Category Archives: dideli įvykiai

Don’t try to change the world, find something that you love and do it every day

Žinot, aš labai daug gražių dalykų galėčiau papasakot apie _blogeriavimą_ ir ką jis man davė, bet
šįvakar visai visai trumpai.

Kepykloj tvyro(jo) štilis, egzistencinės krizės (ar pakrizenimai) ir kitokie dalykai. Artėjant žiemai, įsikimbu į parankes dviem žvėriškai _fainom_ merginom – Asta iš Villa Alps ir Lina iš Kiaunės reikaliukai – ir savo pašto dėžutę kabinsiu naujam miške ant naujos pušies.
Tas miškas didesnis, gražesnis, įdomesnis, ir ten visos kartu grybausim, mėtysimės konkorėžiais ir šiaip Švęsim Gyvenimą.

Kol kas – tik socialiniuose tinkluose, bet netrukus – ir platesniuose internetuose.
Užeikit. Bus medaus ir kondensuoto pieno.

zverys

Advertisements

He actually, I think, wants to do the right thing

Smagiausias dalykas, kurį atsinešiau iš veg(etari)anizmo – ilgas sąrašas produktų, kurių veikiausiai būčiau paragavusi gerokai vėliau; jei apskritai būčiau. Dabar gi pilnos kišenės prisiminimų, kaip šeimyna prieš kokius aštuonerius metus iš Vokietijos vežė džiovintų avinžirnių, ir aš plojau katučių (nes falafeliai!); kaip rankos kvepėdavo prieskoniais, jais gausiai įtrynus sojos lakštinius troškiniui; kaip su M. iš Švedijos bandėm prasivežti veganišką paštetą rankiniam bagaže (beje, galų gale sėkmingai); kaip kitą M. vaišinau kruopom su uodegytėm mif’o valgykloj; kaip pirmą sykį hiper-parduotuvėje radau kieto tofu. Didelis didelis atradimo džiaugsmas.

Penktoj kepykloj apie savo valgymo įpročius turbūt tesu užsiminusi tik labai atsitiktiniais mažmožiais; o būta juk visokių įdomybių. Jau kurį laiką, vis prisimindama savo veg-dienas, pamąstau, kad visai smagu būtų kartkartėm pasigamint kažką veganiško. Na, įvairovės dėlei. Kol delsiau, merginos iš riešutų sviestų karalystės paskelbė apie tokį štai veganiško burgerio iššūkį; ir, atrodo, daugiau (draugiškų) spyrių man nė nereikėjo.

Vegetable quinoa burger

Daržovių ir kynvos burgeris
4 burgeriai

Paplotėliams:
1/4 st. kynvos
1/2 st. vandens
žiupsnis pankolio sėklų
1/2 burokėlio
1 didelė morka
1/2 svogūno
mėgstamų prieskonių; aš naudojau:
1/2 arb. š. prieskonių mišinio, skirto charčio
1/2 arb. š. prieskoninių žolelių mišinio
geras žiupsnis rūkytos aitriosios paprikos
1 valg. š. krakmolo
2 valg. š. smulkių avižų dribsnių
3/4 arb. š. druska (arba pagal skonį)
1/4 arb. š. pipirų
aliejus

Padažui:
4 valg. š. veganiško majonezo
2 valg. š. ajvar – naminio ar parduotuvėj pirkto
1/4*1 arb. š. aitriųjų paprikų pastos

Patiekti:
daržovių ir kynvos paplotėliai
padažas
keptos paprikos
pomidorai
svogūnai
gražgarstės
duonutė/bandelė (skaitykit sudėtį!)

Vegetable-quinoa burger

Pirmiausia paruoškite paplotėlius. Kynvą pakepinkite sausoje keptuvėje, kol ims kvepėti riešutais. Supilkite vandenį ir pankolio sėklas. Uždengę virkite ant silpnos ugnies apie 5-7 minutes. Palikite uždengtame puode, kad išbrinktų.
Iš daržovių išspauskite sultis. Jas išgerkite (jei sultys burokėlių – leiskite pastovėti) ir pamatuokite 1 st. išspaudų.
Svogūną smulkiai sukapokite ir pakepinkite aliejuje. Kai jis ims minkštėti, suberkite prieskonius ir pakepinkite dar keletą minučių.
Visas daržoves ir kynvą suberkite į didelį dubenį. Suberkite krakmolą ir iki smulkių miltų sumaltus avižų dribsnius (malkite kavamale arba virtuvės kombainu). Įberkite druskos ir pipirų. Gerai išmaišykite. Pamėginkite suformuoti maltinuką – jei masė pernelyg biri, įberkite dar šiek tiek krakmolo ar avižų miltų. Paskanaukite, ar netrūksta druskos/prieskonių.
Kepkite iš abiejų pusių gerai įkaitintame aliejuje maždaug po 5 minutes.

Užmaišykite padažą – paprasčiausiai sumaišykite visus ingredientus. Jei masė per tiršta, šiek tiek praskieskite ją vandeniu.

Iškepkite paprikas: jas nė nepjaustytas pašaukite į orkaitę ir kepkite, kol suminkštės. Išimkite iš orkaitės ir nulupkite žievelę.

Surinkite burgerius: Sausoje keptuvėje arba orkaitėje paskrudinkite bandelę. Ant viršaus dėkite gražgarstės, tada paplotėlį. Patepkite padažu, uždėkite gabalėlį kepintos paprikos, riekelę pomidoro, kelis svogūno žiedus. Užvožkite antra bandelės puse ir valgykite, kol karštas!

Ko gero, tai geriausia, ką galėjai duoti man

Kadaise man bandymo keliu buvo norėta įrodyti, jog iš pirmos minties baimę keliantys poelgiai [ilguoju laikotarpiu] gali vesti prie netikėtai palankių rezultatų. Nors to eksperimento nekartočiau, tikslas pasiektas – tai, kas norėta, (ir šis tas daugiau) įrodyta. □

Pamažu įgytas teorines žinias taikau praktikoje: priimu sprendimus skęsdama kamuoliniam netikrumo debesėly, darau dalykus nepaisydama to kvyksinčio nesugebėsi ir spardausi užpakalin, kad judėčiau. Veikiausiai visame tame yra kiek per mažai šuoliavimo iš komforto zonos, o šiame įraše – kiek per daug nuorodų į neva motyvuojančias sentencijas, bet gebėjimas (sau) atleist yr’ vienas iš tų dalykų, link kurių tranzuočiau minčiau dviratį.

Netikėti džiaugsmai yra netikėti ir todėl – neapsakomai žavūs; tokie, regis, visiški mažmožiai primena, kad, po paraliais, dar tiek neatrasta, negirdėta, nepatirta, ir galbūt išsigelbėjimas slypi už kampo. Na, jei ne išsigelbėjimas, tai bent muzika, nuo kurios kyla serotonino potvyniai (ir jauti tai kiekviena kūno ląstele – vos laikaisi ant kojų iš malonumo), sportai, per kuriuos neįmanoma nesitaškyt ar knygos, nuo kurių žodžių net rankos dreba (“einu į pasimatymą su Gintaru G.,”- rašiau teisingiausiai pasaulio analitikei).

Jei nekantriai žvilgterėjot žemyn, turbūt šypsot į ūsą: prisirankiojo mat mergikė gyvenimo džiaugsmo ruošinių lentynoj. Ne, katinėliai,- aš tikrai netrimituoju, kad prieskoniais apkibę lapeliai iššaukė lietų dykumoj, ištraukė mano įsivaizduojamą žiurkėną iš suicidinės depresijos liūno ar įrodė, jog žuvis – irgi maistas (žuvį ir be to labai mėgstu).

Keptas varskes suris

Tiesa paprasta kaip bandelė “Trys kapeikos”: į spartukus esą naminiam maistui ruošti žiūrėdavau su neslepiama pašaipa: “Ane? Na-mi-nis? Iš maišelio? Apie jaukų-kaimynystės-restoranėlį irgi svajoji?” Paskiau sužinojau, jog iš esmės tai tėra prieskonių ir džiovintų daržovių bei grietinėlės miltelių mišiniai, tačiau visgi tikėjau, jog pati galiu padaryti tą patį – tik skaniau; ir šiaip, žinote, ne lygis.

Šiais “pagaminta nuo nulio” mados laikais rizikuosiu būti pasmerkta ar mažų mažiausiai nesuprasta: nors mišinio “balandėliams kitaip” iš stalčiaus kol kas netrauksiu, kepimo lapelius Maggi Papyrus, baigusi dovanotas pakuotes, tikrai pirksiu. Nu žiauriai geraivištukas lieka sultingas, prieskonių nei per daug, nei per mažai, ir iškepa oi kaip greitai. Mūsų namuose gavo etiketę greitiems pietums, kai šiaip idėjų nėra.

Ne, rimtai, nežinau, kaip dar galėč’ parekomenduoti. Išbandykit.

Prieš kelias savaites vyko Maggi Papyrus pristatymai-per-brūkšnelį-serviravimo-paskaitėlės tinklaraštininkams. Makaluodama moliūgų tyrę, vištieną ir daržoves lėkštėje, viena ausimi nugirdau, jog taip galima kepti ir varškės sūrį. O keptas varškės sūris man yra vienas iš tų patiekalų, kurių puikumu nepaliauju stebėtis. Reikėjo išmėgint. Beje, šiandien apie tokį patį stebuklą parašė ir Lina. Ar reik dar įrodymų, kad labai gerai?

Keptas varskes suris

Kepimo lapeliuose keptas varškės sūris
1 varškės sūris
Maggi Papyrus kepimo lapelis

Ant nedidelės ugnies įkaitiname sausą nelimpančią keptuvę. Į kepimo lapelį įdedame varškės sūrį. Kepame iš abiejų pusių po 5-7 minutes.

Tiekiame su salotų mišiniu – šiltą arba šaltą. Arba statome iš sūrio Baltic Beach Hotel ir kuriame naujas tinklaraščio koncepcijas.

I was your sorry ever after

Kaskart atsidūrusi draugų ar pažįstamų, nematytų nors pusmetį, kompanijoje sulaukiu to paties (net taip pat suformuluoto!) klausimo – tai visgi… Ir Kaune galima gyventi?
Taip, katinėliai, galima; ir man čia patinka. Ne mažiau nei Vilniuj, o gal net.. Labiau. “Šventvagystė!”- sušuksite. Šyptelsiu į ūsą.

Nepopuliarūs sprendimai yra nepopuliarūs.

– – –

001

Sako, kad vienas iš nerimo, kraustantis iš sostinės, šaltinių – nebus ką veikt. Melas, melas! Apskritai — gal patys sau būkim ir žemės, ir pavasariai, patys sau vakarėlius susikurkim?..

Bet kai retsykiais kas nors padeda, irgi smagu. Štai prieš porą savaičių gera sauja tinklaraštininkų susirinko “Stumbre” pasiklausyt apie naują produktą – degtinę “Devynerios”. Tiesą sakant, apie šį ketvirtadienio vakaro įvykį (kartu nusprendėm – puikus dienos pasirinkimas: ne koks depresyvus pirmadienisantradienis, o Mažasis Savaitgalis – pats tas degustacijoms) pripasakojo Marta, Asta, Skirmantė, Audrius ir Julija. Kartotis nenoriu, tad MARŠ pas juos pasiskaityti, kasirkaip vyko.

002

Mano prisiminimas – buvo žiauriai gerai.
Tiesą sakant, vienas įdomiausių ir geriausiai organizuotų renginių tinklaraštininkams kokiuose tik esu dalyvavusi. Net nepaisant to, kad mieliau būčiau skanavusi ne degtinėlę, o kokius likieriukus – vis dar su baltu pavydo debesėliu prisimenu pernai (?) metų “Poemos” degustaciją. Iš mano kiemo lekia riebus pliusas už pasivaikščiojimą po gamybą – užkulisiai turi kažką tokio… Magiško. Ir už prof. Klimkos pasakojimus. Dėl viso šito renginį, kurį P. pirmiausia pristačiau kaip reklaminį, galėčiau pavadint ir švelniai edukaciniu (beje, ar žinojot, kad spiritą sumaišius su vandeniu, gausim kažką labai balzgano ir klaikiai dvokiančio?..).

003-0

Tai buvo maždaug toks renginys, dėl kurio būtų vertėję važiuoti į kitą miestą. O čia, išduosiu paslaptį, nekauniečiais organizatoriai irgi pasirūpino – iš/į Vilnių buvo suvažinėta jų užsakytu mikriuku. Smulkmena, bet maloni.

Ir dar (beveik) ilgojo savaitgalio proga pasidalinsiu praktine dalimi.

003

Jei karšta
“Raudonas devynerias” su [raudonųjų] apelsinų sultimis tikrai skanavot jūs. Arba bent jūsų draugai. Čia – dar gaiviau.
1 dalis “Raudonų devynerių”
1 dalis apelsinų sulčių
1 dalis greipfrutų sulčių
daug ledukų ar smulkinto ledo

Sumaišom!

Jei šalta
Taip sykį pas I. ruošėme Rigas Balzams. 2011/2012-ųjų žiemą, kai temperatūra buvo žemiau nei -35, ir aš net dviračiu nebevažinėjau. Didelė balzamo fanė nesu, bet sušildė kai reikalas.
raudonųjų vynuogių sultys
trejos devynerios

Sultis pakaitinam (bet neužverdam). Supilam devynerias (proporcijas parenkam pagal skonį, nuotaiką, lauko ar vidaus temperatūrą). Dar truputį pakaitinam, bet ginkdie neužverdam. Šildomės rankas (jei šalta – galima) ir skrandukus.

004

Už nuotraukas ačiū ačiū ačiū organizatoriams!

005

When everything’s wrong you make it right

Ateina tokių laikotarpių, kai reikia spirti(s) užpakalin ir tarti, sugrįžk į realų pasaulį. Kai į gyvenimą grįžta 9h/d užimtumo, plius transportas, plius laikinos nelaikinos sostinės, plius miegas ant (nebe)čiužinių. Keturi ratai ir žaliuojantys lapai ant užpakalių
Ir dingsta virtuvės (išskyrus tuos porą džiugių sykių su pieniško šokolado keksais), dingsta daktaras Gregoris. Atsiranda skruzdžių takai ir dichlofosas, pietūs Sudaruškoj ar Svarstyklėse ir pažadai, kad rytoj tai jau sportuosiu.
Pažadai, kad grįšiu į pasakų miestą jau šį savaitgalį.

Atprasti nuo kūno. Atprasti nuo rašymo, nuo dulkių šluostymo tinklarašty.
Priprasti prie ankstyvo kėlimosi rytais ir powerio vietoje ehr [vietoje pitchfork‘o šimtukų].
Ir aš širdele nejaučiu, kad change is the only constant, nors tokie vardijimai(si) tai primena. Kartos praeina ir ateina kitos. Ir kentėjimas, ir beprotybė, ir nesuradimas.
Ir aš širdelėj vis labiau jaučiu Antaną lifte, ar ne lifte, vėl sugrįžtančias mėlynas Elenos kojas. Skeveldros liečia viena antrą. Negaliu jų sujungti, lyg vaikas, dėstąs kartonines iškarpas: kelias, upelis, kalnai, stirna. Vaikas pliaukšteri liežuviu, peizažas sudėstytas.

Jau žinau, kas kitas eilėje – ne iš sąrašo.

– – –

Ir dar atgal į praeitį. Seniai seniai, kai dar gyvenome Vilniuj, — sykį ėjom paklausyti, ką apie [Angosturos] romus pasakojo R. Janovskis. Man Angostura visąlaik asocijavosi tik su ta karčiąja, kurios reikia gardžiam Manhattan’ui, o čia gi, žiū, praplėčiau akis ir sužinojau, jog ne-ne-ne.
Ir vakaras buvo gerai, ragavom grynus, ragavom maišytus, šypsojomės, mintyse spaudėm like ar kaupėm idėjas vasarai (čia visi tie frozen daiquiri). Prisiminėm, kad visada reikia gerai gerai atšaldyti taurę (tarkim, pamakalavus joje ledukų iš, tarkim, McDo), nepersistengti su papuošimais ir saldumu.

P. ir man labiausiai patiko Culto a la vida.

Culto a la vida
50 ml romo ANGOSTURA 7 YEAR OLD
100 ml spanguolių sulčių
2 arbatiniai šaukšteliai rudojo cukraus
pusė laimo, supjaustyto į 4 dalis

Į stiklinę storu dugnu įmetame supjaustytą laimą ir įdedame cukrų. Grūstuvu maigome turinį taip, kad išspaustume laimo sultis, bet kuo mažiau pažeistume jo žievelę (kad kokteilis neapkrastų). Užpilame romu, pridedame pilną stiklinę ledo ir užpilame spanguolių sultimis. Įdedame maišiklį ar keletą
šiaudelių, kad begeriant galima būtu pasimaišyti dugne gulinčius laimą ir cukrų.
Puošiame laimo griežinėliu, užmautu ant stiklinės krašto.

O nuotrauką pagriebiau iš Jurgos:

I’m useless, but not for long, the future is coming on

O tai tau. Kas gi tave vis veja į kitą vietą? 🙂, klausia Asta, ir aš lankstau pirštelius: per dvylika mėnesių [rimtai] gyventa penkiose skirtingose vietose. O dar tėtis sako, jog mes ne klajoklių tauta!
Atsimenu, kai mums iškrausčius paskutines dėžes Lazdynuose, braukiau ranka kaktą (žinote, kaip filmuose) ir tariau sau – niekada daugiau. Trims mėnesiams tepraėjus, žiū, ir vėl lagaminų krovimas ant nosies – tik šįsyk pro šalį važiuodami baziliko ar koldūnų tikrai nebepasiimsim.

– – –

Kažkada tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą.
Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! Teigi:

Michel Foucault – Seksualumo istorija. Pradėjau ar ne vienuoliktoj klasėj, pasiklausiusi apie ją per menų pamokas, bet tada strigau ties nežinotais žodžiais kaip perversija (šitas yapč įsiminė). Dabar jaučiuosi didelė ir protinga, tad musiau įveiksiu.
Arminas Lydeka – Etiketas kiekvienam. Žinau, kaip atsirinkti, kuriais įrankiais valgysiu, bet NEžinau, kaip teisingai susodinti svečius į automobilį.
Nicholas Carr – What the Internet Is Doing to Our Brains. Reikia patvirtinimo, kad mano smegenai skylėjasi.
Philip Kindred Dick – Ar androidai sapnuoja elektronines avis? Išlieku ištikima taisyklei “sąraše turi būti nors vienas sci-fi”.
Mitch Albom – Antradieniai su Moriu. Iš mokyklos, ir nežinau kodėl.
Nassim Nicholas Taleb – Black Swan. Kai žmonės klausia, ką skaitai, ir atsakau, Black Swan, jie galvoja, kad tai istorija, pagal kurią filmas pastatytas, bet taip nėr. Pamatyta knygyne Nantėj – neberasta – pamatyta knygyne BP ir gausiai rekomenduota.
Clarissa Pinkola Estes – Bėgančios su vilkais. Rekomendavo V. Apimtis gąsdina, bet man reikia priminimo, kad esu laukinė moteris’n’shit.
Joseph Heller – 22-oji išlyga. Sako, juoda? Iš mokyklos.
Winifred Rosen, Andrew T. Weil M.D. – From Chocolate to Morphine. Mano (šoko- ir kofeino) priklausomybėms paaiškinti ir smalsumo dėlei.
Marshall McLuhan – Kaip suprasti medijas. Įdomu. Įtariu, referuota iš kokios Spektaklio visuomenės.
Henry Miller – Vėžio atogrąža. Noriu tvirto žodžio ir aštraus vaizdo.
Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum. Sako, populiariausia šių metų skaitytina knyga. Reikia, reikia.

2 alternatyvios knygos
Paul Hoffman – The Man Who Only Loved Numbers. Vien tai, kad nebežiūrau į matematiką, nereiškia, kad negaliu mylėti matematikų. Ypač tokių:A mathematician is a device for turning coffee into theorems.
William Golding – Musių valdovas. Iš mokyklos. Sako, alegorija?

– – –

Ir dar taip netikėtai sėkmingai išėjo, kad gavau dailutėlę saldutėlę [kvepiančią] knygą. Man ana išties patinka – jau vien dėl to, kad receptai suskirstyti pagal tai, kiek laiko praeis (praslinks, pralėks) nuo pirmo žingsnio virtuvėje iki pirmo kąsnio burnoj. Na nesakykit – šitas konceptas genialus (kiek kartų teko atidžiai neperskaityti recepto ir suprasti, jog teks pašaldyti pernakt ar, kepant pfeffernussen‘us, tešlą brandinti… Dvi savaites.) Be to, labai ne vieną dominantį recepčioką nusižiūrėjau – pirmą ir antrą vakarą tik sėdėjau, varčiau ir skaičiau, sėdėjau, varčiau ir skaičiau. Tada perdaviau knygą mamai į rankas, ir Žirmūnietiška šeimyna nusprendė, kad pirmas gaminys turėsiąs būti šitas:

Cinamoniniai skritulėliai

Skrituliukai su cinamonu
Tešlai
150 g sviesto
70 g cukraus pudros
40 g krakmolo
1 arb. š. cinamono
1 trynys
200 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Aptepti
1-2 baltymai

Pabarstyti
3 valg. š. cukraus
2 arb. š. cinamono
75 g migdolų

Tešlai kambario temperatūros sviestą išsukame su cukraus pudra iki vientisos (ir kiek purios) masės. Suberiam krakmolą, cinamoną, trynį ir išmaišome. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Paminkome, kol tešla taps graži ir glotni. Padaliname ją į 4 dalis ir iš kiekvienos suformuojame 2-3 cm skersmens dešrelę, kurią įvyniojame į maistinę plėvelę. Man tai lengviausia daryti taip: atskirtąją dalį tešlos dar gražiau paminkau, paformuoju link cilindro, dedu ant plėvelės. Dar pakočioju tarp delnų ir stalo paviršiaus. Tada kaip ir apsuku plėvele ir… Kočioju dar vos vos, kad susiglostytų. Niekas nenutrupa, nenubyra, neprilimpa. Tokias keturias dešreles pusvalandžiui metam šaldymo kameron.
Tuo tarpu pabarstukams gana smulkiai sukapojame migdolus, sumaišome juos su cukrumi ir cinamonu. Lengvai paplakame baltymą(-us: priklauso nuo dydžio, man reikėjo dviejų).
Išimame dešreles iš šaldiklio ir supjaustome maždaug 3 mm storio monetėlėmis (ne ne ne, čia tikrai ne klaida – tokiomis plonytėmis. Sausainėliai bus mažučiai dailučiai nelyg kokios sagutės). Geriausiai pjaustant vis kiek pasukti dešreles apie centrinę ašį, kad nesideformuotų skritulėliai. Sausainiukus aptepame (arba pamirkykite) kiaušinio baltymu, tada baltymuotąja puse merkiame į riešutų-cukraus mišinį. Dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepame 180oC 12-15 minučių. Na, patikrinkit ir po 10, bet turėtų dar būti šviesūs nelyg aš pajūry metro vairuotojai.

Cinamoniniai skritulėliai

Iš: D. Trečiokaitė. Kvepiantys.

He climbed into the belly of the great white bear It’s very sticky and it smells a little fishy

Kai būnu away, prisikaupia visokių dalykų, džiaugsmelių ir panašiai.

Pirmiausia – žieminės Slapuko dovanos. Yay! Iš pašto parsinešiau Neringos siuntinėlį su ekaluogišku žemės riešutų sviestu (valio!) ir šiltai prieskoniuota vaisine arbata! Džiaugsmelis.

Slapukas

Ir dar per tą laikotarpį dusyk buvau apkrėsta 11’os virusu. Na, tikrai matėt aną per tinklaraščius siaučiant.
Tiesą sakant, grandininių laiškų vengiu nuo vaikystės, o, be to, veikiausiai visi suinteresuotieji jau pasiskelbė [ir kiti pasiteisinimai], tad mano šakoj žaidimas lai užsibaigia. Bet visgi:

Vienuolika atsitiktinių teiginių apie mane
1. Įkvėpimo [tolesniems] atsitiktiniams teiginiams ieškojau faile random, kurį ruošiau dar gyvendama Frankrikėj – gal ir tada kažkoks panašus žaidimas siautė?
2. Labai mėgstu plauti indus, ir dėl šios priežasties du sykius esu sulaukusi pasiūlymo tekėti už nepažįstamųjų.
3. Ant palangės turiu maistinių dažų, o stalčiuj – neblogą maišioką natrio gliutamato.
4. Šįmet mane pagavo (ar, veikiau, sugrįžo) knygų virusas. Visos kelionės autobusu, metro, lėktuvėliai, keltais – praskaitytos.
5. Nerealiai mėgstu Kalėdines dainūškes, nepaisant to, kad Kalėdų [nuo] šįmet nešvenčiam. Ei, net dabar skamba All I want for Christmas Is You, čia, matyt, dėl delfio traipsnio.
6. Technika prie manęs genda tol’ka tak. Visa. Maišytuvai nemaišo, orkaitės nekaista, mobilieji nebegaudo ryšio. Galbūt metas susirūpinti.
7. Vaikystėj pirmiausia norėjau būt policininke. Tada reklamščike. Po to mokytoja. Bankininke. Po to rašyti matematikos vadovėlius. Po to žurnaliste. Paskiau gerai rašiau rašinėlius. Ir skaičiavau trikampių plotus. Lemtingoj dvyliktoj klasėj galutinį sprendimą kur stoti? pakeičiau kokį septynetą kartų, ir vis dar niekuo nesu tikra, mat domina tiek eilėraščiai, tiek sinapsės.
8. Kalbant apie mokyklą — pabėgau iš istorijos egzamino.
9. Šįmet pirmąsyk gyvenime paragavau soft serve ledų. Na, tų, iš automato, kur Palangoj visi valgydavo…
10. Visą praėjusią žiemą (na, išskyrus tada, kai temperatūra nukrito žemiau nei -30oC) pravažinėjau dviračiu. Šįmet užaugau ir bandau prisijaukint VVT, nors ant jo periodiškai (kchem, kasdien) supykstu.
11. Self-proclaimed F19.25 – priklausomybė nuo kofeino. Ir kiti F’ai. Arba paprasčiausia hipochondrija.

Atsakymai į Ievos klausimus
1. Koks virtuvės šefas yra mėgstamiausias/idealas?
Sunku. Kadaise ant sienos kabėjo Blumenthal, Herme, Ripert ir Laiskonis. Prie maisto-mokslo gerokai stumtelėjo Alton Brown.
O dabar… Žaviuosi Christinos Tosi quirkiness (“pradėjau kepti sausainius, nes mama slėpdavo nuo manęs jų žalią tešlą, kad nesuvalgyčiau”), istorija ir šypsena; ir jos desertų naminikiškumu ir smagumo/staigmenos faktoriumi.
2. Kokios šalies maistas paliko didžiausią įspūdį?
Kol kas niekas NESUSPROGDINO.
3. Kada pradėjai gaminti? Kelių metų?
Nuo mažumės mažumės (penkerių kokių, ar dar mažesnė) kepdavau su močiute sausainius (ir slapčiom valgydavau tešlą, teip) – skaitosi?
4. Labai įdomus prograsas, todėl džiaugčiausi žinodama, kiek Tau/Jums metų yra dabar. Viliuosi nebus paslaptis.
24.
5. Koks pirmasis savarankiškai pagamintas patiekalas buvo?
Jei atmestume vsokius obuolių-cukraus-druskos maišymus diedukui, matyt, bus sausainiai “Lediniai takeliai”, kurie buvo tokie sėkmingi, kad visus teko suvalgyti vienai. Tada – dar pora nelaimių, ir prasidėjo laimės. Pirmoji – šitas pyragas. Gamintas, nepameluosiu, keliasdešimt kartų. Net ir šįmet bandytas.
6. Ką gaminti mėgsti labiausiai? Desertus, mėsą, visti uogienes ir pan.?
Desertus, pas de question. Nors, tiesą sakant, visada žiauriai vilioja džemai/uogienės/compotes/.., tik kad niekaip neprigaminu tiek kiek norėčiau.
7. Kokiame mieste gyveni?
Vilniuj.
8. Kokia dar veikla žavi (be gaminimo)?
Skaitau. Skaitau. Skaitau. Žvalgausi/klausausi courseros. Rankdarbiauti mėgstu, bet neprisiruošiu. Pafestivaliauti mėgstu kartais, ir padviračiauti – dažnai.
O žavi limonas dalykų, nuo dailiojo čiuožimo iki antro bakalauro, nuo grojipo fortipionu iki tranzavimo 🙂
9. Koks patiekalas arba produktas mėgtamiausias?
Didžiausi lepinimaisi – risotto ir panna cotta. Todėl stengiuosi dažnai nevalgyti – kad nedingtų magija.
10. Kokia šventė teikia daugiausiai džiaugsmo (patiekalų gaminimo prasme)?
Jau kelerius metus didžioji dalis Kūčių stalo guldavo ant mano pečių, ir tai būdavo super duper. Pasikeitus tradicijoms, matyt, liks dideli gražūs gimtadieniai 🙂
11. Drąsiausias poelgis Tavo gyvenime?
Visas pastarasis mano gyvenimo ketvirtis.

Atsakymai į Dalios klausimus
1.Ar dažnai kažkas nepavyksta virtuvėje?
Esu supainiojusi druską ir cukrų, kepdama morenginį vyniotinį. Esu išdžiovinusi varškės pyragą – užuot kepusi keturiasdešimt penkias minutes, laikiau jį orkaitėje penketą valandų.
Ilgainiui tragedijos konditerijoje ėmė nykti (retsykiais atsiskiria sviestas nuo kiaušinių, gaminant trapią tešlą ar kokį mandrą kremą, ar pyrago tešla būna per tiršta – bet nieko nepataisomo), tačiau su nesaldžia virtuvės puse kartkartėm pasipykstam.
2.Kokio patiekalo ar jo sudėtinės dalies nemėgsti? Gal būt yra kažkas ko valgyti (ragauti) niekuomet neišdrystumei?
Esmi vegetarė. Išskyrus tai, valgau viską, nors nemėgstu žalių svogūnų/česnakų.
3.Gal turi tave labiausiai sužavėjusį patiekalą?
Pirmasis risotto. Arba burokėlių-grūdėtos varškės-dar kažko salotos Rygoj.
4.Kur mėgsti apsipirkti maisto produktus ir ar daug laiko tam skiri? Gal būt eini prekintis pavalgęs (-iusi), kad tik mažiau visko, ko nereikia neatsidurtų tavo krepšyje?
Žiauriai mėgstu apsipirkinėti – bet tik maisto produktų! Galėčiau slampinėt ir slampinėt, ir užtat baltai pavydžiu Amerikoj tupinčiai Astai. Patinka ir didelės bičiuliškos parduotuvės, ir ekošopai ir turgeliai, bet dažniausiai apsiperku ten, kur arčiau namų (nors tinklas ir kitas) ar kur pakeliui.
5.Ar visada laikaisi nurodytos receptūros gamindamas (-a) pirmą kartą?
Nioup. Pratiškai niekada – visada mažinu cukraus kiekį, iš akies beriu prieskonių. Bet esmines proporcijas stengiuosi išlaikyt (nors teiginys apie cukrų šitai kaip ir paneigia).
6.Tavo virtuvės “guru”.
Tingėjimas ir alkis.
7.Ar turi pagalbininkų virtuvėje, gal būt vakarienę ruošiate dviese?
Kartais pietus pagamina maniškis, tada būna gausiai skanu 🙂 Kai kepu pas tėvus, pagelbėja mama.
8.Tavo mėgstamiausias gėrimas.
Vanduo. Borjomis, tiksliau (jokios reklamos!).
9.Knyga (filmas) palikusi (-kęs) didžiausią įspūdį.
Pirma mintis – Balta drobulė su jo(s) up and down up and down ir rožinėm tablėtėm. Taip pat – Meistras ir Margarita ir gražiausia meilės istorija su geltonom gėlėm.
Ir tada galvoj viena po kitos ima piltis, piltis, piltis kitos ir kitos knygos. Tad sustoju.
10.Ar turi kokį naminį gyvūną, gal būt tik svajoji tokį turėti. O gal esi prieš juos namuose?
Turim katiną, nes gyvūnai, sako, turi turėti on/offknopkę. Aš mielai auginčiau porą šeškų, bo anie tokie žavūs-guguojantys-antidepresantai, kad… Nigaliu. Bet nepakenčiu gyvūnų (ar, veikiau, jų kailiukų liekanų) virtuvėj.
11.Ar vairuoji automobilį?
Teip.