Category Archives: sausainiai

Let’s take a ride on the wild side

Šiandieną buvo pavasarinės e-tvarkos metas, kai šiukšlinėn keliavo pažiūrėti/tikrai nežiūrėsimi/tikrai nežiūrėtini filmai ir seni telefone užsilikę pirkinių sąrašai. Tarp jų radau kone lygiai metų senumo žinučių apie tai, kaip egzistencinių klausimų redukavimas iki o tai kada maistas?, kas čia toks groja? ir o tai iš kur dabar gaut kavos? nuostabiai prapučia smegenis, geriau už psichoterapiją sutvarko požiūrius į save ir aplinką; ir tie atsitiktiniai pokalbiai minioj tampa kone gyvenimą keičiančiais išgyvenimais. O gal tokie ir būna — net ir kelioms adaptacijos savaitėms praėjus.

Ir tada prisiminiau, kaip gerai bus kitą savaitgalį. Visiškai kitaip nei pernai, bet visiškai gerai.
Nes atsimenu kiekvieną ištaškytą vasaros festivalį, ir apie kiekvieną po atskirą pastraipą (o sykiais gal net esė!) suguldyčiau. Ne tik apie legendines pantsamlerių Roskildes (tiek lietingąją, tiek žiauriai karštą) — dar ir
apie sūrinę Tamstą (su Ūla klykėme, stebėdamos pamažu skęstančią palapinę, bei analizavom, kodėl giros pardavimai antrą dieną kyla);
apie visiškai kosminį pernai metų Positivus (jūra, smėlis, Kraftwerkų užhipnotizuota minia, pirmi brandžiam amžiuj šokinėjimai balose, priklydusios kelionės namo);
apie keistą padarom (geriausios gyvenime maudynės po 40 km mynimo karštyje, vegan maistas ir diskusijos, pana čia dainuoja ar bachūras visgi)
ir dar keistesnį regeneratorių (šaltibarščiai ir cepelinai ir pirmasis suvokimas, kad naktimis visgi mėgstu miegoti);
apie paties.įspūdingiausio.lineup’o Melt! (be abejo, su ogromnais kebabais);
ir net apie atpalaiduotas granatas, šaltą sattą, trumputį sulytą atvirdangį ir dar kažką, ką visai pamiršau.

Po šimts makaronų, Positivus, kaip aš tavęs laukiu, ir kaip tavęs laukti yra gera.

– – –

Man avižiniai sausainiai yra miaijlė, nes tai turbūt Tas Kepinys, kuris Viską Pradėjo. Kepėm juos A. rinkiminei kampanijai lic. Jos žvėrynietiška orkaitė elgėsi keistai, ir pirmąją skardą traukėme jau po 5 minučių – laimei, nepasitikėjom mano įpratimu ir patirtimi ir nelaukėme visas penkiolika. O paskiau (ir prieš tai) juos kepiau dar nesuskaičiuojamą daugybę kartų.
Žinote tuos pyragus, kurie tampa visišku go-to, kaip tą paprastąjį obuolių pyragą? Tuos, kuriuos sumeti per pusvalandį, nors pirmąsyk darei tris valandas; ir tuos, kurių proporcijų nė užsirašyti nebereikia, ir su kuriais eksperimentuoji lengvai nelyg pačiūžom ledą brėždama? Tai va, pirmasis mano Tas Kepinys buvo avižiniai sausainiai – 100 g sviesto, 400 g avižinių dribsnių, 2 kiaušiniai, 100 g cukraus.
Bet dar labiau mėgau avižinius sausainius iš parduotuvės. Rimtai. Tik buvau įsitikinusi, kad kažką tokio ir namuose išsikepti galiu. Todėl ilgai ilgai ieškojau tokių, kurie man būtų patys pačiausi – kur avižos kaip ir jaustųsi, bet kaip ir ne visai; kurie būtų trapūs, bet ne birūs. Dabar turiu dvejetą tokių receptų – vienu pasidalino miela bičiulė V., o kitus radau pati internetuose. Juos [vėl] kepiau praėjusį savaitgalį, todėl — štai.

Avižiniai sausainiai su aguonomis
apie 40 mažučių sausainių
125 g minkšto kambario temperatūros sviesto
70 g cukraus pudros
50 g smulkių avižinių dribsnių
100 g stambių avižų dribsnių
75 g rupių kvietinių miltų
½ arb. š. sodos
40 g aguonų
žiupsnis druskos

Sviestą išplakite su cukraus pudra iki purios šviesios masės. Abiejų rūšių avižinius dribsnius šiek tiek pamalkite (geriausia – pulsuojant) virtuviniu kombainu. Dribsnius sumaišykite su miltais, soda, aguonomis ir druska. Mišinį suberkite į sviesto masę ir suminkykite tešlą.
Iš tešlos formuokite rutuliukus (imkite ne daugiau kaip po arbatinį šaukštelį masės). Juos išdėliokite į kepimo popieriumi išklotas skardas. Palikite tarpelius, nes kepdami sausainiai plėsis.
Kepkite iki 180oC įkaitintoje orkaitėje 10–15 minučių, kol sausainiai šiek tiek apskrus. Palikite juos atvėsti skardose – tik iškepę sausainiai bus itin minkšti.

Receptas – Sonatinos, su šiokiais tokiais mano pakeitimais.

Advertisements

But my unstable ways is my solution to even space

Chocolate truffle shortbreads

Wauč, pavasaris, ir šiandien man truputį sprogo smegenys. Apie penktą, užsispoksojusi į visiškai vaiskų dangų ir švieeeeesią automobilių stovėjimo aikštelę, tryniau akis: jau po valandos namo? Atrodo, kad kokios trys. Dar sykį žvilgterėjau į dešinį apatinį monitoriaus kampą. Tikrai, penkios. Neįtikima – net savo baltai pilkon virtuvėn grįžau dar šviesiai (ir be kepurės). Ant palangės jau beveik pražydo narcizai, norisi vasarinių suknelių ir lėkti su medžiaga virš laukų. Arba braidžioti po upes irgi ežerus. O gal tos suknelės dar palauks – reikia šortų ir languotų marškinių. Šiandien geriau jausis su mano šviežiai patrumpintu pixiu.

Tarp ausų įtempta vielutė sunkiai tokius pokyčius išnešė, ir visą vakarą šiek tiek plavinėjau, lyg truputį iš kito filmo būčiau nužengusi.

O dar tie nugirdantys kvapai. Rytais vakarais. Su kiekvienu įkvėpimu, atrodo, atsidarinėja stalčiai ir stalčiukai – panašiai taip, kaip uodžiant šviežiai maltas kavos pupeles, iš kažkur ataidi suvokimas, kad čia – pomidorų pokvapis. Taip ir dabar, mindama Žvejų gatve, tikrai jutau sūrų pajūrio orą ir smėly paliktas pėdas. Ties Mindaugo tilto sankryža – sunkų saldų kvapuką iš seniai pamirštų automobilių; net apsižvalgiau.

Ir sapnai šiąnakt bus va tokie va – sunkūs, minkšti, saldūs.

– – –

Šituos pyragaičius kepiau bendradarbiui-Excelio guru už nuolatinę moralinę pagalbą, kai net google’as man sakydavo na taip, šito negali padaryt, nes excelis yra ~nekažką~.
Na va ir dar viena priežastis, dėl kurios einu iš proto dėl savo darbo: dabar galiu kepti kepti kepti, ir visada galėsiu dalintis dalintis dalintis. O tai taip šaunu: ne tik todėl, kad sharing is caring; ne tik dėl to, kad grįžtamasis ryšys yra puiku ir nuostabu; ne tik dėl to milžiniško džiaugsmo, kad, kaip kadaise mieliausioji I. sakė, mano dalykai vis dar kažkam įdomūs!. Dar ir dėl to, jog, geriausiu atveju, nesmaguriauju savaitę tais pačiais pyragėliais; liūdnėlesniu – nelieku gulėti susisukusi ant sofukės su boržomio buteliu, skaudančiu pilvuku, šokoladu užpiltom akim ir paaugliškais spuogais išmėtyta kakta ir smakru (TMI?).
Kitaip tariant – vieni privalumai dirbti, ne kitaip (nagi, ateik ir tu!).

Reklaminė pertraukėlė baigėsi, tai dar šiek tiek apie pyragėlius. Jie gana panašus į prancūzišką šokoladinį tartą, kurį seniai seniai Rūdiškėse mokė kepti Thierry,- o tas (tartas, ne Thierry. Nors gal abu.) man labai patiko, nepaisant to, kad šokoladinius saldumynus daug smagiau gaminti nei kad skanu valgyti. Šiaip ganašiniai įdarai tartuose man kiek per sunkūs ir daug-ne, o štai šitas – su kiaušiniais, keptas – yra kažkoks šiek tiek magiškas: lyg ir kreminis, lyg ir minkštas, bet lengvesnis nei eilinis ganašas. Verta išbandyti nors sykį.

Chocolate truffle shortbreads

Triufeliniai sausainėkai/pyragaičiai
20 x 20 cm skarda

Pagrindui:
3/4 – 1 st. miltų
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
geras žiupsnis druskos
90 g sviesto

Įdarui:
100 g pieniško šokolado
100 g labai tamsaus šokolado (aš naudojau 72% kakavos)
1/3 st. pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
2 arb. š. vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinkite iki 180oC temperatūros.
Pirmiausia paruoškite trapų pagrindą. 20×20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Palikite aukštesnius kraštus – taip bus paprasčiau iškelti paruoštus pyragėlius.
Miltus, cukrų, druską ir vanilinį cukrų sumaišykite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Juos suberkite į kepimo formą, tolygiai paskirstykite ir pirštais paspauskite, kad suformuotumėte gana lygų trupinių sluoksnį. Kepimo formą dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol pagrindas taps auksinės spalvos ar net šiek tiek paruduos. Iškepusį pagrindą atvėsinkite.

Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160oC.
Paruoškite įdarą.
Prikaistuvyje sumaišykite gabalėliais sulaužytą abiejų rūšių šokoladą, pieną ir sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol šokoladas bus aptirpęs. Išjunkite kaitrą ir maišykite masę, kol šokoladas visiškai atvės.
Elektriniu plaktuvu plakite kiaušinius ir vanilinį cukrų, kol masė bus šviesi ir puri (apie 2 minutes). Supilkite tirpintą šokoladą ir toliau plakite, kol gausite vientisą masę.
Šokolado masę supilkite ant atvėsinto pagrindo ir išlyginkite. Kepkite 20-25 minutes: kepinio šonai turi būti šiek tiek pasipūtę ir kone sausi, o viduriukas dar šiek tiek judantis.

Leiskite kepiniui atvėsti, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai bent 12 valandų.

Pakelkite kepinį už kepimo popieriaus kraštų ir perkelkite ant pjaustymo lentelės. Į aukštą stiklinę įpilkite verdančio vandens ir pamerkite peilį. Jį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kepinį supjaustykite nedideliais gabalėliais ir nuimkite nuo kepimo popieriaus.

Pyragėlius uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai. Prieš tiekdami 5 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Pyragėlius suvalgyti (ar juos išdalinti mylimiausiems) reikėtų per keletą dienų.

Adaptuota iš thekitchn.

We are alive take a deep breath

Bičiulis VV, su kuriuo retai, bet reguliariai išgeriame olaus (o kartais susitrenkiam perėjose), sako, kad kassyk, mums susitikus, vis kuo nustebinu. Tiesa, ne apstulbinu (kad ir kaip stengčiausi), bet kokią netikėtą naujieną ar faktą iš įsivaizduojamos skrybėlės ištraukiu.
Murkdydamasi (ar džiaugsmingai turkšdamasi) tuose vyksmuose diena iš dienos, minėtų pokyčių nė nepastebiu – be abejo, išskyrus kartus, kai nusižarinu kasas, pariečiu blakstienas ir panosėj niūniuoju Antony; tada nuoširdžiai pasimetu, žvilgterėjusi veidrodin!
Tačiau atsigręžusi atgal – juk iš toliau didziulis paveikslėlis geriau matyti – galiu sakyt: teip, išties

Labai.
Daug.
Visko.
Įvyko.
Per pastaruosius porą metų.

Dabar atrodo, jog tikriausiai daugiau nei per visus ligtol buvusius – o galbūt čia vėlgi tik dėl perspektyvos ir užpuolusio noro suprasti bei pasidaryti išvadas.
Ką žinau, tai žinau tikrai: kitam vėluojančio triušio urvo gale išlindau (išlendu?) jau kitaip, kitokia, nors vis dar ryža (ir vis dar dviračiuota, tik nebe per lietų), su daug daug klausimų, su tvirtu tikėjimu, kad ir tai normalu. Įdomūs pasauliai priešaky.

– – –

Jei Nutellą skaidytume į jos sudedamąsias dalis ir dar šiek tiek pridėtume malonios trapios burnoj tirpstančios tekstūros (tekstūros, Asta, tekstūros :)), tai gautume šituos damų būčkius.
Man kiek saldokoki, bet turėkite omeny, jog aš įprastai visur visur cukraus mažinu (ir todėl mano šauniausios Kauno bendradarbės sakydavo, jog mano tortams trūksta saldumo; kai ruošiau pastarąjį, į savo skoniui paruoštą kremą bei tešlą dar krėstelėjau porą šaukštų Rududu bei saują cukraus).

Baci di dama

Šokoladiniai riešutiniai būčkiaiBaci di dama
36 sausainiai

100 g lazdyno riešutų
100 g cukraus
100 g miltų
100 g sviesto
100 g juodo ar pieniško šokolado

Riešutus pakepiname orkaitėje ar sausoje keptuvėje. Jiems pravėsus, trindami tarp delnų pašaliname odeles. Atvėsiname riešutus.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi skardas išklojame kepimo popieriumi.
Riešutus ir 2 valg. š. cukraus virtuvės kombaine triname iki miltų. Suberiame likusį cukrų, įsijojame miltus ir gerai išmaišome (galima tam pačiame kombaine, jei jis pakankamai didelis; arba galima permesti riešutų miltus į didesnį dubenį). Sudedame sviestą ir triname iki trupinių – kombaino pulsavimo rėžimu ar tarp pirščiukų. Tešlą padaliname pusiau, įvyniojame į maistinę plėvelę ir laikome šaltai bent 2 valandas, kol sutvirtėja.
Išimame iš šaldytuvo vieną dalį tešlos. Gnybame po arbatinį šaukštelį tešlos ir suvoliojame mažą maždaug centimetro skersmens rutuliuką (taip taip, tokį mažą). Kartais pamiltuojame rankas, kad tešla neliptų. Rutuliukus išdėliojame ant skardų nemažais atstumais. Skardą paliekame šaldiklyje, kol sutvarkysime antrą tešlos dalį.
Kepame sausainius apie 10-13 minučių – tai priklausys nuo orkaitės. Sausainėliai turėtų būti čiut auksiniai. Leidžiame sausainiams atvėsti iki kambario temperatūros.
Mažame dubenėlyje mikrobangėje arba garų vonelėje ištirpiname šokoladą. Merkiame vieną sausainėlį plokščiąja puse į šokoladą ir suklijuojame su kitu sausainėliu. Še tau ir damų būčkis.
Sausainiai, jei nedings tą pačią dieną, išliks skanūs apie porą savaičių vėsioje sausoje vietoje, sandariame inde.

Baci di dama

Šaltinis: Francine Segan. Dolci: Italy’s Sweets.

Kaip mano mą sako, “Valgyk, nes neliks”.

Baci di dama

So we take off out Fiona’s door walked until it’s light outside like before

Kaifuoju. Nuo kondicionieriaus, nuo športo, nuo apsiniaukusių dienų prie Dubysos, nuo visa plakančio lietaus naktį, nuo L. kibinų su vištiena, nuo netikėtų naktinių prabudimų ir išprotėjusio paukščių čirenimo paryčiais, nuo ežero už penkių kilometrų, nuo pedalų mynimo, nuo žibančių akių (nes nauju šeimos nariu vis dar neatsidžiaugia(m)), nuo naujų džinsų, nuo Draugystės koldūnų, nuo grojančios radijukės, nuo visų tų smulkmenų, kurių po saują susirenku kasdien, nuo kiekvieno posūkio. Ir jų tiek, kad šiandien bendradarbė N. tarė – niekad nemačiau tavęs tokios laimingos.

– – –

Vieną savaitgalį, kai P. su I. šokinėjo aplink mašiniukus, aš buvau tikra namų moteris ir prikepiau kalną sausainių. Iš Skirmantės.

Double chocolate cookies

Dvigubai šokoladiniai sausainiai
12 sausainių

Sausainiams
200 ml miltų
žiupsnis druskos
1/3 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis sodos
70 g minkšto sviesto
175 ml cukraus
50 ml kakavos miltelių
2 dideli kiaušiniai
60 g juodo šokolado

Įdarui
60 g pieniško šokolado
2 valg. š. sviesto

Viename inde išmaišome miltus, druską, kepimo miltelius bei sodą. Kitame inde minkštą sviestą, cukrų bei kakavos miltelius plakame iki vientisos masės (apie 2 minutes). Vieną po kito įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. Supilame ištirpintą ir pravėsusį šokoladą ir pusę minutės paplakame, kad tolygiai pasiskirstytų. Sudedame miltų mišinį ir išmaišome mentele.

Aliejumi pateptu ledų šaukšu arba dviem paprastais šaukštais dedame tešlos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Paliekame didelius tarpus, nes kepdami sausainiai plečiasi.

Kepame 180 oC orkaitėje 11-15 minučių. Tik ištraukę iš orkaitės per vidurį įspaudžiame sausainius ritinio formos daiktu, kad susidarytų duobės įdarui (naudojau kamštelį nuo mineralinio vandens butelio). Tada leidžiame sausainiams dar penkias minutes pabūti skardoje ir perkeliame ant grotelių, kad visiškai atvėstų.

Įdarui ištirpiname šokoladą su sviestu. Užpildome sausainių duobeles ir leidžiame sustingti.

I’m useless, but not for long, the future is coming on

O tai tau. Kas gi tave vis veja į kitą vietą? 🙂, klausia Asta, ir aš lankstau pirštelius: per dvylika mėnesių [rimtai] gyventa penkiose skirtingose vietose. O dar tėtis sako, jog mes ne klajoklių tauta!
Atsimenu, kai mums iškrausčius paskutines dėžes Lazdynuose, braukiau ranka kaktą (žinote, kaip filmuose) ir tariau sau – niekada daugiau. Trims mėnesiams tepraėjus, žiū, ir vėl lagaminų krovimas ant nosies – tik šįsyk pro šalį važiuodami baziliko ar koldūnų tikrai nebepasiimsim.

– – –

Kažkada tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą.
Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! Teigi:

Michel Foucault – Seksualumo istorija. Pradėjau ar ne vienuoliktoj klasėj, pasiklausiusi apie ją per menų pamokas, bet tada strigau ties nežinotais žodžiais kaip perversija (šitas yapč įsiminė). Dabar jaučiuosi didelė ir protinga, tad musiau įveiksiu.
Arminas Lydeka – Etiketas kiekvienam. Žinau, kaip atsirinkti, kuriais įrankiais valgysiu, bet NEžinau, kaip teisingai susodinti svečius į automobilį.
Nicholas Carr – What the Internet Is Doing to Our Brains. Reikia patvirtinimo, kad mano smegenai skylėjasi.
Philip Kindred Dick – Ar androidai sapnuoja elektronines avis? Išlieku ištikima taisyklei “sąraše turi būti nors vienas sci-fi”.
Mitch Albom – Antradieniai su Moriu. Iš mokyklos, ir nežinau kodėl.
Nassim Nicholas Taleb – Black Swan. Kai žmonės klausia, ką skaitai, ir atsakau, Black Swan, jie galvoja, kad tai istorija, pagal kurią filmas pastatytas, bet taip nėr. Pamatyta knygyne Nantėj – neberasta – pamatyta knygyne BP ir gausiai rekomenduota.
Clarissa Pinkola Estes – Bėgančios su vilkais. Rekomendavo V. Apimtis gąsdina, bet man reikia priminimo, kad esu laukinė moteris’n’shit.
Joseph Heller – 22-oji išlyga. Sako, juoda? Iš mokyklos.
Winifred Rosen, Andrew T. Weil M.D. – From Chocolate to Morphine. Mano (šoko- ir kofeino) priklausomybėms paaiškinti ir smalsumo dėlei.
Marshall McLuhan – Kaip suprasti medijas. Įdomu. Įtariu, referuota iš kokios Spektaklio visuomenės.
Henry Miller – Vėžio atogrąža. Noriu tvirto žodžio ir aštraus vaizdo.
Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum. Sako, populiariausia šių metų skaitytina knyga. Reikia, reikia.

2 alternatyvios knygos
Paul Hoffman – The Man Who Only Loved Numbers. Vien tai, kad nebežiūrau į matematiką, nereiškia, kad negaliu mylėti matematikų. Ypač tokių:A mathematician is a device for turning coffee into theorems.
William Golding – Musių valdovas. Iš mokyklos. Sako, alegorija?

– – –

Ir dar taip netikėtai sėkmingai išėjo, kad gavau dailutėlę saldutėlę [kvepiančią] knygą. Man ana išties patinka – jau vien dėl to, kad receptai suskirstyti pagal tai, kiek laiko praeis (praslinks, pralėks) nuo pirmo žingsnio virtuvėje iki pirmo kąsnio burnoj. Na nesakykit – šitas konceptas genialus (kiek kartų teko atidžiai neperskaityti recepto ir suprasti, jog teks pašaldyti pernakt ar, kepant pfeffernussen‘us, tešlą brandinti… Dvi savaites.) Be to, labai ne vieną dominantį recepčioką nusižiūrėjau – pirmą ir antrą vakarą tik sėdėjau, varčiau ir skaičiau, sėdėjau, varčiau ir skaičiau. Tada perdaviau knygą mamai į rankas, ir Žirmūnietiška šeimyna nusprendė, kad pirmas gaminys turėsiąs būti šitas:

Cinamoniniai skritulėliai

Skrituliukai su cinamonu
Tešlai
150 g sviesto
70 g cukraus pudros
40 g krakmolo
1 arb. š. cinamono
1 trynys
200 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Aptepti
1-2 baltymai

Pabarstyti
3 valg. š. cukraus
2 arb. š. cinamono
75 g migdolų

Tešlai kambario temperatūros sviestą išsukame su cukraus pudra iki vientisos (ir kiek purios) masės. Suberiam krakmolą, cinamoną, trynį ir išmaišome. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Paminkome, kol tešla taps graži ir glotni. Padaliname ją į 4 dalis ir iš kiekvienos suformuojame 2-3 cm skersmens dešrelę, kurią įvyniojame į maistinę plėvelę. Man tai lengviausia daryti taip: atskirtąją dalį tešlos dar gražiau paminkau, paformuoju link cilindro, dedu ant plėvelės. Dar pakočioju tarp delnų ir stalo paviršiaus. Tada kaip ir apsuku plėvele ir… Kočioju dar vos vos, kad susiglostytų. Niekas nenutrupa, nenubyra, neprilimpa. Tokias keturias dešreles pusvalandžiui metam šaldymo kameron.
Tuo tarpu pabarstukams gana smulkiai sukapojame migdolus, sumaišome juos su cukrumi ir cinamonu. Lengvai paplakame baltymą(-us: priklauso nuo dydžio, man reikėjo dviejų).
Išimame dešreles iš šaldiklio ir supjaustome maždaug 3 mm storio monetėlėmis (ne ne ne, čia tikrai ne klaida – tokiomis plonytėmis. Sausainėliai bus mažučiai dailučiai nelyg kokios sagutės). Geriausiai pjaustant vis kiek pasukti dešreles apie centrinę ašį, kad nesideformuotų skritulėliai. Sausainiukus aptepame (arba pamirkykite) kiaušinio baltymu, tada baltymuotąja puse merkiame į riešutų-cukraus mišinį. Dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepame 180oC 12-15 minučių. Na, patikrinkit ir po 10, bet turėtų dar būti šviesūs nelyg aš pajūry metro vairuotojai.

Cinamoniniai skritulėliai

Iš: D. Trečiokaitė. Kvepiantys.

waking up the morning after i imagine what it might be to live in this town to walk its rainy streets to be something else than just passing through

Kadaise dainų lyricsus sugaudydavau tušinuku ir popieriaus lapu, ir begaliniais pause/play/pause/play – čia tais laikais, kai gaudomosios būdavo spice girls ir bsb (žmonės, beje, vis dar netiki, kai sakau, jog lankiausi jų koncerte. Kaip kad netiki ir tuo, kad eisiu į tetaneką super 3d).
Dabar gi viskas daug paprasčiau.
Dabar gi net iš savo fotelio kėdės galiu būti užatlantėj ir einamuoju laiku, jei pakankamai anksti atsikeliu (o tai savaitgaliais visiškai ne problema), klausyt m83 ar – ir tam net anksti kelt nereikėjo – radiohead’ų. Nes ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, kuriuose mindžiukavom paskutinėse eilėse prie sienos; arba kažkur prie pat tvoros tarp susimokėjusių daugiau ir biednų lietuvių studentų; net ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, net žiūrint gyvą-bet-tik-pusiau-nes-per-kompjūterį — šiurpai bėgioja.
Tai būdavo vasaros, kai trypčiodavom ne tik palei tūkstantįsyk apdainuotus RHCP, bet ir belenką kitą, kai vėlavom ir bėgom į The Fashion (dėl tos vienos dainos) ar MGMT (dėl saujos), ar Beastie Boys, ar belenkur, kur galima numest užpakalį ant suolo ir pailsėti nuo saulės-arba-lietaus (nelygu metai).

Apie ką aš čia?
Turbūt apie tai, kad vasara arti ir metas rinktis festivalius beigi šaudyti bilietus pas M ir D ir M ir R (MDMR, ne juokas), mažų mažiausiai.

Dar labai noriu nuvažiuot čia. Labai labai, ir tuo metu net rajn’ieras siūlo skrist pirmynatgalpemketuris. Va.

Turtle cookies

Vėžliški kakaviniai sausainiai su karamele ir riešutėliais
Sausainiams
1 st. miltų
1/3 st. nesaldžios kakavos miltelių
žiupsnis druskos
125 g sviesto (kambario t.)
1/2 st. cukraus
1 kiaušinis
1 baltymas
2 v.š. pieno
1 a.š. vanilės
1 1/4 st. kapotų žemės riešutų

Įdarui
45 ml riebios grietinėlės
šiek tiek vanilės ekstrakto
žiupsnis druskos
50 g cukraus
15 g sviesto

Sumaišome miltus, kakavą ir druską. Kitame dubenyje plakame sviestą su cukrumi, kol taps purus. Supilame trynį, pieną ir vanilę ir maišome, kol masė taps vientisa. Lėtai maišydami, suberiame miltų mišinį ir palengva maišome, kol nebeliks sausų miltų.
Tešlą suberiame ant maistinės plėvelės, suformuojame blyną ir paliekame šaltai apie valandą.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC ir dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Mažame dubenėlyje paplakame baltymus, kol vos vos suputos. Seklian dubenėlin suberiame kapotus riešutukus.
Imame po mažą gumulėlį tešlos ir iš jos formuojame maždaug graikinio riešuto dydžio kamuoliukus. Juos apvoliojame baltymuose, o paskiau,- riešutėliuose — iš visų pusių.
Sausainėlius sudėliojame ant kepimo skardos, palikdame tarpelius. Nedideliu šaukšteliu arba pirštu kiekviename įspaudžiame duobutę.
Kepame apie 12 minučių. Išėmę sausainius iš orkaitės, kol jie minkšti, dar sykį įspaudžiame duobutes – kadangi tešla šiek tiek pučiasi, mūsų padarytosios jau galėjo ir užaugti. Leidžiame sausainiams visiškai atvėsti.
Tuo metu pasiruošiame įdarą.
Cukrų nemaišydami kaitiname, kol jis pradės iš apačios lydytis ir ruduoti. Tada imame palnegva maišyti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi – gali beveiki pradėt rūkt! – supilame grietinėlę (atsargiai!) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis – juk cukrus privalo ištirpt! Kaitiname, kol karamelė pasiekia maždaug 120 oC (į šaltą vandenį įmestas gabalėlis masės pavirsta į minkomą, bet formą jau išlaikantį gumulėlį). Nukeliame nuo ugnies, įmaišome vanilę ir sviestą ir paliekame pravėsti.
Į atvėsusius sausainius įpilame po truputėlį karamelės. Palaukiame, kol pravės/atvės/.., ir skanaujam.

Turtle cookies

Receptas gausokai adaptuotas iš America’s Test Kitchen. Karamelė, bien sur, adaptuota iš Deivio.

i’ll come back to you in another life

Ir ateina kovas|balandis, ir atrodo, kad viskas tik iki čia ir važiavo – va taip va atrodo, kai pirmadienis, kai be septynių keturios, kai penkios Einšteino minutės daveda, ir nuotraukos ant sienų, ir kalendoriai, ir darbaknygės, ir Paryžius-ŽanasPolis-, ir viskas tiesiog (A. nekenčia, kai šitą vartoju) grasina
Gal

Su

Sprog

Din

Ti—

get some gazoline, sako Einšteinas, two three four,

I. žadėjo padovanoti katiną ir kaktusą,

Five six seven eight.

— — —
Nerealiai gardūs sausainiai, tokie subtiliai žemiški – nuo grikių ir graikų – ir trapūs – nuo grikių ir sviesto.
Žo, puikuoliški.
PLIUS, BE KIAUŠINIŲ. Čia naujosios [karinės] psichozės proga paminėjau, va.

//nuotraukos Viktorijos

Buckwheat cookies

Grikių sausainiai su spanguolėmis ir graikiniais riešutais
1 1/4 st. kvietinių miltų
3/4 st. grikių miltų
230 g sviesto
2/3 st. rudojo cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
žiupsnis druskos
1/3 st. kepintų graikinių riešutų

Dubenyje sumaišome kvietinius ir grikių miltus.
Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Įmaišome kepintus graikinius riešutus ir spanguoles. Suberiame miltus ir lengvai paminkome, kol tešla daugmaž sulips į vientą gabalą – ji bus biresnė nei paprastai.
Tešlą suberiame/sudedame ant maistinės plėvelės ir suformuojame į ritinį (diaaaašrąąą). Bent 2 valandoms paliekame šaldytuve.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Iš šaldytuvo ištrauktą tešlą aštriu peiliu supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis. Kepame kepimo popieriumi išklotoje skardoje apie 12-14 minučių. Ištrauktus iš orkaitės geroookai pravėsiname (karšti neįmanomai birūs!) ir kapojame abiem žandais.

Gaminom drauge su Viktorija, ir skelbėm oC pavasario numery.