau per Renatos knygos pristatymą, o vėliau ne sykį prisiminiau, vartydama tinklarašius. Buvo, atsiminiau, geras, ir prieš savaitę jį sumaišiau kassavaitgalinei išvykai in Alytų.

Svogunu laisku keksas

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

100 g alyvuogių aliejaus
3 kiaušiniai
100 ml pieno
200 g miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
100 g tarkuoto kietojo sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų
100 g svogūnų laiškų

Išplakite alyvuogių aliejų, kiaušinius ir pieną. Kitame dubenyje miltus sumaišykite su kepimo milteliais, sūriu, druska bei pipirais. Nuolat maišydami suberkite sausus produktus į kiaušinių plakinį ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Tešla turi būti tiršta.
Svogūnų laiškus sukapokite ir įmaišykite į tešlą.
Kepimo indą (naudojau 22×9 cm) išklokite kepimo popieriumi. Į jį supilkite tešlą ir kepkite 190oC orkaitėje apie 40 minučių. Iškepusį keksą kelioms minutėms palikite skardoje, tada išimkite ir leiskite visiškai atvėsti.

Šaltinis: R. Ničajienė. “Sezoninė virtuvė”

I know, the past will catch you up as you run faster

Uf! Uf! Uf! tikriausiai yra visa, kuo šį įrašą galiu pradėt.

Tas uf yra atgaiva – atbula ranka nuo kaktos pakraščio link priešingo užausio braukiami ataugę kirpčiai. Atsilošus kėdėj, kojas ištiesus ant spausdintuvo, su dideliu stiklu burbuliuoto Spritz’o – juk vasara, po paraliais! Po uf suneriu plaštakas, sutreškinu pirštų sąnarius, atsiverčiu wordpressą.

Tas uf yra nerimas – kaklo sukiojimas ir galvos laužymas: iš kur tas vis niekur nedingstantis neįtikėtinai didelis noras dalytis asmeniškumais? Internetai sako, jog blokuoti mintis gali būt blogai; aplinka liudija ir priešingų dalykų. Trumpai užsimenam apie nuoširdumą ir pažeidžiamumą; mintys mušasi ir šokinėja viena per kitą (ir tegul – peršokus per ištiestas kojas, sako, nebeaugama). Įkvepiu, iškvepiu, uf, kartoju mantras, pulsas lėtėja.

Better than anything cupcakes

Tas uf yra įsimylėjimas – malonus spaudimas krūtinėj, šiek tiek išsiplėtę vyzdžiai, kai I. klausia, ar nenori dar tų riedučių lauk trenkt po tiek smūgių? Ką tu, sakau. Su kiekviena diena vis labiau klimpstu.

Tas uf yra nepateisinti lūkesčiai – atsitiktinai rastas mylimo eilėraščio vertimas, kuris lietuviškai skamba visai ne taip kaip tuos n metų man skambėjo, ne taip ne tuos klavišus širdukėj spaudo.

Kitaip tariant, tas uf yra Kasdienybė, kurią 6mm f/2.8 teužfiksuotų.

– – –

“Debesų” organizuotos keksiukų šventės priminė, kaip smagu kepti keksiukus – dėliot nelyg kokį koliažą asambliažą instaliaciją iš pagrindo-įdaro-kremo-papuošimų. Meditacija.
Šitie žavūs. Nagi, žvilgterėkit vien į sluoksnius – kakavinis biskvitas, kondensovkė, karamelė, beveik neriebus sviestinis kremas. Tiesą sakant, dabar jį iš receptų segtuvo išsitraukiu labai dažnai. Pripažinsiu, kad įprastas sviestinis kremas man pavyksta retai – dažniausiai jis sušoka gabalais ar šiaip nebūna toks glotnus kaip norėtųs (beje, mokytoja profkėj minėjo, jog galima įplakti kelis šaukštus karšto vandens – kremas turėtų tapti malonesnis), be to, man jis gerokai per saldus. O kone pusę masės pakeitus miltais sutirštintu pienu, abi bėdos išsisprendžia pačios. Nuostabu.

Better than anything cupcakes

Super duper vau keksiukai
16 keksiukų

Keksiukams:
1/4 st. + 2 valg. š. kakavos miltelių
1/4 st. + 2 valg. š. karšto vandens
1 1/2 st. miltų
1/2 arb. š. maistinės sodos
1/2 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š.druskos
175 g sviesto
1 st. cukraus
2 kiaušiniai (kambario temp.)
1/2 st. grietinės (kambario temp.)
2 arb. š. vanilės ekstrakto

Keksiukams papuošti:
1/2 st. saldinto sutirštinto pieno
1/2 st. karamelės
sviestinio kremo
riešutų šokolade ar pabarstukų, ar vėliavėlių, ar dar ko

Mano Mėgstamiausiam Sviestiniam Kremui:
1 st. pieno
3 valg. š. miltų
260 g sviesto
1 st. cukraus
2 valg. š. vanilinio cukraus

Pirmiausia iškepkite keksiukus.
Keksiukų kepimo formoje išdėliokite popierines formeles. Orkaitę įkaitinkite iki 180oC.
Mažame dubenėlyje sumaišykite kakavos miltelius su vandeniu.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, maistinę sodą, kepimo miltelius ir druską.
Mikrobangėje ar nedideliame prikaistuvyje ištirpdytkite sviestą. Elektrinių plaktuvu į jį įmaišykite cukrų, kol sviestas atvės (maišyti teks apie 5 minutes).
Po vieną įplakite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišykite. Supilkite vanilės ekstraktą ir kakavos mišinį. Maišykite, kol masė taps vientisa.
Galiausiai suberkite miltus ir grietinę. Berkite pamainomis: miltai-grietinė-miltai-grietinė. Neperplakite – maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.
Formeles iki 3/4 pripildykite tešlos. Kepkite 15-18 minučių, kol į vidų įkištas medinis pagaliukas išlįs švarus.
Keksiukus išimkite ant grotelių. Po apačia padėkite kitą skardą, kad turėtų kur nutekėti karamelės ir kondensuoto pieno perteklius.
Šakute ar mediniu pagaliuku subadykite keksiukus. Ant keksiukų paskirstykite kondensuotą pieną, o tada – karamelę. Leiskite atvėsti. Galiausiai keksiukus papuoškite sviestiniu kremu (žr. žemiau) ir pabarstukais arba riešutais šokolade.

Kremui mažame prikaistuvyje sumaišykite miltus ir pieną. Nuolat maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol masė sutirštės. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.
Elektriniu plakikliu plakite sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų iki purumo, apie 4-5 minutes. Supilkite pieno ir miltų mišinį ir plakite dar 5-10 minučių, kol masė bus itin puri, o cukrus iki galo ištirpęs.

Šaltinis: Garnish & Glaze

And we’ve been in between the days for years

Kai taip karšta, kaip buvo savaitės pradžioj, vakarienes labai norisi valgyti balkone. Patartina atsigulti šezlonge arba kojas patogiai ištiesti ant kojų kėdutės – nelyg kokioj ikėjos ekspozicijoj. Gurkšnoti mimozas (žinau mergaitę, kuri jas fantastiškai gamina) ir žvalgytis, kaip

Pasaulis,
Gyvenimas ar
kaimynai

skuba,
ritasi,
plaukia

pro šalį (šitoje vietoje reikėtų sujungti tinkamus variantus).

Tiesa, pro mano balkoną dabar matyti tuščias plotas, kur nebestovi pagal geriausias Šanchajaus tradicijas statyta troba. Praėjusį savaitgalį I. manęs klausė, kas stovėję prie Kuro aparatūros stotelės, kur dabar žemę lygina,- ir negalėjau atsakyt. Pokyčiai, t’sakant, visur tik pokyčiai.

– – –

Mą gimtadienio proga Tė buvo užsakęs užkandžių iš restorano Perkūnkiemy. Mums tokios vakarienės idėja labai patiko.

Ypač kai taip trūksta laiko, kaip dabar, prieš paleidžiant nerealiai spalvotą žurnalo numerį. Arba kai taip karšta, kaip buvo savaitės pradžioj.

Skrebučiai

prancūziškas batonas
aliejus (aš naudoju aliejų nuo saulėje džiovintų pomidorų)

Batoną supjaustykite 1-1,5 cm storio riekelėmis, teptuku iš abiejų pusių aptepkite aliejumi ir kepkite orkaitėje (geriausia – ant grotelių), kol šiek tiek apskrus.

Bruschetta

… su porais ir ožkos sūriu

15 g sviesto
2 porai
3 valg. š. riebios grietinėlės
50 g minkšto ožkos sūrio
druska
pipirai

Porus supjaustykite pusžiedžiais ir apie 10 minučių kepkite svieste ant silpnos ugnies, kol porai suminkštės. Aš įberiu šiek tiek druskos – taip procesas vyksta greitėliau.
Supilkite grietinėlę ir dar keletą minučių pakepinkite. Suberkite 2/3 trupinto ožkos sūrio. Pagardinkite pipirais ir, jei reikia, druska.
Masę storai tepkite ant skrebučių. Apibarstykite likusiu sūriu ir patiekite, kol šilti.

Šaltinis: Spicecoat’s blog.

Leek

… su garstyčiomis gardinta maskarpone

1/2 st. maskarponės
1/4 st. kapoto šviežio baziliko
3 valg. š. Dižono garstyčių
druska
pipirai

Visus ingredientus sumaišykite nedideliame dubenėlyje, tepkite ant skrebučių ir patiekite.

Šaltinis: bon appétit.

We are alive take a deep breath

Bičiulis VV, su kuriuo retai, bet reguliariai išgeriame olaus (o kartais susitrenkiam perėjose), sako, kad kassyk, mums susitikus, vis kuo nustebinu. Tiesa, ne apstulbinu (kad ir kaip stengčiausi), bet kokią netikėtą naujieną ar faktą iš įsivaizduojamos skrybėlės ištraukiu.
Murkdydamasi (ar džiaugsmingai turkšdamasi) tuose vyksmuose diena iš dienos, minėtų pokyčių nė nepastebiu – be abejo, išskyrus kartus, kai nusižarinu kasas, pariečiu blakstienas ir panosėj niūniuoju Antony; tada nuoširdžiai pasimetu, žvilgterėjusi veidrodin!
Tačiau atsigręžusi atgal – juk iš toliau didziulis paveikslėlis geriau matyti – galiu sakyt: teip, išties

Labai.
Daug.
Visko.
Įvyko.
Per pastaruosius porą metų.

Dabar atrodo, jog tikriausiai daugiau nei per visus ligtol buvusius – o galbūt čia vėlgi tik dėl perspektyvos ir užpuolusio noro suprasti bei pasidaryti išvadas.
Ką žinau, tai žinau tikrai: kitam vėluojančio triušio urvo gale išlindau (išlendu?) jau kitaip, kitokia, nors vis dar ryža (ir vis dar dviračiuota, tik nebe per lietų), su daug daug klausimų, su tvirtu tikėjimu, kad ir tai normalu. Įdomūs pasauliai priešaky.

– – –

Jei Nutellą skaidytume į jos sudedamąsias dalis ir dar šiek tiek pridėtume malonios trapios burnoj tirpstančios tekstūros (tekstūros, Asta, tekstūros :)), tai gautume šituos damų būčkius.
Man kiek saldokoki, bet turėkite omeny, jog aš įprastai visur visur cukraus mažinu (ir todėl mano šauniausios Kauno bendradarbės sakydavo, jog mano tortams trūksta saldumo; kai ruošiau pastarąjį, į savo skoniui paruoštą kremą bei tešlą dar krėstelėjau porą šaukštų Rududu bei saują cukraus).

Baci di dama

Šokoladiniai riešutiniai būčkiaiBaci di dama
36 sausainiai

100 g lazdyno riešutų
100 g cukraus
100 g miltų
100 g sviesto
100 g juodo ar pieniško šokolado

Riešutus pakepiname orkaitėje ar sausoje keptuvėje. Jiems pravėsus, trindami tarp delnų pašaliname odeles. Atvėsiname riešutus.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi skardas išklojame kepimo popieriumi.
Riešutus ir 2 valg. š. cukraus virtuvės kombaine triname iki miltų. Suberiame likusį cukrų, įsijojame miltus ir gerai išmaišome (galima tam pačiame kombaine, jei jis pakankamai didelis; arba galima permesti riešutų miltus į didesnį dubenį). Sudedame sviestą ir triname iki trupinių – kombaino pulsavimo rėžimu ar tarp pirščiukų. Tešlą padaliname pusiau, įvyniojame į maistinę plėvelę ir laikome šaltai bent 2 valandas, kol sutvirtėja.
Išimame iš šaldytuvo vieną dalį tešlos. Gnybame po arbatinį šaukštelį tešlos ir suvoliojame mažą maždaug centimetro skersmens rutuliuką (taip taip, tokį mažą). Kartais pamiltuojame rankas, kad tešla neliptų. Rutuliukus išdėliojame ant skardų nemažais atstumais. Skardą paliekame šaldiklyje, kol sutvarkysime antrą tešlos dalį.
Kepame sausainius apie 10-13 minučių – tai priklausys nuo orkaitės. Sausainėliai turėtų būti čiut auksiniai. Leidžiame sausainiams atvėsti iki kambario temperatūros.
Mažame dubenėlyje mikrobangėje arba garų vonelėje ištirpiname šokoladą. Merkiame vieną sausainėlį plokščiąja puse į šokoladą ir suklijuojame su kitu sausainėliu. Še tau ir damų būčkis.
Sausainiai, jei nedings tą pačią dieną, išliks skanūs apie porą savaičių vėsioje sausoje vietoje, sandariame inde.

Baci di dama

Šaltinis: Francine Segan. Dolci: Italy’s Sweets.

Kaip mano mą sako, “Valgyk, nes neliks”.

Baci di dama

Always should be someone you really love

o mūsų širdys, dėkui Dievui, nespėjo surambėti. (GG. “Erezija”)

100 happy days nutiko labai laiku: kiekvienas nosies kyštelėjimas laukan kelia džiaugsmo bangeles, ir tai pro vieną, tai pro kitą krūmą pralėkdama visiškai apsvaigstu (ir jį nučiakinu ir išpaštuoju). Pagalvoju, jog turbūt visgi toks pavasaris yr’ mėgstamiausias mano laikas metuose – kai kvepia, kai laukan be švarko, kai žalia, kai vėjas gerokai nutrumpintuose plaukuose, kai lengvi sportiniai bateliai (ir raudonos ar žalios kelnės), kai metas sukti namuose ledus ir abiem žandais kapoti žalumynus (na, šį savaitgalį dar ir kiaušinius), kai pirmą sykį teisingai iškyla migdoliniai pyragaičiai macaronsai (kuriuos keti dabar pats metas, mat lieka tryniu namuose suktiems ledams).

Nuostabiai geras jausmas – po truputį taip, kaip niekad nė nemaniau esant įmanoma, susigyvenu su savim ir visais jausmais/išgyvenimais/emocijom.
Kalnelis, duobikė, Marianų lovys, oro balionai, tyrų tyrai, tolių toliai – viskas yra ok.
Man patinka tokios spintelės ir neskanūs šitie visų išliaupsinti ledaiok.
Arba – nuoširdžiai nežinau, kas man patinka. Ir priimti tą nežinomybę, ir joje ne forsuojant, o tik smalsiai stebint būti – tai IRGI yra ok.

Ir tai išlaisvina. Nelyg į naują šalį atvykus.

– – –

Kažką panašaus pamačiau Indrės FB, raštelėjau jai žinutę ir gavau atsakymą:

Capture

Žvilgterėjau šaldytuvan, laikrodin ir nusprendžiau – bus. Ir buvo. Labai labai gerai. Taip paprasta, net elementaru, puikiai tinka tai pusei paprikos ar baklažano ir sūrio gabalėliui sunaudoti. Prisipažinsiu – dievinu (I love… Cake) tokius receptus, dėl kurių nereikia šokti parduotuvėn, kuriuos keisti galima pagal to sykio įnorius, o rezultatas kassyk puikus. O jei dar ir kitądien, pasišildę mikrobangose, būna gardutėliai – garantuota žyma “mėgstamiausi”.

Vegetable - feta pie
Daržovių pyragas su feta
20 x 20 cm skarda

lakštas (250 g) sluoksniuotos bemielės tešlos
1/2 poro
druskos
1/2 cukinijos
1/2 baklažano
1/2 saldžiosios paprikos
1 kiaušinis
1/3 st. pieno
150 g vyšninių pomidorų
100 g fetos
aliejaus kepimui

Atšildome sluoksniuotą tešlą ir ja išklojame kepimo formos dugną (jei bijome, kad prilips, dugną išklojame kepimo popieriumi). Tešlą subadome ir apkepame 10 minučių 180oC.
Porą susmulkiname žiedeliais, baklažaną ir cukinijas supjaustome gabalėliais (aš pjausčiau riekutėmis, o kiekvieną iš jų – pusiau arba į keturias dalis), o paprikas – šiaudeliais (galima juos perpjauti pusiau). Pomidorus perpjauname pusiau.
Porą pakepiname aliejuje, kol suminkštėja – įberiame šiek tiek druskos, kad tai atsitiktų greičiau. Perdedame į dubenėlį, įkuliame kiaušinį ir šliūktelime šiek tiek pieno. Dedame ant apkepusios tešlos.
Apkepiname daržoves, kol suminkštėja, bet neištęžta. Sudedame jas ant porų. Suberiame pomidorus ir trupintą fetą. Šauname orkaitėn ir kepame 20-25 minutes.

Ko gero, tai geriausia, ką galėjai duoti man

Kadaise man bandymo keliu buvo norėta įrodyti, jog iš pirmos minties baimę keliantys poelgiai [ilguoju laikotarpiu] gali vesti prie netikėtai palankių rezultatų. Nors to eksperimento nekartočiau, tikslas pasiektas – tai, kas norėta, (ir šis tas daugiau) įrodyta. □

Pamažu įgytas teorines žinias taikau praktikoje: priimu sprendimus skęsdama kamuoliniam netikrumo debesėly, darau dalykus nepaisydama to kvyksinčio nesugebėsi ir spardausi užpakalin, kad judėčiau. Veikiausiai visame tame yra kiek per mažai šuoliavimo iš komforto zonos, o šiame įraše – kiek per daug nuorodų į neva motyvuojančias sentencijas, bet gebėjimas (sau) atleist yr’ vienas iš tų dalykų, link kurių tranzuočiau minčiau dviratį.

Netikėti džiaugsmai yra netikėti ir todėl – neapsakomai žavūs; tokie, regis, visiški mažmožiai primena, kad, po paraliais, dar tiek neatrasta, negirdėta, nepatirta, ir galbūt išsigelbėjimas slypi už kampo. Na, jei ne išsigelbėjimas, tai bent muzika, nuo kurios kyla serotonino potvyniai (ir jauti tai kiekviena kūno ląstele – vos laikaisi ant kojų iš malonumo), sportai, per kuriuos neįmanoma nesitaškyt ar knygos, nuo kurių žodžių net rankos dreba (“einu į pasimatymą su Gintaru G.,”- rašiau teisingiausiai pasaulio analitikei).

Jei nekantriai žvilgterėjot žemyn, turbūt šypsot į ūsą: prisirankiojo mat mergikė gyvenimo džiaugsmo ruošinių lentynoj. Ne, katinėliai,- aš tikrai netrimituoju, kad prieskoniais apkibę lapeliai iššaukė lietų dykumoj, ištraukė mano įsivaizduojamą žiurkėną iš suicidinės depresijos liūno ar įrodė, jog žuvis – irgi maistas (žuvį ir be to labai mėgstu).

Keptas varskes suris

Tiesa paprasta kaip bandelė “Trys kapeikos”: į spartukus esą naminiam maistui ruošti žiūrėdavau su neslepiama pašaipa: “Ane? Na-mi-nis? Iš maišelio? Apie jaukų-kaimynystės-restoranėlį irgi svajoji?” Paskiau sužinojau, jog iš esmės tai tėra prieskonių ir džiovintų daržovių bei grietinėlės miltelių mišiniai, tačiau visgi tikėjau, jog pati galiu padaryti tą patį – tik skaniau; ir šiaip, žinote, ne lygis.

Šiais “pagaminta nuo nulio” mados laikais rizikuosiu būti pasmerkta ar mažų mažiausiai nesuprasta: nors mišinio “balandėliams kitaip” iš stalčiaus kol kas netrauksiu, kepimo lapelius Maggi Papyrus, baigusi dovanotas pakuotes, tikrai pirksiu. Nu žiauriai geraivištukas lieka sultingas, prieskonių nei per daug, nei per mažai, ir iškepa oi kaip greitai. Mūsų namuose gavo etiketę greitiems pietums, kai šiaip idėjų nėra.

Ne, rimtai, nežinau, kaip dar galėč’ parekomenduoti. Išbandykit.

Prieš kelias savaites vyko Maggi Papyrus pristatymai-per-brūkšnelį-serviravimo-paskaitėlės tinklaraštininkams. Makaluodama moliūgų tyrę, vištieną ir daržoves lėkštėje, viena ausimi nugirdau, jog taip galima kepti ir varškės sūrį. O keptas varškės sūris man yra vienas iš tų patiekalų, kurių puikumu nepaliauju stebėtis. Reikėjo išmėgint. Beje, šiandien apie tokį patį stebuklą parašė ir Lina. Ar reik dar įrodymų, kad labai gerai?

Keptas varskes suris

Kepimo lapeliuose keptas varškės sūris
1 varškės sūris
Maggi Papyrus kepimo lapelis

Ant nedidelės ugnies įkaitiname sausą nelimpančią keptuvę. Į kepimo lapelį įdedame varškės sūrį. Kepame iš abiejų pusių po 5-7 minutes.

Tiekiame su salotų mišiniu – šiltą arba šaltą. Arba statome iš sūrio Baltic Beach Hotel ir kuriame naujas tinklaraščio koncepcijas.

And if I only could, make a deal with God, and get him to swap our places

Penktadienį Lina sakė keletą dalykų. Tarp jų buvo vienas, kuris man jau seniai iš galvos neišeina – šnektelėjom apie K5 įrašų pavadinimus, kurie drauge yra ir dainų žodžiai.

Man kartais kildavo mintis sumėtyti nuorodas – ar pačiuose įrašuose, ar atskiram sąraše – į visas dainas (ar bent tas, kurios pasiekiamos), kurios skambėdavo galvoje, kaukšint įrašus. Dalinimosi džiaugsmas, žinote; tada tariu sau – o kam? (tik be to tragizmo, dangun nukreipto žvilgsnio ir Atsakymo laukiančių išskėstų pirštų).

Išties smalsu, kam kurie pavadinimai išduoda, jog čia ne kokie atsitiktinai sudėlioti žodžiai, o nuorodos į muziką Liūdnų slibinų, David Bowie, Massive Attack (ak, atsimenu, kaip, man įžengus pro Indrės duris, ji skambėjo – čiut nesudribau vietoj), Loreen, Prodigy, Nicolas Jaar, Erik Satie, Dictaphone, David Guetta ar Placebo. Dar kažkur yr’ Glass’as, ir jo man labai noris, tik nerandu archyvuos’.

Akimis bėgdama per pavadinimus, prisimenu, kokios būsenos juos rinkau, su kuo tie (ne) mano žodžiai susigrojo. Įdomu, ar tiems, kurie skaito, irgi pimpirimpimpim skamba galvoj, ar papildo antraštės tą kitą turinį. Ar būsenos apskritai su dainūškėm asociuojasi; nebūtinai čia žvalgantis — gyvenime. 

Nes man (surprise!) labai. Sykiais viskas per radiją skamba itin vietoj, ir aš imu įtarti užsisakiusi kokį nors desertą iš šizo- spektro (nors veikiausiai – paprasčiausią hipochondriją. “Man atrodo, turiu hipochondriją”. This is so meta even this acronym.). Arba, arba kartais žiūriu atgal ir tas laikas, kiekviena jo stadija nuo-iki yra taip Rihanna (simboliška, aišku), kad kvėpuojant net laužo šonkaulius. 

Taip, taip, aš suprantu, kad kartais dainos kuriamos būsenų ir istorijų nė iš tolo neuosčius, vien tam, kad penkiolikinės būtų, like, omg, aš irgi tai išgyvenau (ir su visom iš to plaukiančiom pasekmėm); todėl ne toks ir stebuklas rasti porą saujų popsūchos, kur tiesą šneką, tai ko čia aš iš viso prie tų dainų taip pristojau.

Because I can, zuikeliai, because I can.

– – –

Šitie pyragėliai mūsų šeimoje yra 100% sėkmė. Veikiausiai jau esu minėjusi – jei dar ne, paminėsiu dabar – kartais kylantį norą receptų nekartoti. Jis sprendimus ypač veikia tada, kai kalbama apie saldumynus ar kai šiaip tinklaraščio pomidorus norisi palaistyti. Na, jei kuriuo nors gyvenimo metu buvote lengvai pamišę dėl maišymo-kepimo-virimo, turbūt suprantate nerimą tiek daug receptų, tiek mažai laiko ir valgytojų.

Apie ką aš čia? Tiesa, apie 100% sėkmę. Taigi – per pastaruosius pusantro mėnesio šiuos kvadratėlius kepiau bent šešetą kartų – I’m startin’ to lose count. Kartais net du sykius per savaitgalį. Ir vis nepavykdavo jo nugapuoti. Per greit dingdavo, žinote, ir tai dar sykį įrodo šimtaprocentinę sėkmę. Kas įdomiausia, net man jis per tiek sykių nenusibodo, o tai jau, žinokite, kažkas. Na, aišku, ir tai, kad pagaminamas per dešimtį minučių (paskiau dvidešimtį minučių galima žiūrėti kokį BBT), o produktų yra artimiausioje parduotuvėje (nors ilguoju laikotarpiu užsisakinėsiu iš Barbės, va); be to, ne per saldus, maloniai kreminis IR trapus, toks tarp žiemos ir pavasario. Dabar suprantat, kodėl privalėjau pasidalint?

Cheesecake bars

Sūrpyragio kvadratėliai
9 arba 16 kvadratėlių

Pagrindui
160 g sausainių (vanilinių, kakavinių, su šokolado gabalėliais – o man skaniausia su klevų sirupo skonio “Selga”)
žiupsnis druskos
1/2 arb. š. malto cinamono
115 g sviesto

Įdarui
1/2 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
500 g kreminės varškės
1/4 st. pieno
2 kiaušiniai

30 g šokolado

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi.
Sausainius sutrupiname kone iki miltų. Įmaišome druską, cinamoną, ištirpdytą sviestą. Maišome, kol masė tampa panaši į šlapią smėlį. Suberiame trupinius į formą, tolygiai paskirstome ir suspaudžiame. Kepame 8-10 min. Man pagrindas spalvą kiek pakeitė, nors originalas siūlė to privengti.
Formą išimame iš orkaitės ir pravėsiname orkaitę iki 160oC.
Kol viskas vėsta, paruošiame įdarą: gerai išmaišome visus jam skirtus produktus. Supilame įdarą ant iškepusio pagrindo.
Kepame apie 20-25 minutes. Kepinio vidurys, pajudinus formą, turėtų būti dar drebutinis, o kraštai jau tvirtesni. Paliekame vėsti pravertoje orkaitėje, paskiau – kambaryje.
Išlydome šokoladą ir juo puošiame kepinio viršų. Aš tam naudojau konditerinį maišelį su nukirptu kampučiu.
Laikome šaltai bent 3 valandas. Supjaustome ir tiekiame.

Cheesecake bars

Šaltinis: daugmaž pagal čia.