Category Archives: emigrantų užrašai

i’m an ocean in your bedroom make you feel warm make you wanna reassume

nesvarbu, ar mamos diena, ar penktadienis, ar kas nors gimė, ar kad išsiskyrei, ar tiesiog jei tu jau mėnesį žadi iškepti mildai ‘nu tuos šokoladinius, kur pas tave žvėryne valgiau’, – bet kokia proga yra tinkama šiam sviesto ir šokolado tirpsmui burnoje. jų rasi kiekvienoj kavinėj uk, bet niekur jie nebus tokie skanūs, kaip kepti namuose.

šokolado ir vyšnių pyragas
(gerai, aš tai tikrai nesiruošiu žožio ‘brownies’ versti rudžiais, kaip padarė kofiynas. bet čia ir ne tortas. ir ne pyragėliai. manau, iš sudėties visi mato, ką čia kepam. kalorijų bombą, turiu omeny,)

300 g nesūdyto sviesto, kambario temperatūros
300 g tamsaus šokolado
5 dideli kiaušiniai, kamabrio temperatūros
350 g cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
200 g miltų
1 arb. š. druskos
250 g džiovintų vyšnių, kurių galima ir nedėti arba kurias galima pakeisti riešutais ar bet kuo, kas jums patinka

1. įkaitinti orkaitę iki 180 C. labai svarbu turėti 34 cm X 25 cm skardą, bent 6 cm gylio. skardą iškloti kepimo popieriumi.
2. kuo smulkiau kapotą šokoladą ir kuo smulkiau supjaustytą sviestą kartu ištirpinti stikliniame dubenyje, pastatytame virš beveik verdančio vandens. visuomet maišykite masę, neperkaitinkite.
3. plakite kiaušinius. kai jie suputos, po truputį pradėkite pilti cukrų. įpilkite vanilės ekstraktą. viską suplakite iki tirštos masės, panašios į ištirpinto šokolado ir sviesto mišinį. jei į kiaušinių masę įkišus šaukštą ji lieka ant šaukšto, o ne švariai nuvarva, tai reiškia, kad masė jau paruošta.
4. šokolado mišinį įplakite į kiaušinių masę. persijokite į ją miltus ir druską ir vėl suplakite. tik tada įmaišykite džiovintas vyšnias ar kitus priedus.
5. supilkite viską į skardą, tolygiai paskirstykite tešlą ir pašaukite į orkaitę 25 minutėms arba kol ant pyrago viršaus susiformuoja šviesesnė sutrūkinėjusi plutėlė. pastebėsite, kad pyragas vis dar drėgnas viduje (todėl negalima šitam pyragui naudoti dantų krapštuko metodo), bet taip ir turi būti. palikite skardoje atvėsti bent 20 min. tada pjaukite dideliais gabalais ir valgykite.

jis toks skanus!

receptas iš green and black’s chocolate recipes.

po nuotraukomis pasirašo aistė stancikaitė – lietuvių mergaitė.

and there will be sun sun sun all over our faces

taip. nemeluokime sau. mėgstu pirkti daiktus ebay’juje.

mėgstų shiny objects.

bet labiausiai mėgstu  IŠBANDYTI. net jei tai kainuoja 20 svarų, o atrodo kaip sumuštinių kepyklė. kai gytis ją pamatė, labai juokėsi, jog jos firma dažniausiai gamina rūbus. o aš jam pasakiau, kad čia nėra nieko juokingo ir kad aš sugalvosiu ką nors įdomaus, ką galima iškepti joje.

iš tikrųjų yorkshire puddings yra dažniausiai patiekiami su kepsniais ir skirti išdažyti mėsos padažą lėkšteje. jie yra kepami labai kaitrioje orkaitėje, prieš tai įkaitinus kepimo formą. į formą įpilama aliejaus arba skarda yra padedama po kepama mėsa, kad privarvėtų riebalų. aš kažkada nugirdau kalbant, kad labai skanu yra išsikepti jų ir valgyti su klevų sulos sirupu kaip blynus, ir visuomet norėjau tai išbandyti. ir dabar, kai gavau keksiukų kepyklėlę, pamaniau, kad čia ir bus toji proga. pliusas tokio kepimo buvo tas, kad viskas vyksta labai švariai: tiesiog įjungi kepyklėlę, ji įkaista, pripili aliejaus, įpili tešlos ir užvoži dangtį. pyragai greitai iškepa, o po kepimo viskas lengvai išsivalo popieriniu rankšluosčiu. tačiau visgi manau, kad orkaitėje jie dar labiau pakiltų, jei jiems netrukdytų tas dangtis.

jorkšyro pudingai

140 g miltų
4 kiaušiniai
200 g pieno

1. pirmiausiai suberiame miltus į dubenį ir įmušame visus kiaušinius. gerai išmaišome šią tirštą masę, tik tada pradedame skiesti pienu: tokiu būdu tešloje neturėtų atsirasti miltų gumuliukų. aš viską dariau kokteilių mikseryje su peiliuku, tik įdėjau kiaušinius prieš dedama miltus, kad mitai neblokuotų geležtės. daugelis receptų rašo, jog tešlai reikia pastovėti, todėl aš nusprendžiau nepraleisti šito žingsnio ir palikau ją 6 valandom šaldytuve, kol buvau darbe.
2. jei kepate orkaitėje, įkaitinkite ją iki 200 – 230 C laipsnių kartu su skarda, kurioje kepsite. galite naudoti formą, kurioje kepate keksiukus, nes tuomet kiekvienas pudingas turės savo duobutę. taip pat galima kepti didelėje skardoje, tiesiog išeis vientisas pyragas.
3. atsargiai ištraukite įkaitusią skardą ir į kiekvieną duobutę įpilkite po gerą šaukštą aliejaus. įdėkite skardą atgal į orkaitę.
4. po kokių 5 minučių, kai aliejus įkaista, ATSARGIAI ištraukite skardą ir pastatykite ant viryklės. galite netgi uždegti viryklę, nes labai svarbu, kad aliejus neprarastų savo kaitrumo. įpilkite tešlos į kiekvieną duobutę, pripildydami ją iki pusės. tikrai nedaugiau, nes pudingai labai iškils kepdami. pašaukite į orkaitę ir kepkite kokias 20 – 30 min. šioje keksiukų kepykloje jie iškepė per 15 minučių, todėl, jog buvo labai maži.
5. kai pudingai iškils ir parus, galite juos traukti iš orkaitės ir iškart išimti iš skardos, kad jie vėdami nepersigertų aliejumi, kuriame kepėte.

pabadykite kada nors, kai kepsite mėsą, manau, kad patiks. vis tiek lietuviai dažnai padažus laižo duonos rieke ar bulvėmis užsikąsti mėgsta,) bus kitaip, bet bus tikrai gardu!

ps. labai gerai, kad man viską nufotkino aistė – mano LIETUVĖ draugė. man tereikėjo sėdėti ir kepti!

you know I won’t tell nobody that you’ve been smoking cigars

kai aš keliavau po londoną, ten sutikau dvi meno istorikes. tai buvo ugnė ir jia – dvi labai nemalonios ponios. jos gyvena marylebone rajone, kuriame yra pagarsėjos kaip senmergės, vakarais kankinančios šviesiaplaukes skandinaves bei kitus žmones, kurie gyvena su jomis. taip pat jos nemėgsta bendrauti ir labai šiurkščiai elgiasi, jei tu joms nepatinki, bei niekada nepasiūlo svečiams arbatos. kad tos mergaitės suminkštėtų, aš iškepiau joms šokoladininį burokėlių pyragą. tačiau tas butas buvo užkerėtas piktais burtais ir pyragas sudegė. aš labai liūdėjau, bet grįžusi į edinburgą pabandžiau vėl jį iškepti ir man pavyko beveik stebuklingai! ir čia viskas yra tiesa, išskyrus priešpaskutinį sakinį.

<This is a translation for you, Jia, so you wouldn’t get lost in google translation which is frequently quite inaccurate. >

While I was visiting London, I was lucky enough to be invited to Ugne and Jia’s home. They live in Marylebone which is a lovely area with little vintage shops and, of course,  Le Cordon Bleu in the middle of it. Jia made us stir fry noodles (well, acctually it was spaghetti,D) with ham, trimed beans and snap peas. Then we tried baking a chocolate beetroot cake which  was something I always wanted to try because it is so popular here in the UK. In Lithuania we are only using beetroot in savoury dishes like our famous cold beetroot soup. I have also come across a beetroot dish when I was dinning with my mother in a raw food restaurant in Vilnius; we ordered beetroot ravioli filled with cashew pâté and turned out to be amazing. However, I would never have thought of mixing beetroot and chocolate. But then again, neither did the rest of the world before Heston paired white chocolate with caviar,) So we gave it a try and, even though the top of the cake burnt a little, the rest of it was quite nice.

šokoladinis burokėlių pyragas su ricotta ir ganache glaistu

– – – – pyragui – – – –
75 g kakavos
180 g miltų, turinčių mažai glitimo
7 g kepimo miltelių
1 arb.š. meduolinių prieskonių
200 g cukraus
250 g virtų burokėlių
3 kiaušiniai
200 ml aliejaus arba margarino
– – – – ricotos sluoksniui – – – –
100 g ricotos
30 g cukraus
– – – – ganache glaistui – – – –
100 g juodo šokolado
70 g grietinėlės

! jei nusipirkote žalių burokėlių, prieš tai juos reikia išvirti.
1. į dubenėlius atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. aš naudojau klasikinę 25 cm skermens apvalią torto formą.
2. sutarkuokite burokėlius arba per burokinę (jau seniai mąstau, kaip šitas terminas atsirado, – o gal tik mūsų šeimoje sako ‘burokinė tarka’?), arba per smulkesnę tarką. supilkite kiaušinių trynius ir cukrų, gerai pamaišykite, kol cukrus aptirps. supilkite aliejų.
3. kitame dubenyje sumaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. įdėkite kokių nors prieskonių, pavyzdžiui, cinamono. aš pribėriau prieskonių meduoliams. jei norite, galite naudoti tiesiog vanilę.
4. tik dabar išplakite baltymus iki purumo.
5. supilkite burokėlių masę į sausų ingridientų dubenį ir viską sumaišykite. tuomet įdėkite trečdalį išplaktų baltymų ir juos ‘įkapokite’. tuomet įdėkite dar trečdalį, vėl ‘įkapokite’. lygiai taip pat įmaišykite paskutinį trečdalį.
6. supilkite tešlą į formą ir pašaukite į 180 C temperatūros orkaitę. kepkite pyragą 30 minučių, tada sumažinkite temperatūrą iki 150 C ir kepkite dar 15 min. bent jau aš taip dariau savo orkaitėje, nes iš pradžių norėjau, kad visa ta masė su burokėliais gerai įkaistų ir apkeptų, bet po to sumažinau temperatūrą, kad nesudegtų viršus. patikrinkite mediniu pagaliuku, ar tortas iškepęs. tuomet išimkite jį ir palikite gerai valndai kambaryje, kad atauštų.
7. kai bus laikas dėti glaistą, sumaišykite ricottą su cukrumi ir užtepkite ant pyrago viršaus. tuomet išlydykite šokoladą: labai smulkiai sukapokite jį ir sudėkite į dubenį, tuomet supilkite pasišildytą (apie 70 C, aš jos neužverdu) grietinėlę ir maišykite. mano šokolado masė pradėjo trauktis ir aš išsigandau, kad grietinėlė buvo per karšta. tačiau patikrinau, kad ganache temperatūra tikrai nėra aukšta, todėl pagalvojau, kad tiesiog atsiskirinėja riebalai, ir tiesiog pastačiau dubenį virš puodo su karštu vandeniu ir permaišiau. šokoladas tiesiog susijungė į vientisą masę. kai kurios knygos tokiu atveju siūlo suversti tą šokoladinę masę į virtuvinį kombainą ir pasukti, kol grietinėlė ir tie riebalai susijungs į emulsiją. o gal jums ir taip viskas pavyks,) ganache tepti ant pyrago viršaus.

drifting and floating and fading away

vakar nuostabioji rimvydo, severijos ir agnės komanda suskipino tiek maisto (atleiskite už neelegantišką nuotrauką, nes fotkinta naktį):

o šiandien aš visą rytą, kol savanoriavau foreste, galvojau, ką daryti su 2 kg grietinėlės, kuri yra mūsų šaldytuve. kažkaip pradėjau sukti mintis (o gal liežuvį) aplink ledus, o grįžusi namo dėka julės ir lebovitz sužinojau, kad lengva pagaminti ledus namuose, net neturint ledų aparato. pagal mūsų mylimą ab, leduose cukraus ir vandens santykis turi būti toks: 7 uncijoms cukraus tenka 16 uncijų skysčio ( abu sverti), tačiau aš kažkodėl nusprendžiau išbandyti tokį receptą:

grietinėlės ledai su levandomis ir graikiniais riešutais

150 g cukraus
150 g konservavimo cukraus (nes jo turėjom labai daug ir aš prisiminiau, kad ab sakė, jog pektinas ledams tikrai labai patinka!)
1430 g 19 % riebumo (pouring cream) grietinėlės
1/4 šaukštelio levandų žiedų (nors rimvydas sako, kad dabar nejaučia levandų, tai galite daugiau įdėti jų. bet reikia atsargiai jų berti, kad nepadarytumėte muilo iš ledų,)
graikinių reišutų sukapotų

1. viską, išskyrus riešutus, supilame, suberiame į vieną puodą, pamaišydami pašildome, kol cukrus ištirps, tačiau nepaliekame ilgam be priežiūros, kad grietinėlė neužvirtų. pastatome šį skystį šaltai, kad atšaltų, jo paviršių padengiame plastikine plėvele, kad nesusidarytų pieno ‘plutelė’, kurią mėgsta tik freak’ai,) sakoma, kad gerai palaikyti tokią masę šaldytuve per naktį, bet aš manau, kad tai taikoma ledų gaminimo mašinoms. o gal aš klystu..
2. atšalusią masę supilame į indą, kuris tilptų į jūsų šaldiklį. jei ledams permaišyti naudosite blenderį, pilkite skystį į aukštesnį indą, jei šaukštu ar šakute krapštysite skardą, supilkite tai į plokčią skardą.
3. įdėkite ledus į šaldymo kamerą ir permaišykite ar sumalkite kas pusvalandį, tada vėl atgal pastatykite.
4. kai ta masė jau bus panašesnė į ledus, įberkite kapotų graikinių riešutų ar šokolado ar ko norite.

man rodos, kad jie visai pavyko. kol kas visiems patiko, net milda sulaužė savo ‘diena be saldumynų’ pažadą.

vis dar ieškau darbo. dabar siuntinėju nedviprasmius pasiūlymus visiems restoranams, pub’ams, ar viešbučiams, kurie turi vieną AA, lietuviškai sakant, rozetę, Edinburge. žiūrėsim, ką jie atsakys į mano eiles. o kol kas užsirašiau savanoriauti į forestą: kavinę/ meno galeriją/ anarchistų/ aktyvistų/ -istų/ kairiųjų ir gražių šunų  susirinkimo vietą, kur man leidžia daryti valgyti ir kavą ir plauti indus labai įdomių žmonių apsuptyje, kurių pirmas klausimas būna ‘did you do drugs’, o tada jie pateikia išsamų kofeino ir speed’o palyginimą. tuomet už visą tavo trijų valandų darbą tau duoda pavalgyti maisto – nors ir veganiško, bet visai skanaus.

voila.

my hips they lie ’cause in reality i’m shy shy shy

čia yra mūsų kaimynas - Glasgow, bet mes jį mėgstam vadinti KAUNUUUU.

nesuprantu, kur dingo julė, bet kai ji pas mane atvažiuos sausio pabaigoj, aš jos paklausiu, kodėl ji taip ilgai nerašo į blogą.
ji manęs paklaus to paties turbūt.
žmonės kartais labai supratingi vienas kito atžvilgiu, bet tai būna sutapimas dažniausiai.

aš pastaruoju metu šiek tiek keliavau. iš pradžiu mečiau darbą įkyrėjusioj pub’o virtuvėje, kur Head Chefas sako ‘It will be ok’, kai klausi jo, ar išmesti sugedusį humusą, o Sous Chefas vietoj to, kad pasimokytų gaminti maistą, kai nėra klientų, treniruojasi rankšluosčio kirčiu pramušti skylę metalinėje aliejaus bačkutėje. čia yra antras lygis iškart po kartoninių sulčių pakelių. pametusi šitą darbą, aš važiavau į lietuvą, kuri, kaip sakė mantautas, yra depresijos mokykla. labai gaila, kad negaliu išsiplėsti šia nepatriotine tema, thou. po lietuvos aš grįžau į edinburghą ir penkias dienas prieš kalėdas skaičiau knygas ir žiūrėjau jūtubės juostas apie tai, kaip iškepti fazanus, kurių buvau nusipirkusi šventėms. aš asmeniškai tikiu, kad jei žmogus turi galvą ant pečių ir yra bent truputį gaminęs maistą, po kelių valandų studijų galėtų pagaminti beveik bet ką. manau, severija, kuri kalėdų proga pradėjo valgyti mėsą, galėtų sutikti su šiuo teiginiu,)

po kalėdų aš norėjau dar toliau nustumti mąstymus apie darbo paieškas, todėl išvažiavau į londoną švęsti naujų metų. bet štai aš grįžau ir jau ketvirtą – o gal ir pamečiau skaičių net- dieną sėdžiu namie prie kompo ir siuntinėju savo cyviukus bei kartais pasivaikštau miestu su a4 lapais, kuriuose nėra mano lyties ar tautybės užrašytos. ir man labai nepatinka, kai pati pradžia ima ir nesiseka, ypač dabar, kai man reikia pradėti taupyti pinigus, nes aš noriu bent pradėti mokytis Le Cordon Bleu, ty turėti bent 5,555 svarus pirmam sertifikatui virtuvės. labai gražų skaičių sugalvojo londoniečiai šiam trijų mėnesių kursui, haha. taip pat bandau išsiaiškinti, ar galima gauti paskolą arba stipendiją šitiems mokslams, bet dažniausiai ją siūlo britanijos gyventojams, kas reiškia, jog reikia įrodymo, kad nuo 3 iki 5 metų gyvenai didžiojoj britanijoj, kas nėra byla, kaip pasakytų kęstas.

vieną iš tokių rytų prie kompiuterio ekrano, mano paieškos atvedė mane į šio vaikinuko blogą, kuriame jis aprašo savo studijas Tante Marie mokykloje, kuri yra arti Londono, taip pat suteikia Le Cordon Bleu diplomą ir jos benrasavininkas yra Gordon Ramsay. pervertus kelis puslapius jo pirmų savaičių studijų, aš pagalvojau, kad yra labai liūdna, jog man reikia mokėti pinigus už tai, ką jau moku daryti, vien dėl to, kad man reikia gero diplomo, kad galėčiau įsidarbinti padorioj virtuvėje, kurioje bent jau laikomasi higienos reikalavimų.

ar nereikia. nes man tai pradeda atrodyti, kad nereikia.

einu ieškoti labiau. daugiau. ilgiau. kol rasiu stipendiją.

laikai, kai aš buvau maža, neturėjau daug problemų ir turėjau daug saldainių. ir akinius.

when i grow up, i want to live near the sea

neapsigaukite! nors viktorijos sumuštinis ( victoria sandwich/sponge) ir yra tingių britų išmįslas ( kaip kitaip pavadinti du biskvitus, perteptus džemu ir pabarstytus cukraus pudra), škotai jį valgo ne ką mažiau. šis kepinys, sakoma, pavadintas karalienės viktorijos garbei, kadangi ji labai mėgo jo ragauti gerdama arbatėlę (afternoon tea), kuri turbūt yra populiariausias dienos metas visoje karalystėje,) be abejo, dažnai patys britai ar škotai torto nekepa: tiesiog tokį galima nusipirkti pigiai kiekviename prekybcentry. taip pat jų galima daug prisiskipinti po to, kai tos pačios parduotuvės užsidaro. tačiau po kelių kąsnių tu prisimeni, kad škotuose visi saldumynai yra SALDŪS, labai dažnai netgi per saldūs. ir čia ne mano vienos nuomonė, o viso mūsų buto. pamėginau iškepti namuose tokį sumuštinį pati, tik su saikingu cukraus kiekiu, ir štai kas išdygo. turiu taip pat paminėti, kad mano biskvitas yra daromas pagal man teisingai atrodančią procedūrą: išsuki sviestą su cukrumi, tada po truputį pili kiaušinius, tik tada ‘įkapoji’ miltus. daugelis video ar angliškų receptų siūlo sudėti visus ingridientus į vieną dubenį ir suplakti plakikliu. bet kodėl tuomet tokie receptai prašo įdėti papildomą šaukštelį kepimo miltelių ar riebalų. pagalvokime apie tai.

jau buvau bepradedanti kepti, bet supratau, kad teks eiti į parduotuvę pirkti dviejų mažesnių skardų, kuriose galima iškepti du biskvitus tam tortui. gal visgi jis ne toks ir paprastas. be abejo, šalia esančiose parduotuvėse aš jų neradau, todėl iškepiau vieną biskvitą didelėje torto formoje ir perpjoviau. be be be.

victoria sponge
225 g margarino/ sviesto
150 g smulkaus balto cukraus
——–
4 kiaušiniai, paplakti šakute stiklinėje
——–
225 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių, miltų
4  šaukšteliai (15 g) kepimo miltelių
——
riebios grietinėlės plakimui
braškių ar aviečių džemo

1. margariną suplakti su cukrumi, kol gaunama puri balta masė. tai galite daryti mediniu šaukštu ar mikseriu.
2. po mažą kiekį kiaušinių pilti į purią masę, kiekvieną kartą iš naujo suplakant iki pradinės formos. taip supilti visus kiaušinius.
3. į purią masę supilti miltus ir ‘įkapoti’ juos į sviestą, t.y. ne maišyti šaukštu, o apvertinėti. manau, šitas video visai neblogai parodo, kaip tai padaryti.
4. masę padalinti tarp dviejų apvalių blėkučių arba supilti į vieną torto formą, kaip netyčia padariau aš. torto/blėkučių šonus prieš tai patepiau margarinu, o dugną paklojau kepimo popieriumi.
5. kepti 180 C laipsnių temperatūroje apie 20 min, jei kepate mažus biskvitus. didelį biskvitą aš kepiau 15 min 190 C laipsnių temperatūroje ir 25 minutes sumažinusi temperatūrą iki 170 C laipsnių. kepimo metu prašau nevarstyti orkaitės durelių,) iškepęs biskvitas yra rusvos spalvos, spūstelėjus pirštu paviršių, jis atsistato atgal, įkišus medinį pagaliuką į biskvitą, pagaliukas išlenda sausas. nepamirškite, kad mano ir jūsų orkaitė skiriasi, todėl biskvitas iškepti gali greičiau/lėčiau.
6. iškepusį biskvitą palikti ataušti skardose kokias 10 min, tik tada išimti ir nuplėšti kepimo popierių. kol biskvitas aušta toliau, išplakti grietinėlę. tada džemo sluoksniu patepti vieną biskvitą (jei iškepėte vieną didelį, teks jį perpjauti,), uždėti grietinėlės ir suvožti kitu biskvitu.
na štai! nors jis yra valgomas šviežias, aš jį palaikiau per naktį ir pusryčiams valgėm su skania kava, prieš pat kelionę į glasgow.

alabama arkansas i do love my ma and pa

pre scriptum. būtina paklausyti. ačiū, mart.

visi metai – vienas didelis riebus palindromas. koridoriumi tuktuk-tuktuk-tuktuk lagaminų ratukai ima bildėti neįprasčiausiomis dienomis, o rudenį vienas po kito apgyvendinti kambariai tuštėja atbuline tvarka (pradedant nuo nykštukų). nelyg koks vilis vonka apsisuku ant kulno, šoktelėjusi į orą tris kartus sukaukšiu iš burtininkės gingemos panosės nukniauktom kurpaitėm, ant sienos palieku kyboti tik vieną kalendorių — gegužės. iš jo išbraukiu économie monétaire (uff!), paraštėje žymiuosi parsivežtinukus.
entre le vingt-cinq et le vingt-sept, sakau tetai pirmame aukšte.

viskas tvarkoj.

kai buvau dar truputį maža (tikriau, labiau maža nei dabar), virtuvėje sugadinau tūkstančių tūkstančius skanumynų. na, gal ne visai tiek, tačiau kepiau ledinius takelius, kuriuos po antro bandymo pati viena ir turėjau sutriaukšti; tris valandas (vietoje kempenkių minučių) džiovinau varškės pyragą; prigaminau morkų pyragų (kuriuos tėtis mandagiai pasiūlė naudoti namams statyti), šaukštu kabinamo paukščių pieno bei sviestu kvepiančių plytų à la brioche.

o štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama tarp aibės receptų (aš pažadu, Asta, tikrai pagaminsiu tą programą, kuri visas šitas bėdas išspręs), išgirdau tylų balselį iš dešinio kambario kampo — o gal.. obuolių pyrago?

palindromas: mano pirmasai gyvenime obuolių pyragas, keptas prieš, nežinau, bent šešetą metų, kai dar laidiniu telefonu skambindavau į darbą mą ir klausdavau, o kaip reikia ištrinti sviestą?. nuostabiai kvepiančios sviestu, tirpstančios ant liežuvio galiuko ir neįmanomai šlykščiai kočiojamos tešlos. nes rudenį manęs nebuvo, bet rudenį nebuvo ir obuolių (ne tie metai), taigi viskas tvarkoj. į dvi savaites sukondensavome visas metų šventes.

obuoliu pyragas

obuolių pyragas, pas kurį sugrįžtama
tešlai:
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinio
180 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
geros saujos graikinių riešutų (nebūtinai)
įdarui:
prieskonių (cinamono, gvazdikėlių – na juk patys suprantate; obuoliai!)
2-3 didesnių obuolių

tešlai ištriname sviestą su cukrumi. įmaišome kiaušinį, galiausiai suberiame su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišytus miltus ir viską sumakaluojame į ypačiai lipnią ir minkštą tešlą. paliekame pašalti bent pusvalandžiui.
tuo tarpu obuolius nulupame, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. suberiame prieskonius.
įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
tešla pastingo ir atrodo tinkamesnė darbui? optinė apgaulė ,). 3/4 jos rankomis išspaudžiame į formą – aš naudoju universalią keptuvę be rankenos, kokių 20 cm skersmens. uždengiame folija ar kepimo popieriumi, priberiame pupelių ir kepame “aklai” 10-15 minučių, nuimame svorelius (atsargiai; gali būti, kad per tiek laiko tešla dar bus žalut žalutėlė – čia, regisi, nuo mėnulio fazės priklauso. tad jei po kepimo popieriumi pagrindas dar – matyti – žalias, paliekame tuos svorius ir leidžiame pakepti dar penketą minučių) ir pakepame 5 minutes. suberiame obuolius, o iš likusios tešlos…
a) iškočiojame juosteles ir iš jų suformuojame “tinklelį” – geriausia kočioti ant kokio nelipnaus paviršiaus, pvz., silikoninio kilimėlio; arba
b) pridėję pasmulkintų graikinių riešutų, prigaminame rutuliukų trupinukų ir juos atsitiktinai sumėtome ant obuolių.
kepame, kol.. iškepa, kokių 10 minučių.
valgome šiltą. arba ne. skanus visaip.

receptas seniai seniai rastas dansukker.com, bet dabar iš ten išnykęs; na, tik aš dar tų riešutukų primėčiau. kažkas panašaus į šitą, bet ne ligi galo.

kadangi aš tariau sau, jog esu Pakankamai Suaugusi, prie pyrago prigaminau ir ledų. menka čia paslaptis apie obuolių pyrago ir ledų santykius, šypt šypt.
o šiti – nuostabūs. visai tokie, kokie patinka mą – neriebūs ir pieniški – ne grietininiai. be to, be kiaušinių! paprasčiau ir būti negali. (gerai, gali.)

obuoliu pyragas

fleur de lait, arba tiesiog pieniški (pieniniai?) ledai
2 st. riebaus pieno
1/2 st. cukraus
žiupsnis druskos
3 v.š. krakmolo
1 st. riebios grietinėlės

cukrų ir pieną kaitiname ant vidutinės ugnies. grietinėlę maišome su krakmolu ligi vientisos masės. supilame į pieno-cukraus tirpalą ir maišome maišome maišome, kol užvirs. nukeliame nuo ugnies, maišome dar keletą minučių; masė turėtų pastebimai sutirštėti (jei ne – pakaitiname dar, nuolat maišydami). perpilame į kitą indą (geriausia – per sietelį), leidžiame atvėsti ir pašaldome šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop, tik šiek tiek sumažinau cukraus.

norisi ledų be aparato?