Category Archives: nesaldumynai

He actually, I think, wants to do the right thing

Smagiausias dalykas, kurį atsinešiau iš veg(etari)anizmo – ilgas sąrašas produktų, kurių veikiausiai būčiau paragavusi gerokai vėliau; jei apskritai būčiau. Dabar gi pilnos kišenės prisiminimų, kaip šeimyna prieš kokius aštuonerius metus iš Vokietijos vežė džiovintų avinžirnių, ir aš plojau katučių (nes falafeliai!); kaip rankos kvepėdavo prieskoniais, jais gausiai įtrynus sojos lakštinius troškiniui; kaip su M. iš Švedijos bandėm prasivežti veganišką paštetą rankiniam bagaže (beje, galų gale sėkmingai); kaip kitą M. vaišinau kruopom su uodegytėm mif’o valgykloj; kaip pirmą sykį hiper-parduotuvėje radau kieto tofu. Didelis didelis atradimo džiaugsmas.

Penktoj kepykloj apie savo valgymo įpročius turbūt tesu užsiminusi tik labai atsitiktiniais mažmožiais; o būta juk visokių įdomybių. Jau kurį laiką, vis prisimindama savo veg-dienas, pamąstau, kad visai smagu būtų kartkartėm pasigamint kažką veganiško. Na, įvairovės dėlei. Kol delsiau, merginos iš riešutų sviestų karalystės paskelbė apie tokį štai veganiško burgerio iššūkį; ir, atrodo, daugiau (draugiškų) spyrių man nė nereikėjo.

Vegetable quinoa burger

Daržovių ir kynvos burgeris
4 burgeriai

Paplotėliams:
1/4 st. kynvos
1/2 st. vandens
žiupsnis pankolio sėklų
1/2 burokėlio
1 didelė morka
1/2 svogūno
mėgstamų prieskonių; aš naudojau:
1/2 arb. š. prieskonių mišinio, skirto charčio
1/2 arb. š. prieskoninių žolelių mišinio
geras žiupsnis rūkytos aitriosios paprikos
1 valg. š. krakmolo
2 valg. š. smulkių avižų dribsnių
3/4 arb. š. druska (arba pagal skonį)
1/4 arb. š. pipirų
aliejus

Padažui:
4 valg. š. veganiško majonezo
2 valg. š. ajvar – naminio ar parduotuvėj pirkto
1/4*1 arb. š. aitriųjų paprikų pastos

Patiekti:
daržovių ir kynvos paplotėliai
padažas
keptos paprikos
pomidorai
svogūnai
gražgarstės
duonutė/bandelė (skaitykit sudėtį!)

Vegetable-quinoa burger

Pirmiausia paruoškite paplotėlius. Kynvą pakepinkite sausoje keptuvėje, kol ims kvepėti riešutais. Supilkite vandenį ir pankolio sėklas. Uždengę virkite ant silpnos ugnies apie 5-7 minutes. Palikite uždengtame puode, kad išbrinktų.
Iš daržovių išspauskite sultis. Jas išgerkite (jei sultys burokėlių – leiskite pastovėti) ir pamatuokite 1 st. išspaudų.
Svogūną smulkiai sukapokite ir pakepinkite aliejuje. Kai jis ims minkštėti, suberkite prieskonius ir pakepinkite dar keletą minučių.
Visas daržoves ir kynvą suberkite į didelį dubenį. Suberkite krakmolą ir iki smulkių miltų sumaltus avižų dribsnius (malkite kavamale arba virtuvės kombainu). Įberkite druskos ir pipirų. Gerai išmaišykite. Pamėginkite suformuoti maltinuką – jei masė pernelyg biri, įberkite dar šiek tiek krakmolo ar avižų miltų. Paskanaukite, ar netrūksta druskos/prieskonių.
Kepkite iš abiejų pusių gerai įkaitintame aliejuje maždaug po 5 minutes.

Užmaišykite padažą – paprasčiausiai sumaišykite visus ingredientus. Jei masė per tiršta, šiek tiek praskieskite ją vandeniu.

Iškepkite paprikas: jas nė nepjaustytas pašaukite į orkaitę ir kepkite, kol suminkštės. Išimkite iš orkaitės ir nulupkite žievelę.

Surinkite burgerius: Sausoje keptuvėje arba orkaitėje paskrudinkite bandelę. Ant viršaus dėkite gražgarstės, tada paplotėlį. Patepkite padažu, uždėkite gabalėlį kepintos paprikos, riekelę pomidoro, kelis svogūno žiedus. Užvožkite antra bandelės puse ir valgykite, kol karštas!

Listen do you want to know a secret

A nori, paslapčikę pasakysiu,- klausia bitlai, ir aš kaip sugedusį telefoną žaisdama pakartoju, ir ištransliuoju į penktą kepyklą.
Pastaruoju metu galvoje krebžda autentiškumas. Ne tik krebžda – dar ir ilgom nagom kabina visokius kokius disonansus: taip, bet. Gal per daug, gal apsiramink su atvirumu, a?
Atrodo, tuo atvirumu ausys jau išzyztos, puslapiai tušinuku prikreivalioti, pinteresto lentos prikabinėtos, akys prieš miegą švytinčiam ekranui išvarvintos. Ir vis tiek gelia, ir vis tiek nerimsta.

Nieko nepadarysi*, nebent virtuvės plytelių paieškosi.

– – –

Kekso pirmąsyk ragavau per Renatos knygos pristatymą, o vėliau ne sykį prisiminiau, vartydama tinklarašius. Buvo, atsiminiau, geras, ir prieš savaitę jį sumaišiau kassavaitgalinei išvykai in Alytų.

Svogunu laisku keksas

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

100 g alyvuogių aliejaus
3 kiaušiniai
100 ml pieno
200 g miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
100 g tarkuoto kietojo sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų
100 g svogūnų laiškų

Išplakite alyvuogių aliejų, kiaušinius ir pieną. Kitame dubenyje miltus sumaišykite su kepimo milteliais, sūriu, druska bei pipirais. Nuolat maišydami suberkite sausus produktus į kiaušinių plakinį ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Tešla turi būti tiršta.
Svogūnų laiškus sukapokite ir įmaišykite į tešlą.
Kepimo indą (naudojau 22×9 cm) išklokite kepimo popieriumi. Į jį supilkite tešlą ir kepkite 190oC orkaitėje apie 40 minučių. Iškepusį keksą kelioms minutėms palikite skardoje, tada išimkite ir leiskite visiškai atvėsti.

Šaltinis: R. Ničajienė. “Sezoninė virtuvė”

And we’ve been in between the days for years

Kai taip karšta, kaip buvo savaitės pradžioj, vakarienes labai norisi valgyti balkone. Patartina atsigulti šezlonge arba kojas patogiai ištiesti ant kojų kėdutės – nelyg kokioj ikėjos ekspozicijoj. Gurkšnoti mimozas (žinau mergaitę, kuri jas fantastiškai gamina) ir žvalgytis, kaip

Pasaulis,
Gyvenimas ar
kaimynai

skuba,
ritasi,
plaukia

pro šalį (šitoje vietoje reikėtų sujungti tinkamus variantus).

Tiesa, pro mano balkoną dabar matyti tuščias plotas, kur nebestovi pagal geriausias Šanchajaus tradicijas statyta troba. Praėjusį savaitgalį I. manęs klausė, kas stovėję prie Kuro aparatūros stotelės, kur dabar žemę lygina,- ir negalėjau atsakyt. Pokyčiai, t’sakant, visur tik pokyčiai.

– – –

Mą gimtadienio proga Tė buvo užsakęs užkandžių iš restorano Perkūnkiemy. Mums tokios vakarienės idėja labai patiko.

Ypač kai taip trūksta laiko, kaip dabar, prieš paleidžiant nerealiai spalvotą žurnalo numerį. Arba kai taip karšta, kaip buvo savaitės pradžioj.

Skrebučiai

prancūziškas batonas
aliejus (aš naudoju aliejų nuo saulėje džiovintų pomidorų)

Batoną supjaustykite 1-1,5 cm storio riekelėmis, teptuku iš abiejų pusių aptepkite aliejumi ir kepkite orkaitėje (geriausia – ant grotelių), kol šiek tiek apskrus.

Bruschetta

… su porais ir ožkos sūriu

15 g sviesto
2 porai
3 valg. š. riebios grietinėlės
50 g minkšto ožkos sūrio
druska
pipirai

Porus supjaustykite pusžiedžiais ir apie 10 minučių kepkite svieste ant silpnos ugnies, kol porai suminkštės. Aš įberiu šiek tiek druskos – taip procesas vyksta greitėliau.
Supilkite grietinėlę ir dar keletą minučių pakepinkite. Suberkite 2/3 trupinto ožkos sūrio. Pagardinkite pipirais ir, jei reikia, druska.
Masę storai tepkite ant skrebučių. Apibarstykite likusiu sūriu ir patiekite, kol šilti.

Šaltinis: Spicecoat’s blog.

Leek

… su garstyčiomis gardinta maskarpone

1/2 st. maskarponės
1/4 st. kapoto šviežio baziliko
3 valg. š. Dižono garstyčių
druska
pipirai

Visus ingredientus sumaišykite nedideliame dubenėlyje, tepkite ant skrebučių ir patiekite.

Šaltinis: bon appétit.

Always should be someone you really love

o mūsų širdys, dėkui Dievui, nespėjo surambėti. (GG. “Erezija”)

100 happy days nutiko labai laiku: kiekvienas nosies kyštelėjimas laukan kelia džiaugsmo bangeles, ir tai pro vieną, tai pro kitą krūmą pralėkdama visiškai apsvaigstu (ir jį nučiakinu ir išpaštuoju). Pagalvoju, jog turbūt visgi toks pavasaris yr’ mėgstamiausias mano laikas metuose – kai kvepia, kai laukan be švarko, kai žalia, kai vėjas gerokai nutrumpintuose plaukuose, kai lengvi sportiniai bateliai (ir raudonos ar žalios kelnės), kai metas sukti namuose ledus ir abiem žandais kapoti žalumynus (na, šį savaitgalį dar ir kiaušinius), kai pirmą sykį teisingai iškyla migdoliniai pyragaičiai macaronsai (kuriuos keti dabar pats metas, mat lieka tryniu namuose suktiems ledams).

Nuostabiai geras jausmas – po truputį taip, kaip niekad nė nemaniau esant įmanoma, susigyvenu su savim ir visais jausmais/išgyvenimais/emocijom.
Kalnelis, duobikė, Marianų lovys, oro balionai, tyrų tyrai, tolių toliai – viskas yra ok.
Man patinka tokios spintelės ir neskanūs šitie visų išliaupsinti ledaiok.
Arba – nuoširdžiai nežinau, kas man patinka. Ir priimti tą nežinomybę, ir joje ne forsuojant, o tik smalsiai stebint būti – tai IRGI yra ok.

Ir tai išlaisvina. Nelyg į naują šalį atvykus.

– – –

Kažką panašaus pamačiau Indrės FB, raštelėjau jai žinutę ir gavau atsakymą:

Capture

Žvilgterėjau šaldytuvan, laikrodin ir nusprendžiau – bus. Ir buvo. Labai labai gerai. Taip paprasta, net elementaru, puikiai tinka tai pusei paprikos ar baklažano ir sūrio gabalėliui sunaudoti. Prisipažinsiu – dievinu (I love… Cake) tokius receptus, dėl kurių nereikia šokti parduotuvėn, kuriuos keisti galima pagal to sykio įnorius, o rezultatas kassyk puikus. O jei dar ir kitądien, pasišildę mikrobangose, būna gardutėliai – garantuota žyma “mėgstamiausi”.

Vegetable - feta pie
Daržovių pyragas su feta
20 x 20 cm skarda

lakštas (250 g) sluoksniuotos bemielės tešlos
1/2 poro
druskos
1/2 cukinijos
1/2 baklažano
1/2 saldžiosios paprikos
1 kiaušinis
1/3 st. pieno
150 g vyšninių pomidorų
100 g fetos
aliejaus kepimui

Atšildome sluoksniuotą tešlą ir ja išklojame kepimo formos dugną (jei bijome, kad prilips, dugną išklojame kepimo popieriumi). Tešlą subadome ir apkepame 10 minučių 180oC.
Porą susmulkiname žiedeliais, baklažaną ir cukinijas supjaustome gabalėliais (aš pjausčiau riekutėmis, o kiekvieną iš jų – pusiau arba į keturias dalis), o paprikas – šiaudeliais (galima juos perpjauti pusiau). Pomidorus perpjauname pusiau.
Porą pakepiname aliejuje, kol suminkštėja – įberiame šiek tiek druskos, kad tai atsitiktų greičiau. Perdedame į dubenėlį, įkuliame kiaušinį ir šliūktelime šiek tiek pieno. Dedame ant apkepusios tešlos.
Apkepiname daržoves, kol suminkštėja, bet neištęžta. Sudedame jas ant porų. Suberiame pomidorus ir trupintą fetą. Šauname orkaitėn ir kepame 20-25 minutes.

Ko gero, tai geriausia, ką galėjai duoti man

Kadaise man bandymo keliu buvo norėta įrodyti, jog iš pirmos minties baimę keliantys poelgiai [ilguoju laikotarpiu] gali vesti prie netikėtai palankių rezultatų. Nors to eksperimento nekartočiau, tikslas pasiektas – tai, kas norėta, (ir šis tas daugiau) įrodyta. □

Pamažu įgytas teorines žinias taikau praktikoje: priimu sprendimus skęsdama kamuoliniam netikrumo debesėly, darau dalykus nepaisydama to kvyksinčio nesugebėsi ir spardausi užpakalin, kad judėčiau. Veikiausiai visame tame yra kiek per mažai šuoliavimo iš komforto zonos, o šiame įraše – kiek per daug nuorodų į neva motyvuojančias sentencijas, bet gebėjimas (sau) atleist yr’ vienas iš tų dalykų, link kurių tranzuočiau minčiau dviratį.

Netikėti džiaugsmai yra netikėti ir todėl – neapsakomai žavūs; tokie, regis, visiški mažmožiai primena, kad, po paraliais, dar tiek neatrasta, negirdėta, nepatirta, ir galbūt išsigelbėjimas slypi už kampo. Na, jei ne išsigelbėjimas, tai bent muzika, nuo kurios kyla serotonino potvyniai (ir jauti tai kiekviena kūno ląstele – vos laikaisi ant kojų iš malonumo), sportai, per kuriuos neįmanoma nesitaškyt ar knygos, nuo kurių žodžių net rankos dreba (“einu į pasimatymą su Gintaru G.,”- rašiau teisingiausiai pasaulio analitikei).

Jei nekantriai žvilgterėjot žemyn, turbūt šypsot į ūsą: prisirankiojo mat mergikė gyvenimo džiaugsmo ruošinių lentynoj. Ne, katinėliai,- aš tikrai netrimituoju, kad prieskoniais apkibę lapeliai iššaukė lietų dykumoj, ištraukė mano įsivaizduojamą žiurkėną iš suicidinės depresijos liūno ar įrodė, jog žuvis – irgi maistas (žuvį ir be to labai mėgstu).

Keptas varskes suris

Tiesa paprasta kaip bandelė “Trys kapeikos”: į spartukus esą naminiam maistui ruošti žiūrėdavau su neslepiama pašaipa: “Ane? Na-mi-nis? Iš maišelio? Apie jaukų-kaimynystės-restoranėlį irgi svajoji?” Paskiau sužinojau, jog iš esmės tai tėra prieskonių ir džiovintų daržovių bei grietinėlės miltelių mišiniai, tačiau visgi tikėjau, jog pati galiu padaryti tą patį – tik skaniau; ir šiaip, žinote, ne lygis.

Šiais “pagaminta nuo nulio” mados laikais rizikuosiu būti pasmerkta ar mažų mažiausiai nesuprasta: nors mišinio “balandėliams kitaip” iš stalčiaus kol kas netrauksiu, kepimo lapelius Maggi Papyrus, baigusi dovanotas pakuotes, tikrai pirksiu. Nu žiauriai geraivištukas lieka sultingas, prieskonių nei per daug, nei per mažai, ir iškepa oi kaip greitai. Mūsų namuose gavo etiketę greitiems pietums, kai šiaip idėjų nėra.

Ne, rimtai, nežinau, kaip dar galėč’ parekomenduoti. Išbandykit.

Prieš kelias savaites vyko Maggi Papyrus pristatymai-per-brūkšnelį-serviravimo-paskaitėlės tinklaraštininkams. Makaluodama moliūgų tyrę, vištieną ir daržoves lėkštėje, viena ausimi nugirdau, jog taip galima kepti ir varškės sūrį. O keptas varškės sūris man yra vienas iš tų patiekalų, kurių puikumu nepaliauju stebėtis. Reikėjo išmėgint. Beje, šiandien apie tokį patį stebuklą parašė ir Lina. Ar reik dar įrodymų, kad labai gerai?

Keptas varskes suris

Kepimo lapeliuose keptas varškės sūris
1 varškės sūris
Maggi Papyrus kepimo lapelis

Ant nedidelės ugnies įkaitiname sausą nelimpančią keptuvę. Į kepimo lapelį įdedame varškės sūrį. Kepame iš abiejų pusių po 5-7 minutes.

Tiekiame su salotų mišiniu – šiltą arba šaltą. Arba statome iš sūrio Baltic Beach Hotel ir kuriame naujas tinklaraščio koncepcijas.

My fingertips are holding onto the cracks in our foundations

Tuos kelis žingsnius iki sandėlio einu jau be palto (ir ofisiniais bateliais – bet mama išmokė stalčiuj visada turėti kempinėlę jiems valyti, tai čia nebaisu). P. grasina mane barsiąs, bet negaliu atsispirti tam beveik-pa-vasario kvapui ir pirmiems saulutės spinduliams, nelyg kokį kovą (nes pa-po-vasarį). Taip smagiai kaitina blauzdas, kad imu per balas šokinėti. Ir džiaugtis, kad nebelieka fūrų paliktų vėžių, kuriose sniegas būdavo taip suspaustas, kad sykį su visom sąskaitom išsitėškiau vidury kiemo.

Džiaugsmas turėtų būti pagrindinis prieskonis, vartojamas pavasarį.

Ak, pavasari tu pavasari, kiek į tave vilčių (ir likimų) pridėta. Turbūt daugiau nei į Naujus metus iš tikrųjų. Turbūt — mat tikiuosi sugrįžti, tikiuosi pargrįžti, tikiuosi prašluoti galvą ir įgyvendinti naujus įsitikinimus, tikiuosi parsivežti į Kauną dviratį ir kokį vieną sykį net juo numinti iki darbo (gerai būtų ir atgal), tikiuosi skaityti įdomias knygas (REKOMENDACIJŲ?) ir dar tūkstančio neišsakytų, neišjaustų, neišmąstytų dalykų.

Labanakt, katinėliai.

Foto: Karolina. Gaminta “Debesų” pavasario numeriui.

Gougères
Plikyti sūrio sausainėliai

40 g sviesto
½ st. vandens
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
žiupsnis maltų kajeno pipirų
¼ arb. š. druskos
½ st. miltų
2 kiaušiniai
½ st. tarkuoto kietojo sūrio
8 svogūnų laiškai
šiek tiek mažais gabalėliais pjaustyto sūrio

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C temperatūros.
Į puodą supilkite vandenį, sviestą, prieskonius ir druską. Užvirkite. Supilkite visus miltus ir maišykite, kol tešla sulips į vieną gumulą, o puodo dugnas pasidengs minkšta plėvele. Nuimkite nuo kaitros ir leiskite vos pravėsti.
Tešlą perdėkite į kitą dubenį. Sumuškite kiaušinius – po kiekvieno gerai išmaišykite tešlą, kad būtų vientisa. Supilkite tarkuotą sūrį bei smulkiai kapotus svogūnų laiškus ir gerai išmaišykite.
Konditeriniu švirkštu išspauskite maždaug 4 cm skersmens rožes (pilnavidurius žiedus). Vandenyje sudrėkintu pirštu jų centriukus įspauskite. Kepkite 20 minučių (skardas apsukite po 10 minučių). Išimkite sausainius iš orkaitės, į centriukus sudėkite po mažą gabalėlį sūrio ir dar kepkite 5-10 minučių, kol šis išsilydys ir apskrus.
Sausainėliai gardžiausi šilti, tačiau skanūs ir atvėsę.

Euphoria

Čia ne dėl dainos, katrą sykį (ar du… ar penkiasdešimt tūkstančių) kažkur girdėjote, o veikiau dėl fOntastiškai gardžios arbatos, nusipirktos šeštadienįkitos mergaitės paliudys.

Arba dėl nušvintančių galvų. Staiga, netyčia, neaišku kaip. Tarsi paimtum puzlės dėžutę, ją gerai gerai supurtytum, pakeltum dangtelį, ir ten, tadaaaaaaam, detalės sulipusios nemenkom konglomeracijom. Aiškumas nelyg užsikodavus.

Arba dėl pirčių ir nugaryčių trynimų druskomis, ir džekūzio, paliekančio raudonynes (nes ne mėlynos) ant pilvo.

Nesupaisysi iš tiesų. Svarbiausia – kad pro užuolaidas matau saulę-šviesą, ir tai reiškia, kad diena bus nuostabi.

– – –

Mano šaldiklyje (taip taip, šaldiklyje) lavašo visada yra – jis toks plonytis, kad atšyla beveik iškart, todėl bene nebūna tokių liūdnų situacijų, kad išsiviriau troškinio, o duonos nėr... Dar mano šeimyna labai mėgdavusi daržoves ir/ar vištą, keptą lavaše. Tai, trumpai tariant, tik užmačiusi akciją, griebiu bent porą pakuočių.

Receptas, kaip pasakytų vienas mudviejų su A. labai gerbtas vegetaras, išties simplistinis, bet KAI GERUMO. Ir ne ne, majonezo keisti kažkuo nevalia – iškeptuose traškučiuose jo erzinančio ir visa niveliuojančio skonio nejusti, ir jis, mano kukliu supratimu, ir padaro, kad traškučiai būtų… Traškūs. Ir nesausi.

Lavash crackers

Lavašo traškučiai
lavašas
majonezas
baltųjų ir juodųjų sezamų*

Orkaitę įkaitiname iki 220oC. Į skardą įtiesiame kepimo popieriaus. Lavašo lakštą plonai aptepame majonezu ir apibarstome visokiais skanumynais. Žirklėmis sukarpome lavašą norimo ilgio/pločio/formos gabalėliais ir kepame, kol lavašas šiek tiek apskrus.

* pabarstukams tiks bet kas – smulkinti džiovinti pomidorai, paprikų dribsniai, saulėgrąžos, mėgstami prieskoniai, kapoti riešutai. Arba – saldžiau: cukrus, cinamonas.

Aptikau pas Elžbietą.

And without notice I’ve become someone who’s out of reach

Man čia labai patinka.

Lietuvoj, t.y.

Čia taip gera, kad prieš grįždama braukau atbulom dienas ir nekantrauju nelyg prieš Kalėdas; o iš(par-?)važiavusi bendradarbiams pasakoju, kad

kad va ten.

(Bendradarbiai sakė, kad mūsiški saldainiai skanūs, sūreliai irgi labai.)

Ir įsimylėdavau kiekvienąsyk, ar su pirmais paukščiais, ar su paskutiniais spinduliais, nes dangus ten tikrai tikrai kitaip, dangus virš Žirmūnų tokios spalvos, kokios bus virtuvė Žirmūnuose (Ievutė man leido ją turėti tamsią), ir tai bus beveik kaip iš to padavimo apie atspėtą ežero vardą.

Man patinka, kaip pas mum žalia žalia, man patinka Vilniaus kvapas (spėk, kuri iš dvylikos einamoji dabar?), ir kvapai; man patinka važinėtis mašinėlėm, ir persisverti iš viršutinio aukšto, ir nebijot

nei iškrist nebijot,

nei ateities.

viskas

patinka

Išskyrus viešąjį transportą.

– – –

Čia labai skanu.

Kaip Jolita siūlė, keičiau įdarą – pripepinau krūūūūvą daržovių ir pribėriau traiškyto varškės sūrio su krapais; ir dariau du įdaro sluoksnius, dėl to truputį kitaip dėliojau makarus. Būtent — makarus. Principe čia tas ir yra, principe čia turkiška lazanija. Labai gardi – kiek bijojau, kad bus sausa dėl n sluoksniu tešlos (ypač kai neiškočioju taip plonai kaip turkiškos moterys iš video), bet ne ne ne, viskas puikiai išėjo – lakštai liko kažkaip teisingai drėgni. Beje, gaminau iš pusės normos (apačioje – jau perkirptas pusiau receptas), kad paskiau savaitei pietų neliktų 🙂

Man gausiai patiko viršutinis sluoksnis, kuris išėjo toks gardžiai gardžiai traškus ir visaip kaip teisingas. Ir šiaip, ir šiaip, truputį cackos yra – naminiai makaronai visgi… – bet tikrai smagus pasigaminimas savaitgaliui. Šimtu procentų rekomenduoju ,)

Su boregi

Su böreğı

Tešlai

2 kiaušiniai

50 ml vandens

25 ml natūralaus jogurto

2 st. miltų (dėjau daugiau!)

1 va.š. aliejaus

1/2 a. š. druskos

Įdarui

apie 200gr balto sūrio ar fetos

saujelės petražolių

po 1/2 geltono ir raudono saldžiojo pipiro

1/2 maišelio šaldytų špinatų

pora saujų šaldytų apvirtų brokolių

Dar reikės

50gr margarino

2 v.š. sviesto

Tešlai virti

3 1/2 l vandens

2 v.š. druskos

Su boregi

Pagaminti tešlą – kiaušinius, vandenį, jogurtą ir druką sumaišyti dideliame dubenyje, tada supilti miltus ir išminkyti tešlą. Ji turi būti gana kietoka. (Man tešla išėjo labai minkšta ir lipni, tad bėriau dar papildomai apie pusę stiklinės miltų) Palikti tešlą pastovėti 30min.

Padalinti tešlą į 11-12 gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį iškočioti iki labai plono apskritimo.

Užvirinti 3,5 l vandens, įdėti 2 valg. š. druskos. Šalia pasiruošti didelį šalto vandens dubenį. Metalinę kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir margarinu. Dėti pirmą iškočiotos tešlos lakštą. Apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Kitą tešlos lakštą dėti į verdantį vandenį 1 minutei, tada ištraukus greitai dėti į šaltą vandenį. Ištraukti, rankomis nusausinti vandenį, dėti į kepimo indą ant nevirto lakšto. Vėl apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Taip kartoti ( 1 minutę verdam, dedam į šaltą vandenį, nusausiname ir apšlakstome sviesto ir margarino mišiniu) su 3 lakštais. Visus juos dėti vieną ant kito į kepimo indą. Nereikia jų tiesiai iškloti, gali būti susirangę.

Kai kepimo inde sudėti 6 tešlos sluoksniai ( 1 nevirtas ir 3 apvirti), apibarstyti puse kepintų daržovių ir trupinto sūrio. Toliau sudėti 2 apvirtus tešlos lakštus, pašlakstant sviestu-margarinu. Sudėti kitą pusę įdaro, 3 apvirtus tešlos sluoksnius, kas kartą apšlankstant sviesto ir margarino tirpiniu. Paskutinį sluoksnį dėti nevirtą. Vėl apšlakstyti likusiu tirpintu sviestu ir margarinu.

Kepti 200C orkaitėje, kol tiek viršus, tiek apačia apkeps, o vidus bus lyg lazanijos.

Valgyti su žaliomis salotom.

Su boregi

Receptas – Kepėjų be stabdžių gegužės mėnesio iššūkis, kurį metė Jolita.

My mind is glowing

Iš to, ką aš jums, mielieji, pasakoju per komunikatorius ir skaipus, ir emeilus, galite susidaryti nuomonę, kad aš čia tik tortus ir tevalgau. Kas (ce qui) iš tiesų nėra taip jau toli nuo teisybės – man atrodo, jei jūs atsisakytute Dobos ([š] paskutinė) pas-Gerbeaud-ar-kur-kitur, aš rimtai apsvarstyčiau tolesnio bendr(adarbi)avimo galimybes.
Bet iš tiesų tai bent devynias valandas per dieną dirbu – kartais džiaugiuosi, kai plius-tram, o pas mus gera ir vėsu, nors kava ir mokama (ir dar kai skaitau apie NoJobs, tai tikrai nekyla liežuvis nė puse žodžio dėl gyvenimo burbėt); kartais truputį liūdžiu, kai tiek daug cukraszdų užsiėmimų, tiek mažai laiko. Ypač kai, pasirodo, too many choices may be debilitating.
Taigi tortams lieka vakarai (ar, apskritai imant, 14 valandų per parą; dar čia neblogas indiškas maistas, ir man labai patinka valgykliniai fozelekai su pora papildomų diakritinių ženklų, ir šiaip čia LIABAI SKANŪ, tai dar porą valandų atmesti reiktų).

Tų keturiolikos valandų pasekoje mano kalba pasipildė naujais esminiais žodžiais (priminsiu, po pirmos viešnagės mokėjau teip, labukas, ačiū, draudimas): nesuprantu vengriškai; kviečiai; teisingai (helyes!, rašome kartu, su viena “l”); penktadienis; ledai. Matosi, t’sakant, kas galvoj.

Labai liūdna, kad čia sutinku žmonių, kuriems nepatinka vonios (baths) arba tortai. Čia maždaug kaip gyventi Lietuvoje ir krepšinio ir vėdarų nemėgti, o tai, patikėkite žodžiais iš žinančio žmogaus lūpų, yra maždaug nusispjaut.

– – – Kitose naujienose – – –

Aš nežinau, kodėl žmonės taip su manimi elgiasi, bet I. man atsiuntė House M.D. seriją (dvi!), ir aš tikriausiai pirmąsyk džiaugiuos, kad čia neturiu pilnaverčio interneto. Na, tokio, kuriuo naudodamasi šiandienpat susisiųsčiau visus tuos šešis (?) sezonus ir praleisčiau keletą labai labai bemiegių naktų ar, veikiau, savaitgalių, mat kažkur tarp tų oh look, she’s scratched through her skull and that’s brain tissue coming out, per kuriuos truputį susigūžiu (nes jautrios natūros), kažkur kažkas tarp tų eilučių (ne šitų) truputį kabina.

Aišku, aš dabar viešai prisipažinau, kad ligšiol buvau mačiusi tik apytiksliai vieną šito reikalo seriją. Pasitaiko.

Ir dar nežinau, kodėl aš šiandien taip piktai rašau, ir be šypsniukų. Gal tas lietuviškas-per-brūkšnelį-rudeniškas lynojimas?

– – –

Tokiam orui šitokie pirštukėliai vis dar labai pritinka. Man jie gausiai patiko, mat nors ką tik pakritikavau vėdarus, šiaip bulves mėgstu. Ypač – bulvinius paplotėlius su varške iš vidurinės (o gal ir gimnazijos). Tai štai, apkepti sviestuky piršteliai tampa labai smagiai traškūs išorėje ir minkšti bei purūs viduje. Špinatai šiaip priduoda spalvos (ir geležies duoda atseit!), o padažas, mano kuklia nuomone, irgi labai tinka – pakaitalas jau truputį įgrisusiam grietinės ir sviesto padažėliui, su kuriuo tuos bulvinius paplotėlius ir reikėtų valgyt.
Tiesa, skaičiau, kad vokiečiai tuos Schupfnudeln‘us valgo ir su saldžiais padažais – pavyzdžiui, aguonomis. Kadangi aš vis dar laikausi įsikibusi tiesos, kad pirmenybę teikiu nesaldžiam maistui (pirmas rašinėlio pastraipas pageidauju praleisti), šito neišmėginau – kol kas pakaks man bulvių desertuose

Schupfnudeln

Bulviniai piršteliai su špinatais ir garstyčių padažu
2 porcijos
Piršteliams
500 g bulvių
1 trynys
1 v.š. miltų
žiupsnis druskos
žiupsnis malto muskato
sviesto piršteliams kepti

Padažui
1/4 st. daržovių sultinio
1/2 st. riebios grietinėlės
1 a.š. raudonėlio
2 a.š. grūdėtų garstyčių
Špinatams
200 g špinatų (tinka ir šaldyti – keptuvėj kubikėliai ištirps)
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
žiupsnis druskos

Piršteliams nepjaustytas bulves išverdame su lupena arba iškepame orkaitėje. Pravėsusias nulupame, sutriname bulvių trintuve. Suberiame kitus ingriedientus ir truputį paminkome – svarbu neperminkyti!!
Iš masės formuojame ilgus maždaug rodomojo piršto (jei pirštai kūdi, tai nykščio) storio pailgas lazdeles.
Keptuvėje išlydome sviestą (galima šliūkštelėti ir vos vos aliejaus, kad sviestas nesviltų) ir apkepiname pirštelius, kol iš visų pusių dailiai apskrunda.

Špinatams svogūną smulkiai supjaustome ir apkepiname aliejuje su žiupsniu druskos, kol suminkštėja. Suberiame plėšytus špinatus arba šaldytų špinatų kubelius, uždengiame ir troškiname, kol viskas suminkštėja arba, alternatyviai, kol baigiame gaminti pirštelius ir padažą.

Padažui užverdame sultinį ir supilame grietinėlę. Nukeliame nuo ugnies, suberiame raudonėlį ir garstyčias. Išmaišome.

Tiekiame pirštelius su dar šiltais špinatais ir padažu.

Schupfnudeln

oC pavasario numerio.

Goddamn Europeans take me back to beautiful England

Gyvenu maždaug taip, tik vienatoniškiau. Ir fotkinti nemoku.

Su apatijoms gyvenu. Su tuštumom, kurių neužpildo žodžiai, ir mintys kurių neužpildo. Tik baimės — įlenda pro vieną ausį, kai miegu, o tada pučiasi-pučiasi-pučiasi, kramsnodamos belenką ką užmačiusios, kol galop galvon nebesutelpa, ir bėga lauk per akis ar pirštų galiukus (vat taip kaip dabar), arba traukias žemyn, link šonkaulių – tarp antro ir trečio, jei gerai pamenu.

Kartais geriau – kartais pasiimam už parankės Džastiną ir ko ar Britnę ir gąsdinam naujus kaimynus. Tada dalykai visai tvarkoj.

Kitais kartais pykstu už blogą orą (žinau, kad nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga, bet šlapdribalietis Velykų popietę tikrai <> džiaugsmas) ir už tai, kad reikia anksti keltis darbo dienomis ir neišeina keltis vėlai savaitgaliais. Pykstu už pamestus čekiukus ir iššvaistytas dienas. Pykstu už pervirtą custard ledams (šššššššš, paslaptis, bet jie tokio gudraus skonio. Bent jau aš taip manau.), už kauliukus šaldytose vyšniose ir aplinkui pribarstytus prieskonius, kai dalinu – tam davė, tam davė, o ant spintelės liko dar du maišeliai kmynų.

Kitąsyk užsisakyčiau vėjo plaukuose ir kabrioletą (nes dažniausiai nebepainioju pikapų ir kabrioletų, kaip kad dažniausiai nebepainioju kairės ir dešinės. Tiesa, tik tada, kai pagalvoju, kuria ranka rašau.), ir roudtripinčiau į Edimbrę per Roterdamą. Nes kai kaimynai klauso Lietuvos Balso finalo, aš manausi irgi turinti teisę apsibliaut. Bet klipas iš dvidešimties metų perspektyvos labai juokingas (kaip kad ir mokyklos nuotraukos iš penkiolikos metų perspektyvos), o Frusciante labai gražus, todėl bliaut nebūtina.

galettes

Grikių lietiniai iš Bretanės – galettes
1 kiaušinis
60 ml grikių miltų
90 ml kvietinių miltų
1 st. pieno
žiupsnis druskos
1 a.š. cukraus
15 g sviesto
vandens

Miltus sumaišome su druska ir cukrumi. Įkuliame kiaušinį ir šliūkštelime šiek tiek pieno. Išmaišome iki vientisos masės. Po truputį pilame pieną ir maišome, kad nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai įmaišome ištirpintą sviestą ir paliekame porai valandų pastovėti, kad miltai išbrinktų ir surištų blendinį.

Jei masė pernelyg sutirštėjo, įpilame šiek tiek vandens – blendinys turėtų būti tokio tirštumo kaip ir paprastiems lietiniams. Kepame įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, jei valgysime su kokiom uogienėm ar bananais. Jei norime pusrytiško galette complete, apkepame lietinį iš vienos pusės, įmušame ant jo kiaušinį, pabarstome druska ir pipirais, užtarkuojame sūrio. Užlankstome lietinio kraštus, uždengiame keptuvę dangčiu ir kepame tol, kol trynys sutirštėja tiek, kiek patinka.

Valgome su žaliom salotom. O jei norisi saldžiai – su sūdyta karamele. Arba uogiene (vyyyyšniųųųųų) ir varške. Ar tradiciškai – su sviestu ir ruduoju cukrumi. Arba dar belenkokiu kitu variantu.

galettes

Šitą ruošėme su Viktorija pavasariniam oC numeriui. Nuotraukos irgi jos!