Category Archives: ledai

Dear friend, I’m lonesome. Dear friend, I’ve been well. How do you spell your name? The city has changed me. I am no longer the same.

Ir viskas tuo pasakyta.

Gerai; dar skaitau eilėraščius visokius. Iš senų laikų, kur mes mirę grįšime, iš naujų laikų, į kuriuos gal-kada-nors. Kolekcionuoju ženklus.
Ir vėl noriu maskatuot kojom virš miesto ar išklykt savo baimę, kaip I. išmokė; to adrenalino pulsavimo iš antinksčių — į pilvą — į kojų pirštų galiukus tiek, kad jie pasiriečia po kėde (kad batai nenukristų).
Po n-to pasivažinėjimo net liaujasi atrodę, kad numirsi – sprogs širdis – ištiks epilepsijos priepuolis trisdešimties metrų aukšty plaukiančiam pusiau atviram laively.

– – –

O dienomis plius daug, todėl labai labai norisi ledų.

Man šiti buvo labai. Tokie subtilūs, švelniai grikiniai – tūkstančiai kilometrų nuo kokio in-your-face avietinio šliurbetopliombyras su pliusu.

Buckwheat ice-cream

Grikių ledai

1/2 st. grikių kruopų
1/2 st. pieno
žiupsnis druskos
1/4 st. cukraus
1/2 st. grietinėlės
1 arbat. š. mėgstamo medaus (geriausia – intensyvaus skonio: grikių, viržių,..)
2 tryniai

Prikaistuvyje nuolat maišydami kepiname grikius, kol jie šiek tiek paruduos ir ims kvepėti – 5-10 minučių. Nukeliame nuo karščio. Porą šaukštų grikių grūstuvėlėje susmulkiname – juos įmaišysime į ledus jų gaminimo pabaigoje.
Į prikaistuvį supilame pieną ir druską. Pakaitiname, kol skystis vos užvirs, ir paliekame pastovėti maždaug valandai, kad pienas perimtų grikių skonį. Prabėgus valandai, mišinį nukošiame į kitą prikaistuvį ir gerai nuspaudžiame kruopas. Jų šiame recepte nebeprireiks, tačiau kruopas galima naudoti kaip paprastai [links].
Į pieną įmaišome cukrų ir mišinį pakaitiname kol beveik užvirs.
Trynius sudedame į kitą dubenį. Nuolat maišydami šluotele, po truputį pilame karštą pieną. Atsargiai – jei pieną pilsime per greitai, tryniai gali suvirti!
Pieno-kiaušinių masę supilame atgal į prikaistuvį ir kaitiname ant mažos-vidutinės ugnies nuolat maišydami, kol masė sutirštės (jokiu būdu jos neužvierdame). Patikrinti galima taip: pirštu perbraukus per šaukšto ar mentelės nugarėlę, takelis neturi iškart subėgti.
Įmaišome medų ir masę atvėsiname.
Kai masė bus šalta, šiek tiek paplakame grietinėlę (nepersistengiame – nereikia formą laikančių putų; pakaks įplakti tik šiek tiek oro, kad ledai būtų puresni).
Šaldome ledų gaminimo aparate pagal gamintojo instrukciją; prieš pat išimdami ledus iš aparato, suberiame grūstas kepintas grikių kruopas.

Buckwheat ice-cream

vasarinio oC numerio.

Mes ant Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną

Štai taip dalykai ima ir susidėlioja pagal planą – namuose dingęs karštas vanduo minutė minutėn sinchronizuojasi su komandiruote, o kaunietišką vakarą dangus toksai žydras, kad laisve žygiuoju įsikabinusi porciją ledų. Edimbere oro uosto pareigūnai – kitaip nei tie Paryje – neužduoda nė pusės klausimo apie sūrius kuprinėje, o kondicionierius veikia taip uoliai, kad ir po penkiolika sluoksnių kelnių-suknelių-megztinėlių galiu kvėpuoti.

Leidžiantis tan pačian Kaunan prieš mane sėdinti [matyt emigrantė] mergaitė sako, tėti, žiūrėk, Lietuva, o ant nosies keturių dienų savaitgalis. Geriau nebūna (nebent su latteartisan roast, kur if you leave kids unattended, we’ll give them espresso and a free puppy).

Juodos duonos ledai

Juodos duonos ledai
100 g kiek padžiūvusios juodos duonos
100 g rudojo cukraus
250 ml riebaus pieno
1 vanilės ankštis
6 vidutiniai kiaušiniai
100 g cukraus
250 ml plakamosios grietinėlės

Įkaitiname orkaitę iki 180oC. Duoną suplėšome mažokais gabalėliais, sumaišome su ruduoju cukrumi ir paskleidžiame ant kepimo popieriumi apklotos skardos. Kepame orkaitėje apie dešimtį minučių nuolat pamaišydami, kol duona kiek patamsėja ir karamelizuojasi. Aš duonos skrebučius dar kiek pamaliau blenderyje, mat gabaliokai man regėjosi per dideli.

Prapjauname vanilės ankštį, iškrapštome sėklytes ir jas – taip pat ir ankštį – sumetame į pieną prikaistuvyje. Užverdame.

Trynius ir cukrų ištriname kitame dubenyje ir po truuuuuputį pilame karštą pieną, nuolat maišydami – taip jie neturėtų susimesti į gumuliukus (t.y., suvirti!). Supilame mišinį atgal į prikaistuvį ir kaitiname ant silpnos ar vidutinės ugnies, kol skystis sutirštėja. Patikrinti galime taip: įmerkiame į masę šaukšto nugarėlę; perbraukiame per ją pirštu; jei masė pakankamai tiršta, atsiradęs takelis turėtų nesubėgti. Per ilgai kaitinti nevalia – kiaušinio tryniai suverda pasiekę aukštesnę nei 70oC temperatūrą.

Leidžiame masei visiškai atvėsti.

Išimame vanilės ankštį. Įmaišome grietinėlę – aš ją dar šiek tiek paplaku, kol tampa minkštai-puriai-standi, ir tik tada įmaišau į paruoštą masę. Šaldome ledų aparate taip, kaip siūlo gamintojas. Kai ledai jau beveik-bebveik, bet dar minkšti, įmaišome trupinius. Sudedame į indelius, šauname šaldiklin. Geriausia būtų kiek palūkėti, kol tikrai tikrai sušals, o trupiniai kiek suminkštės, bet… Bet žinote, kaip būna.

Receptas – iš D. Stevens “Naminė duona”.

Vis dar mėginu Duonos knygą. Mėginu mėginu, ir gailiuosi, kad paroje tik dvidešimt keturios valandos, o šeimynykščiai vis ryžtasi duona kepti tik duonkepėje. Ar jūsiškiai labiau mėgsta nuotykius? Spust ant nuotraukikės, ir pateksite į knygos ištrauką!

O jei kartais nutiktų taip, kad duonos kiek padauginome, ir ji tapo sausoka ir nebe tokia skani kaip ką tik ką tik iš orkaitės (ar, jei esam ryžtingi, krosnies), o duonos džiūvėsių nelyg voverytės (ar aš) negriaužiame, ak, tokiais štai atvejai ją prikeliame antram gyvenimui ir pasigaminame juodos duonos padažo. Arba ledų, nes juk prieš pusantros savaitės buvo klaikiai karšta, ir gal vėl taip bus, o jei nebus, tai

ateis tokie vakarai, kai išsikepę vaflių ledams, juos ligi kraštų, ligi dangaus prikrausime nuostabiausių ledųųųųų, žolė kutens tarpupirščius, galvoje leisis vakaras. Psssst, čia turbūt nuostabiausia ledų bazė kokią tik esu gaminusi. Tikrai tikrai. Tiksliai tiek saldi, kiek norisi, ir tiksliai tiek kreminė, kad būtų mmmmm.

drifting and floating and fading away

vakar nuostabioji rimvydo, severijos ir agnės komanda suskipino tiek maisto (atleiskite už neelegantišką nuotrauką, nes fotkinta naktį):

o šiandien aš visą rytą, kol savanoriavau foreste, galvojau, ką daryti su 2 kg grietinėlės, kuri yra mūsų šaldytuve. kažkaip pradėjau sukti mintis (o gal liežuvį) aplink ledus, o grįžusi namo dėka julės ir lebovitz sužinojau, kad lengva pagaminti ledus namuose, net neturint ledų aparato. pagal mūsų mylimą ab, leduose cukraus ir vandens santykis turi būti toks: 7 uncijoms cukraus tenka 16 uncijų skysčio ( abu sverti), tačiau aš kažkodėl nusprendžiau išbandyti tokį receptą:

grietinėlės ledai su levandomis ir graikiniais riešutais

150 g cukraus
150 g konservavimo cukraus (nes jo turėjom labai daug ir aš prisiminiau, kad ab sakė, jog pektinas ledams tikrai labai patinka!)
1430 g 19 % riebumo (pouring cream) grietinėlės
1/4 šaukštelio levandų žiedų (nors rimvydas sako, kad dabar nejaučia levandų, tai galite daugiau įdėti jų. bet reikia atsargiai jų berti, kad nepadarytumėte muilo iš ledų,)
graikinių reišutų sukapotų

1. viską, išskyrus riešutus, supilame, suberiame į vieną puodą, pamaišydami pašildome, kol cukrus ištirps, tačiau nepaliekame ilgam be priežiūros, kad grietinėlė neužvirtų. pastatome šį skystį šaltai, kad atšaltų, jo paviršių padengiame plastikine plėvele, kad nesusidarytų pieno ‘plutelė’, kurią mėgsta tik freak’ai,) sakoma, kad gerai palaikyti tokią masę šaldytuve per naktį, bet aš manau, kad tai taikoma ledų gaminimo mašinoms. o gal aš klystu..
2. atšalusią masę supilame į indą, kuris tilptų į jūsų šaldiklį. jei ledams permaišyti naudosite blenderį, pilkite skystį į aukštesnį indą, jei šaukštu ar šakute krapštysite skardą, supilkite tai į plokčią skardą.
3. įdėkite ledus į šaldymo kamerą ir permaišykite ar sumalkite kas pusvalandį, tada vėl atgal pastatykite.
4. kai ta masė jau bus panašesnė į ledus, įberkite kapotų graikinių riešutų ar šokolado ar ko norite.

man rodos, kad jie visai pavyko. kol kas visiems patiko, net milda sulaužė savo ‘diena be saldumynų’ pažadą.

vis dar ieškau darbo. dabar siuntinėju nedviprasmius pasiūlymus visiems restoranams, pub’ams, ar viešbučiams, kurie turi vieną AA, lietuviškai sakant, rozetę, Edinburge. žiūrėsim, ką jie atsakys į mano eiles. o kol kas užsirašiau savanoriauti į forestą: kavinę/ meno galeriją/ anarchistų/ aktyvistų/ -istų/ kairiųjų ir gražių šunų  susirinkimo vietą, kur man leidžia daryti valgyti ir kavą ir plauti indus labai įdomių žmonių apsuptyje, kurių pirmas klausimas būna ‘did you do drugs’, o tada jie pateikia išsamų kofeino ir speed’o palyginimą. tuomet už visą tavo trijų valandų darbą tau duoda pavalgyti maisto – nors ir veganiško, bet visai skanaus.

voila.

alabama arkansas i do love my ma and pa

pre scriptum. būtina paklausyti. ačiū, mart.

visi metai – vienas didelis riebus palindromas. koridoriumi tuktuk-tuktuk-tuktuk lagaminų ratukai ima bildėti neįprasčiausiomis dienomis, o rudenį vienas po kito apgyvendinti kambariai tuštėja atbuline tvarka (pradedant nuo nykštukų). nelyg koks vilis vonka apsisuku ant kulno, šoktelėjusi į orą tris kartus sukaukšiu iš burtininkės gingemos panosės nukniauktom kurpaitėm, ant sienos palieku kyboti tik vieną kalendorių — gegužės. iš jo išbraukiu économie monétaire (uff!), paraštėje žymiuosi parsivežtinukus.
entre le vingt-cinq et le vingt-sept, sakau tetai pirmame aukšte.

viskas tvarkoj.

kai buvau dar truputį maža (tikriau, labiau maža nei dabar), virtuvėje sugadinau tūkstančių tūkstančius skanumynų. na, gal ne visai tiek, tačiau kepiau ledinius takelius, kuriuos po antro bandymo pati viena ir turėjau sutriaukšti; tris valandas (vietoje kempenkių minučių) džiovinau varškės pyragą; prigaminau morkų pyragų (kuriuos tėtis mandagiai pasiūlė naudoti namams statyti), šaukštu kabinamo paukščių pieno bei sviestu kvepiančių plytų à la brioche.

o štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama tarp aibės receptų (aš pažadu, Asta, tikrai pagaminsiu tą programą, kuri visas šitas bėdas išspręs), išgirdau tylų balselį iš dešinio kambario kampo — o gal.. obuolių pyrago?

palindromas: mano pirmasai gyvenime obuolių pyragas, keptas prieš, nežinau, bent šešetą metų, kai dar laidiniu telefonu skambindavau į darbą mą ir klausdavau, o kaip reikia ištrinti sviestą?. nuostabiai kvepiančios sviestu, tirpstančios ant liežuvio galiuko ir neįmanomai šlykščiai kočiojamos tešlos. nes rudenį manęs nebuvo, bet rudenį nebuvo ir obuolių (ne tie metai), taigi viskas tvarkoj. į dvi savaites sukondensavome visas metų šventes.

obuoliu pyragas

obuolių pyragas, pas kurį sugrįžtama
tešlai:
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinio
180 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
geros saujos graikinių riešutų (nebūtinai)
įdarui:
prieskonių (cinamono, gvazdikėlių – na juk patys suprantate; obuoliai!)
2-3 didesnių obuolių

tešlai ištriname sviestą su cukrumi. įmaišome kiaušinį, galiausiai suberiame su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišytus miltus ir viską sumakaluojame į ypačiai lipnią ir minkštą tešlą. paliekame pašalti bent pusvalandžiui.
tuo tarpu obuolius nulupame, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. suberiame prieskonius.
įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
tešla pastingo ir atrodo tinkamesnė darbui? optinė apgaulė ,). 3/4 jos rankomis išspaudžiame į formą – aš naudoju universalią keptuvę be rankenos, kokių 20 cm skersmens. uždengiame folija ar kepimo popieriumi, priberiame pupelių ir kepame “aklai” 10-15 minučių, nuimame svorelius (atsargiai; gali būti, kad per tiek laiko tešla dar bus žalut žalutėlė – čia, regisi, nuo mėnulio fazės priklauso. tad jei po kepimo popieriumi pagrindas dar – matyti – žalias, paliekame tuos svorius ir leidžiame pakepti dar penketą minučių) ir pakepame 5 minutes. suberiame obuolius, o iš likusios tešlos…
a) iškočiojame juosteles ir iš jų suformuojame “tinklelį” – geriausia kočioti ant kokio nelipnaus paviršiaus, pvz., silikoninio kilimėlio; arba
b) pridėję pasmulkintų graikinių riešutų, prigaminame rutuliukų trupinukų ir juos atsitiktinai sumėtome ant obuolių.
kepame, kol.. iškepa, kokių 10 minučių.
valgome šiltą. arba ne. skanus visaip.

receptas seniai seniai rastas dansukker.com, bet dabar iš ten išnykęs; na, tik aš dar tų riešutukų primėčiau. kažkas panašaus į šitą, bet ne ligi galo.

kadangi aš tariau sau, jog esu Pakankamai Suaugusi, prie pyrago prigaminau ir ledų. menka čia paslaptis apie obuolių pyrago ir ledų santykius, šypt šypt.
o šiti – nuostabūs. visai tokie, kokie patinka mą – neriebūs ir pieniški – ne grietininiai. be to, be kiaušinių! paprasčiau ir būti negali. (gerai, gali.)

obuoliu pyragas

fleur de lait, arba tiesiog pieniški (pieniniai?) ledai
2 st. riebaus pieno
1/2 st. cukraus
žiupsnis druskos
3 v.š. krakmolo
1 st. riebios grietinėlės

cukrų ir pieną kaitiname ant vidutinės ugnies. grietinėlę maišome su krakmolu ligi vientisos masės. supilame į pieno-cukraus tirpalą ir maišome maišome maišome, kol užvirs. nukeliame nuo ugnies, maišome dar keletą minučių; masė turėtų pastebimai sutirštėti (jei ne – pakaitiname dar, nuolat maišydami). perpilame į kitą indą (geriausia – per sietelį), leidžiame atvėsti ir pašaldome šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop, tik šiek tiek sumažinau cukraus.

norisi ledų be aparato?

i wear my sunglasses at night

pastebėjimai iš pirmosios savaitės universitete.
* paprašyti prisistatyti, prancūzai savo pavardę iškart sako paraidžiui. talk about ortography.
* lietuvių tautosaka turi begalę posakių mano padėčiai apibūdinti: bėgo nuo vilko, užšoko ant meškos; gerais norais ir kelias į pragarą grįstas; juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis; kiekvienąsyk iš mac os persijungęs į vindausus, prarandi po karmos tašką. – turiu 10 matanalizės paskaitų per savaitę.
* ne, prancūziškai matanalizė nesidaro nei suprantamesnė, nei romantiškesnė,…
* … užtat “integralas” yra moteriškosios giminės žodis.
* studentai visur yra studentai, ir “neinam į pirmą anglų, sakysim, kad tvarkaraštis neaiškus”.
* vadovėliai skolinami dviem savaitėm. kabailos neradau.
* mano grupėje yra mathias. dar yra vaikinas, kurio vardo tarimo net neįsivaizduoju, nes jame yra raidžių junginys “[o su umliautu]e”.
* “gera naujiena: vadovėlį galima nemokamai parsisiųsti. bloga naujiena: jis anglų kalba.”
* pietų pertraukos trunka bent pusantros valandos, ir tai yra bene nuostabiausias išradimas…
* … išskyrus tai, kad paskaitos vyksta nuo 9 iki 18H20.

ledai

baltojo šokolado ledai
230 g baltojo šokolado (supjaustyti mažais gabalėliais)
250 ml riebaus pieno
100 g cukraus
žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
500 ml plakamosios grietinėlės

pašildome pieną, cukrų, druską. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su kapotu baltuoju šokoladu. gerai gerai gerai išmaišome, galiausiai įmaišome grietinėlę. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

žaliosios arbatos ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
žiupsnis druskos
500 ml plakamosios grietinėlės
4 a.š. matcha miltelių (savuosius pirkau čia)
6 dideli kiaušinių tryniai

kopi-peist, beveik – paruošimas labai panašus į pirmųjų ledų.
pašildome pieną, cukrų, druską. kitame inde grietinėlę sumaišome su matcha milteliais. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su grietinėle ir matcha. gerai gerai gerai išmaišome, net paplakame – masė turėtų truputį suputoti, o matcha būti visiškai ištirpusi. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

baltojo šokolado-žaliosios arbatos ledai
sumaišome abiejų ledų mases, netilpusias į pirmąjį šaldymo ciklą .)
beje, šitie man buvo Patys Pačiausi iš visų trijų.

ledai

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato? (beje, ypač baltojo šokolado ledai puikiai pavyktų ir be aparato)

i was gazing in your eyes seeing butterflies melting on the wall

[ne apie franciją dar įrašas – nors tik ką sugebėjau beieškodama McDo išeiti už miesto ribų ir paėjėti palei greitkelį — šešetą kilometrų, auksinių arkų beieškant.]

šįmet danijos nemačiau, ji manęs irgi ne. o juk begalybė buvo mūsų akyse ir lūpose, kai paskutinįsyk išsiskyrėme: -parvažiuosiu, apkabinsiu,- tikėdama kiekvienu žodžiu šnabždėjau, o ji, paleistuvė, nusisukusi spjaudė mano pėdų įspauduosna.
anie metai ir buvo tie, kai mudvi kūrėme vaikams pasakas apie savo gyvenimą mieste N, metai, kai nelenkėme nugarų dirbdamos ir metai, kai – tarsi chroniai už kiosko žirmūnuose – valgėme Pringles su BenAndJerry’s. chocolate chip cookie dough. so wrong, so good.
žinote tuos apvalainus laikrodėlius, nešiojamus ant kaklo, kuriuose mergaitės savo karalaičių nuotraukas slepia? mano alter-ego ten kadų kadais įpaišė pipirmėčių ledus su šokolado gabalėliais (‘vau’, 400 ml, vasara su rūta, kai daug skaitėme ir tūsinomės jos štabe! ir alytuj.). tik (psssst!) naktimis [su didžiausiu šaukštu] išsiropštusi – it Maironis! – iš dramblio kaulo bokšto pabėgu pas meilužį – tvirtai suręstą, byškį būrišką ir murkiantį į ausį tai, ką noriu girdėti. legendas iš Anderseno šalies.

prezentacinis ledo vaizdas

ledai su sausainių tešlos gabalėliais
sausainių tešlos gabalėliams
5 v.š. sūdyto sviesto – arba paprasto sviesto plius žiupsnis druskos
1/3 st. stipriai sugrūsto rudojo cukraus
1/4 st. miltų
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1/2 st. kapoto šokolado

sviestą ištirpiname, truputį pravėsiname. inde sumaišome sviestą su cukrumi ligi vientisos masės. įmaišome likusius ingriedientus, išskyrus šokolado gabalėlius, o paskiausiai įmaišome ir juos. masę suformuojame į diską, įvyniojame į plėvelę ir padedame šaldytuvan bent valandikei. prieš naudodami, supjaustome centimetro dydžio kubeliais.

tešliukas

ledams
2 st. riebios grietinėlės
1 st. pieno
3/4 st. cukraus
1 vanilės ankštis
3/4 a.š. vanilės ekstrakto
6 kiaušinio tryniai
žiupsnis druskos

į pieną supilame cukrų. vanilės ankšti perpjauname išilgai, išskobiame sėklikes ir jas – kartu su visa ankštimi – sumetame į pieną, įberiame druskos. šildome ant ugnies, kol cukrus ištirpsta. paliekame bent pusvalandžiui, kad pritrauktų.
trynius išmaišome iki vientisos masės. pieną pašildome ir po truputį supilame į trynius – nuolat maišome, kad nesutrauktų. supilame pašildytus trynius atgal į prikaistuvį.
kaitiname ant lėtos ugnies, kol masė sutirštėja tiek, kad perbraukus per mentelės nugarėlę pirštu, takelis nesubėga. perkošiame skystį ir sumaišome su grietinėle. gerai atvėsiname ir šaldome mašinėlėje. prieš išimdami, įmaišome tešlos gabalėlius.

ledas

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

if that ain’t love then i don’t know what love is

perspėjimas: daug žodžių. ir daug nuotraukų.
brrrr.

pav. 1

‘francija, aš tavęs pasiilgau’, sakau.

visos nuotraukos peržiūrėtos (perrodytos?) jau šimtus sykių. visos pasakos išpasakotos lygiai tiek pat. tada, vadinasi, ateina metas parašyti štai čia, kur ir kaip ir kodėl pusantram mėnesiui buvau prapuolusi. uždedame ant ripyto so weit, visai kaip senais gerais laikais, kai pirmąsyk numirė hardas ir tai buvo visą, ką turėjau kompiutery (šįkart pasisekė labiau – turėjau reivo šalį).

pav. 2

— 1 dalis —

pav. 3

veiksmas vyko antibuose, t.y., tarp nicos ir kanų. alpes-maritimes, sako, – vadinasi, pro kalėjimo tvoras matai kalnus, besileidžiančius į jūrą (pav. 1). dar vadinasi, kad ten karšta. na, vidutiniškai kokie 35oC. o jei pasiseka, ir 40oC sumuša (ypač tada, kai susirengi į penkiolikos kilometrų žygį be pavėsio).

pav. 4

ir jūra sūrut sūrutėlė ir mėlyna ligi išprotėjimo. tiek, kad sykiais pagauni save nebesuprantančią – dangus čionais ar žemė. [tam tam tam, tarp žemės ir dangaus, pam pam pam] ir jos – mėlynės – tiek neaprėpiamai daug, visur. (pav. 2, pav. 3)

pav. 5

ir viskas – taip gyva. pirmąsias dienas stipriai užsimerkdavau, susikišdavau ausysna pirščiukus ir kartodavau – ‘aš fjordų mergaitė, aš fjordų mergaitė, aš fjordų mergaitė’, kol galiausiai pa(si)kuždėjau – žiū, čia juk fjordai, tik žaliuoją. (pav. 4) ir išties – pssst, čia maža paslaptis – nėra ten tų auksinio smėlio paplūdimių (pav. 5) – kas pavasaris čia žmonės mašinėlėmis suveža begales smėlio, o kas žiema jūra jį pasiglemžia.

pav. 6

bet išskyrus tai visa, ką įsivaizdavau mačiusi atvirukuose, taip ir buvo – gatvelės kuo gilyn, tuo siauryn, tuo tamsyn (ne pati sugalvojau – perskaičiau kambario draugės islandės kelionių vadovėly po rivjerą; ir pasakyta tai buvo apie nicą, ne antibus – bet žiūū, čia irgi tinka. (pav. 6)). ir tai žavu — mat kada savaitgaliais apypietę šmirinėji aplinkui, gali spėlioti: kas gi pietums. nes langai atidaryti, ir tirštas kvapas tvenkiasi siauruos praėjimuos, leidžias žemyn, sakytum, spaudžia link žemės, ir niekur nuo jo nepabėgsi, ir dėkuidie.

pav. 7

čia apypietėm. o rytai, žinoma, nuspalvinti turgumi, kuris vasarą dirba kasdien, ir kur begalė prieskonių ir meduolių ir muilų iš marselio (agn., jei skaitysi, – ne, čia nėra kažkokia groteskiška fight club ir top chef maišalynė, ačiū už klausimą), ir sūrių sūrių sūrių ir dešrų su pelėsiu. ir, žinoma, socca. kaipgi be socca. (pav. 7) nusiperkame karštutėlę – paprašome pirma, kad gausiai pribarstytų pipirais – ir veikiai skubame ieškoti kur prisėsti. kur ramiau, bet vis dėlto arti. (pav. 8)

pav. 8

ir dar viena paslaptis – ten reikia keliauti nepavieniui. kadangi ten, ten, ooOOO, MaistoMeilė, kur kasryt iš boulangerie glėbiais namo nešamos bagetės, o darbo dienomis prie kepyklėlių nusitiesia tokios eilės, kad tenka lūkuriuoti lauke. ir, žinoma, antrą valandą popiet gauti quiche lorraine nebeįmanoma – ką čia quiche lorraine, daugumos pyragėlių nė su žiburiu nerasi. tik kruasanų – visada. o kam kuždėt ausin tokius dalykus – nėra. todėl mitriai griebiame visas tas trumpiausias akimirkas, kurias dar galime užšaldyti (pun intended) – naktys kanuose, kada Visi Grupiškai norime ledųųųų, ir kada Visi Grupiškai juos šveičiame ir ragaujame aplink (pomidorų-baziliko šerbeto niekas tačiau nemėgino, deja).

pav. 9

gražus ten mums – iš išorės – gyvenimas atrodo. norom nenorom. iš vidaus pasiekia vien tas gaminamų pietų kvapas ir džiugios šypsenos, ketvirtąsyk sutikus tą patį autobuso vairuotoją. ir atrodo, jog visos pasakos, kurias girdi per televizorių, čia paprasčiausiai liaujasi egzistavusios. tik jūra, medžiai, ir dangus virš antibų.(pav. 9, pav. 10)

pav. 10

— 1 dalies pabaiga —

čia absoliučiai ilgiausias mano įrašas – tikriausiai absoliučiai ilgiausias mano žodžių rinkinys apskritai, išskyrus nebent 927 (?) ž. ilgumo samprotaujamojo pobūdžio rašinį ‘kodėl jaunimas dažnai tampa maištininkais?’. laukime tęsinio!

ledai

crème fraîche ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
didelis žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
480 g crème fraîche*

kaitiname pieną, cukrų ir druską. kitame dubenyje paplakame trynius – tik tiek, kad taptų vienalyte mase, nenorime, kad pabaltų ar ką. lėtai supilame karštą pieną ir visąlaik maišome, kad nesutrauktų. kiaušinių-pieno masę supilame atgal į prikaistuvį.
nuolat maišydami (ypač atidžiai ties dugnu ir pakraštėliais), kaitiname ant vidutinės ugnies, kol masė sutirštės (tikriname taip: pamakaluojame šaukštą prikaistuvyje; masė turi padengti šaukšto nugarėlę. per ją (nugarėlę) perbraukus pirštu, griovelis neturi iškart subėgti. sako, čia maždaug 77-79oC, tačiau aš niekad netikrinu termometru. o jei norime su juo pažaisti – SVARBU neperkaitinti labiau nei iki 85oC, mat tada turėtume saldžią kiaušinienę.
perpilame į kitą indą (galima netgi per sietelį – dėl viso pikto, jei netyčiom atsirado gumulėlių). gerai atvėsiname šaldytuve.
įmaišome grietinę/crème fraîche. šaldome mašinėlėje.

* labai panašu į riebią riebią grietinę. sako, galima pasigaminti ir namie: sumaišome 500 ml riebios grietinėlės su 60 ml pasukų, leidžiame pastovėti kambario temperatūroje 24h, kol sutirštėja. o man nutiko kitaip – tiesiog šaldytuve užmiršau puslitrį grietinėlės, ir ji, na, pavirto į grietinę .) tad, nenorėdama išmesti, sunaudojau ledams. labai gerai.

ledai

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?