They feed on plastic bags cut up like lettuce right out of your hand

Jei būčiau knygos herojus, tai — daktaras Džekilas ir misteris Haidas; gal dar truputį Dorianas Grėjus, bet čia jau kita istorija – ne eteriui.
Dienomis klebenčiau klaviatūromis, trankyčiau galvą sienon ir žiūrėčiau į skaičiukus, o naktimis kepčiau tortus. Fo sho.

Neatsimenu, kaip ta istorija baigėsi, bet tikiuosi, kad gerai. Juk blogiausia, kas gali nutikti – patupdys Ant Kalniuko, ir žiūrėsiu pro langus į Vilniaus miškus.

Tai apie tuos tortus, va. Viena ketvirtadienio naktį prieš keletą savaičių tarp visokių ten skaičiavimų ir visokių kitokių ten ataskaitų bendradarbei I. iškepiau Tortą. Sakė – noriu sunkauuuus ir šokolaaaadinio. Dar I. labai mėgsta karamelę ir griliažą. “Kažkur tai mačiau,” – švystelėjo.
Taigi.

Nuotraukavo irgi gerbiamoji I., sėdinti priešais-mane-tik-dešinėj, ir sunkumo akimirkomis maitinanti mane ratais (vitamino C žirniukais, žinoma). Melejonas ačiū.

Tortas “Juodasis princas”
Tešlai
2 kiaušiniai
2/3 st. cukraus
1 st. miltų
3 v.š. kakavos
1 a.š. sodos (nugesintos grietine)
150 g grietinės
50 g natūralaus jogurto
40 g kepintų žemės riešutų, smulkintų

Kremui
150 g sviesto, kambario temperatūros
300 g virto kondensuoto pieno (“Rududu”), kambario temperatūros

Biskvitams sulaistyti
1 st. stiprios kavos
1 v.š. cukraus

Tortui papuošti
150 g kepintų žemės riešutų

Karamelei
1 st. cukraus
1/3 st. grietinės
1 v.š. sviesto
žiupsnio druskos

Biskvitams kiaušinius gerai išplakame su cukrumi, kol cukrus ištirpsta, o kiaušinių masė padvigubėja-patrigubėja. Atskirame inde sumaišome grietinę, jogurtą ir kakavą.
Grietinės masę supilame į išplaktus kiaušinius, suberiame miltus, supilame nugesintą sodą ir smulkintus riešutus.
Tešlą padaliname į dvi lygias dalis ir kepame dviejose 18 cm skersmens formose, ištiestose kepimo popieriumi, 180 oC temperatūroje apie 10 min – lengvai spustelėtas biskvitas turėtų “atšokti”, o į vidų įkištas medinis pagaliukas – išlįsti švarus.
Iškeptus ir atvėsusius biskvitus perpjauname į 2 dalis, kad turėtume 4 biskvito lakštus. Taip pat nulyginame ir viršų, o nuopjovas padžioviname orkaitėje – bus trupinukų šonams puošti.
Kremui išplakame kampario temperatūros sviestą su tokios pačios temperatūros “Rududu”.
Klijuojam. Į kepimo formą dedame biskvito lakštą, jį suliejame saldinta kava. Aptepame 1/5 kremo. Dar biskvitas, 1/5 kremo, dar biskvitas, dar 1/5 kremo, dar biskvitas. Gausiai suliejame kava ir paliekame pastovėti šaldytuve balkone, kol darsyk sutikrinsim ataskaitas, biški paskaičiuosim ir pasigirsim FB, kad karamelinis kremas pats skaniausias antrą nakties.
Trečią nakties nuimame formos kraštus, šonus ir viršų aptepame likusiu kremu. Ant viršaus pribarstome riešutų, o šonus aplipdome trupiniais. Ar belenkaip kitaip puošiam.
Išsiverdame karamelę – sausame nesvylančiame puode maišydami kaitiname cukrų, kol gerokai paruduos ir bus berūkstąs. Supilame grietinę, atsargiai maišome (nes garuoja). Įmaišom sviestą ir druską. Šilta karamele apšlakstome riešutus.
Ketvirtą einam miegot, ryte pristatome tortą I.

Receptą radau pas Astą, tortų karalienę mano akimis :).

Well I guess what you say is true I could never be the right kind of girl for you

Iš tiesų tai aš tik norėčiau dabar pasiraitoti rankoves ir susirišti ilgas kasas (pirma dar jas atsiauginti), atžagaria ranka braukti nuo kaktos kirpčius argi prakaitą, pasiraitoti rankoves, žinote, taip negrabiai, atsitiktinai jas susukti, ir minkyti tešlą, visą kubilą jos,
karštis, virtuvė, karštis, miltai, kiemas, karštis,
tešlon neįminkyti nemigos (įrodymas — skaitau nr. 8), ir būti Tikra Moteris.

Hélas!

O viskas tik nuo to, kad atsidariau (informacijos perteklius, žinote; A. man mėtė visokius paveikslėlius su kalnais popierių ir užrašais overload, bet dabar nesurasiu, mat gūglas gi ėmė dar labiau individualizuoti paiešką, ir tai, ką matau savo kompjūtery savo kambary, nebėra tai, ką randu nuėjusi parodyti to paties dalyko mamai svetainėj; na, bent jau funny cat videos vis dar gauname tuos pačius; ar sakiau, kad linkstu prie ADD?), taigi, kad atsidariau Kenji straipsnį apie baltą picą. Paskaitykite kartais Kenji, man jis labai patinka, o ir vardas kaip iš Murakamio arba animės, jo, veikiau animės. Vienas iš tų Daugelio, prie kurių po truputį, švelniai, vedė Altonas, tada prisidėjo Hestonas, Haroldas, Hervé; dar truputį Marcelis (tik kad ne), iš kurio iš tiesų juokiamės su Agne, iš to, kokia jo šukuosena, dantys ir kalbėjimo maniera, nes omg, ir tada suprannnntat, aš tipo supyliau želatiną į verdantį vandenį ir primėčiau kivių, ir želė nesustingo, who would’ve thunk, omgzlol.

Apie ką aš čia? Apie meilę, tiesa. Paskaitykite dar ir šitą Deivio istoriją , o man jau metas miegoti pietų gaminti, bet šnipštelėsiu (nuo žodžių junginio kalbėti šnipštėliškai), kad šitas pyragas/kepinys/gaminys/.. yra Oho. Bandžiau aš tų bemilčių – net žymųjį tinklaraščius praskriejusį Ottolenghi pyragą, bet ką jūs, galvojau sau, nemėgstu braunių-ar-kaip-čia-juos-pavadinus.

Ir tada tinklaraštininkų grupse Aušra pasiūlė išmėginti šitą (tarpe kitų dvidešimties pasiūlymų, kurie irgi nugulė į bandysimų sąrašus).
(!), ir kelio atgal nebebuvo.

Šokoladinis Racines pyragas

200 g tamsaus šokolado
80 g sviesto
1 a.š. tirpios kavos, praskiestos trupučiu karšto vandens
šliūksnis vanilės ekstrakto
4 kiaušiniai
25 g + 1 v.š. cukraus
60 g pieniško šokolado
sauja lazdyno riešutų

18 cm skersmens kepimo formą išimamu dugnu gerai ištepame sviestu ir pabarstome kakava. Lazdyno riešutus bei pienišką šokoladą sukapojame ir padedame juodu šalin – tačiau nesumaišome!

Juodąjį šokoladą ir sviestą susmulkiname ir suberiame į karščiui atsparų dubenį, įtaisytą virš puodo su vandeniu. Maišome, kol šokoladas ir sviestas ištirpsta. Dubenį nukeliame nuo garų ir įmaišome vanilę.

Atskiriame trynius nuo baltymų. Dubenyje trynius ištriname su 25 g cukraus, kol masė taps šviesi. Gerai nuplauname šluoteles ir kitame inde baltymus išplakame iki standžių putų – baltymai apverstame aukštyn kojomis (pageidautina, virš plakančiojo galvos) dubenyje turėtų laikyyyyytis.

Į šokolado masę supilame plaktus trynius ir atsargiai išmaišome; sudedame pusę baltymų ir vėl palengva maišome (foldiname), kol tešloje nelieka baltymų ruoželių. Bebaigdami maišyti, suberiame pieniško šokolado gabalėlius.

Tešlą supilame į paruoštą formą, viršų apibarstome kapotais riešutėliais. Kepame apie 20 minučių, arba kol viršus bus sausas, o vidus – nė velnio. Dantų krapštukas, žo, turėtų išlįsti laaaaaabai drėgnas irgi tešla apsivėlęs – tik ta tešla neturėtų būti tokia žalia, kokią supylėme skardon.

Pyragą vėsiname skardoje.

Om nom nom.

Pagal Deivio Ready for dessert.

The street is amazing the hoochies unreal

n-tąjį kartą iškeliavus visi viešbučių kambariai jau atrodo vienodi, tik pro langus vienur matyti krūmais apaugęs stogas, kitur senamiestis, trečiur pušys ir rami kurortmiesčio gatvė. Kažkoks Lost in translation, kažkoks Up in the air, ir truputį, dėl nepaaiškinamų priežasčių,- Netikrumas (iš tiesų nebeatsimenu, apie ką ši knyga, tik kelios citatos galvoje sukasi sukasi).

Dar čia šimtas metrų iki jūros. Tik šįsyk – iš tiesų.

Lietinių blynų tortas su maskarpone

Lietiniams
3 kiaušiniai
6 v. š. miltų
1 v. š. aliejaus
2 v. š. cukraus
žiupsnelis druskos
1 st. pieno
3 a.š. tirpios kavos granulių

Pertepimas
300 g maskarponės sūrio
3 kiaušinio tryniai
50 ml balto vyno
4 v. š. cukraus
1 a. š. vanilės ekstrakto

Papuošimui
200 ml grietinėlės
20 g šokolado
sauja uogų

Dideliame dubenyje šluotele iki vientisos masės sumaišome visus produktus lietiniams, išskyrus pieną ir kavą. Po truputį maišydami pilame pieną, kad mišinyje nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai supilame kavos granules ir išmaišome, kad ištirptų. Ruošinį paliekame bent valandai (o dar geriau – pernakt) išbrinkti.

Jei blendinys pernelyg sutirštėjo, įpilame dar šiek tiek pieno (turi būti ne itin tirštas, lengvai lietis, maždaug ištirpusių ledų ar riebios grietinėlės konsistencijos). Gerai įkaitiname nedidelę nelimpančio paviršiaus keptuvę. Pilame šiek tiek blendinio ir jį greitai paskirstome plonu sluoksniu. Kepame, kol viršus kiek apdžiūva, o pakraščiai tampa sausi (apie 1 minutę). Apverčiame, vos vos pakepame kitą pusę (apie pusę minutės). Paliekame lietinius atvėsti.

Kremui iki vientisos masės išplakame maskarponės sūrį. Metaliniame dubenyje sumaišome visus likusius produktus ir nuolat plakdami šluotele maišome virš garų vonelės, kol tūris padvigubės, masė pabals, o paviršiuje šluotelė paliks šiokias tokias žymes. Pravėsusią masę įmaišome į maskarponės sūrį. Į didesnę lėkštę dedame vieną lietinį, ant jo nestoru sluoksniu paskleidžiame dalį kremo. Užklojame kitu lietiniu ir taip sluoksniuojame, kol baigiasi arba lietiniai, arba kremas. Viršuje turėtų būti lietinis, neužteptas kremu.

Puošiame šonus ir viršų: jei liko kremo, aptepame juo; jei neliko, puošiame gerai išplakta grietinėle. Pabarstome šokolado drožlėmis bei uogomis ir paliekame pastovėti nors porą valandų.

Receptą jau skelbiau oC, bet jis toks smagus ir paprastas, kad – bala nematė – paskelbsiu vėl!

Sweet sweet sweet sweet fire in the street

Gal ir ne itin kūrybinga, bet man visad atrodė, kad iš kitų lūpų-liežuvių-kitų-kalbos-padargų sklindantys žodžiai tiksliau nusako gilaus vidinio pasaulio būsenas nei manieji. Dar tais laikais, kai tarp spintelių šiurendavo laiškai, ir jų sakiniuose vyniodavosi (ne)eiliuotų eilėraščių eilės, o stalčiuose gulė tomų tomai citatų iš matytų knygų, skaitytų filmų ar lytėtų dainų.

Gyvenu va taip, tik keliuosi penkiolika minučių vėliau, o visa kita – tie savaitgaliai, tas vėjas plaukuos, žodis vėjas jau seniai nebetinka poezijai, net posūkiai kairėn dešinėn – tokie patys.

Et, be to, ir tortas – Astos.

Raffaello tortas
Biskvitams
3 dideli kiaušiniai
100 g cukraus
1 a.š. vanilės ekstrakto
37 g aliejaus
120 g miltų
11 g kepimo miltelių

Kiaušinius išplakame su cukrumi ir vanile, kol masė tris kartus padidėja ir pabąla (apie 5 minutes). Toliau plakdmi, silpna srovele supilame aliejų, minutę paplaktame. Sudedame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir lengvai išmaišome (foldiname) nuo dugno link viršaus, kol masė tampa dailiai vientisa.
Gautą masę supilame į dvi 18 cm. skersmens apvalią popieriumi išklotą kepimo formą nuimamais kraštais, ir kepame iki 190 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol dantų krapštukas išlenda švarus – apie 15 minučių. Jei atrodo, kad kepa per greitai – viršus jau-jau, o vidus dar ne, uždengiame folija. Atvėsiname ir kievieną paplotį perpjauname į dvi dalis – iš viso turėsime keturis blynukus.

Kremui
217 g kondensuoto pieno
100 g sviesto
250 g grietinėlės (36% arba bent 35%)
1 pakelis grietinėlės standiklio (nebūtinai – ir taip standus kremas. Bet, jei bijote, pilkite)
28 g kokoso drožlių

Grietinėlę šiek tiek paplakame, supilti grietinėlės standiklį ir išplakame iki standumo. Padedame į šaldytuvą. Kambario temperatūros sviestą išsukame su kondensuotu pienu (šiuos produktus geriausia per naktį ar bent keletą valandų palaikyti kambario temperatūroje). Supilame kokoso drožles, gerai išmaišome. Paruoštą masę pusvalandžiui padedane į šaldytuvą. Po pusvalandžio ją sudedame į grietinėlę ir išmaišome, kol taps vientisa.

Biskvitams sulaistyti
120 g vandens
1 citrinų sultys
1 a.š. cukraus

Visus produktus sumaišome.

Papuošimui
50 g kokoso drožlių
sauja stambių kokoso drožlių
sauja džiovintų spanguolių

Surinkimas

Imame 20 cm kepimo formą. Jei norisi, įtiesiame kokį popieriaus apskritimą, kad paskiau būtų paprasčiau išimti.
Dedame pirmąjį biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame ketvirčiu kremo.
Kartojame, ir naujai uždėtą biskvitą dar šiek tiek spustelime. Ir dar kartojame, kol sudedame ir aptepliojame visus biskvitus. Pabarstome viršų kokoso drožlėmis, apdėliojame spanguolėmis.
Paliekame pastovėti šaldytuve bent kelioms valandoms, geriausia – pernakt.
Jei norisi, galime puošti kaip nors mandriau – pažiūrėkime, pavyzdžiui, pas Astą. O mūsų šeimos triumviratas/triumfeminatas nusprendė, kad tie matomi biskvitpapločiai mums labAi labAi patinka, ir nieko daugiau nebedarėme. Va taip.

Receptu, aptikusi jį pas supermamas, su plačiąja liaudimi pasidalino Asta. O aš pareguliavau pagal save – kepimo metodą bei cukraus kiekį. O kremas, žinokite, mielieji, kremas – gaminkite dvigubai, mat pusę susmaližiausite pakeliui. Garantuoju.

Reminds me of the second time that I followed you home

Pakelkite rankas, kas gilioje vaikystėje nekrapštydavo centų iš skylėtų kišenių ir, pasistiebę ant pirštų galų ir pro langelį kyštelėję kietai suspaustą baltų monetų pilną kumštį, neprašydavo tetos kioskininkės centeršokų už dvidešimt kapeikų centų. Net baisu pagalvoti, kiek tų sunkiai iškaulytų pinigėlių, mėgindami kits kito kietumą, nesiraukydami iškramtėme ir išpūtėme burbulais. Po vieną nykstančių kioskų nė nepastebiu, tik nostalgiškai prisimenu jų pols už litą dvidešimt – ypač tada, kai bendradarbės Agnės klausiu, ar Latvijoje anų vis dar galima belenkur įsigyti. Galima,- sako.

O kioskuose dar būdavo tokios smagios kramtukės, kurios popierėlius norėjęsi rinkti. Vadinosi ana love is…, sakydavom, duokit dešimt lavizų, ir, na, turbūt daugiau apie ją nė žodžio nereikia, ir taip viskas aišku.

Bet iš tiesų love is nemiegoti naktimis ir kepti Monikai Kijevo tortą, bent jau aš taip manau.

Dar tikriausiai love is vežti Kiąstui alų šeštadieniais. Mat taip super šauniai nutiko, kad Kalnapilis mane pasigavo, ir sako, nori alaus, o aš sakau, noriu. Ir vieną žavų praėjusį penktadienį darban atvežė po porą butelaičių savo naujienos. Kas mane pažįstate, žinote, koks didis iš manęs alaus žinovas (Agnyt, atsimeni – dvokia kaip metus neplautos ** kojinės!), tad išsyk supratau, jog gudriau būtų pasidalinti su Išmanančiais. Tad truputį bijodama užsitraukti alkogoliko nešlovę, prigriebiau porą skimbčiojančių nol-trys-trys Monikos gimtadieniui. Mat žinojau – ten būsiąs Kiąstas, kuris mano akyse yra tikrų tikriausias alaus someljė.

Ką manome? Žiauriai gražūs butelaičiai (ir ypač – kamšteliai, omgz), aprašymai, veikiau primenantys prabangius Prancūzijos vynus nei karšto-vasaros-vakaro-ir-šašlykų gėrimą. Man – jaukiai lengvi (nulis-trys-trys ir keturi-kablelis-penki). K. ir aš balsuojame už oranžinį, švelniai pipiriškai kandantį liežuvį, Daiva – už mėlyną, ir visi sutariam, kad tikrai visai nieko. Turiu omeny, kmon, net man patiko! Must be something.

Ieškokite parduotuvėse. Vakar mačiau — Žirmūnų/Šnipiškių jaunimas jau randa.

Kijevo tortas

Lakštams
4 baltymai
3/4 st. cukraus
1 st. kepintų lazdyno riešutų
2 v.š. krakmolo

Kremui
3 tryniai
2/3 st. cukraus
1 st. pieno
300 g sviesto
2 v.š. geros kokybės kakavos

Riešutus stambiai sukapojame – nereikia labai labai smulkinti ligi miltų, pakaks.. Sukapoti 🙂
Visus lakštams skirtus produktus padalijame į tris dalis – kepsime tris atskirus lakštelius. Visko susimaišyti iš anksto negalime: baltymai subliukš, ir tiek to džiaugsmo.. Taigi, susidedame ant stalo pirmos normos produktus ir pradedame:
Baltymus išplakame iki standžių putų, pamažu berdami cukrų – įberiame kokį šaukštą, tada plakame, kol jis ištirpsta (patikriname taip: šiek tiek masės patriname tarp pirštų, neturi jaustis cukraus granulių), tada beriame dar šiek tiek.. Ir dar..). Per sietelį įsijojame krakmolą; suberiame kapotus riešutus; atsargiai išmaišome.
Masę dedame į 18 cm torto formą, išklotą kepimo popieriumi, ir išlyginame paviršių. Kišame į 170 oC orkaitę. Po 15 minučių kaitrą sumažiname iki 150 oC ir kepame dar kokią valandą. Jei viršus pradėtų ruduoti – uždengiame folija. Gali būti, kad reikės kepti ilgiau – aš paprastai išimu lakštelį, jį nuimu nuo formos ir nulupu popierių. Jei matau, jog dugnas dar žalokas – tokį apverstą kišu orkaitėn kokiom 10-15 minučių, kol išdžiūna galutinai.
Kai pirmojo lakšto kepimo laikas eina į pabaigą, išplakame antrą lakštą.. Ir kartojame tą patį. Taip pat ir su trečiuoju.
Lakštus visiškai atvėsiname.

Kremui trynius ištriname su cukrumi. Pieną užverdame ir po truuuuuputį pilame į trynius, nuolat maišydami, kad šie nesuvirtų. Masę supilame atgal į prikaistuvį ir kaitiname, kol sutirštės. Kadang kažin kur skaičiau (citation needed), jog kakava savo aromatą bei skonį geriausiai atskleidžia karštame skystyje, tai tuos porą šaukštų kakavos užpilu dalimi dar ne visai sutirštėjusio kremo, ištrinu, kad neliktų gumulėlių, ir supilu atgal į prikaistuvį. Na, panašiai kaip kad Agnė mane mokė virti kakavą.
Taigi, kai kremas sutirštėja, nukeliame jį nuo ugnies ir visiškai atvėsiname – pavyzdžiui, iki kambario temperatūros.
Sviestą gi iki kambario temperatūros pašildome. Jį išplakame iki purumo. Tada po šaukštą (LABAI SVARBU!!!) į jį pilame kiaušinių kremą ir plakame, kol kremas vėl tampa vientisas. Taip po truputį po truputį supilame visą kiaušinių masę.

Lakštus pertepame kremu, paliekame kiek pastovėti. Puošiame, valgome. Iškepame dar vieną tortą ir atiduodame jį Monikai.

Receptą radau SuperMamose. Gausiai patariu perskaityti tą įrašą – melejonas naudingų patarimų. Tiesa, mano keptas tortas buvo kiek kitoks – vos vos sumažinau cukraus, plonesni lakšteliai, be to, ir kremą kitaip ruošiau, bet esmė — būtent iš ten.

Cuz if you came along, you’d help the world hang on

Iš tiesų dabar kasdiena sudėta į tris pagrindinius krepšius su trupučiuku alyvų kvapo ir negrįstom Šnipiškių gatvelėm pakeliui. Paprastai tariant, žongliruoju darbą, BBD ir MaistąMiegą (nežinau, kodėl visa, kas geriausia, prasideda raide m). Savaitgaliais dar truputis Šio Bei To, kiek daugiau saulės ir džiaugsmų ir šypsojimų vidinių ir išorinių, nelyg virš galvos kybotų Češyro katinas.

Dar sykiais savaitgaliais būna šventės, o šventės be torto (nors jis raide m ir neprasideda) – nesiskaito. A, be to, pasižiūrėjau, kad šiandieną seniai matyto bičiulio Manto gimtadienis, tai dedikuosiu tortą jam.

Tortas-tarsi-snikersas
Karameliniams biskvitams
2 kiaušiniai
330 g miltų
100 g cukraus
200 g “Rududu”
1 puodelis grietinės
1 a.š. sodos

Sodą sumaišome su grietine. Kiaušinius gerai gerai gerai (kol masį tampa labai šviesi ir gausiai tiršta) išplakame su cukrumi, įmaišome grietinę. Įplakame “Rududu”, galiausiai įsijojame miltus ir palenga įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta – įpilame šiek tiek pieno, mat jei tešla bus per tiršta, biskvitas išsikylos ir bus nelygus – menkas džiaugsmas.
Masę padaliname į dvi 24cm skardas ir kepame 180oC tol, kol vidun įkištas dantų krapštukas išlįs švarus – patikriname po kokių 15-20 minučių. Kai viršus būna sausas, tačiau kyla įtarimas, jog biskvitas dar neiškepęs, uždengiu jį folija – tada vidus toliau sau džiugiai kepa, o viršus nesuskrunda.
Atvėsiname biskvitus ir ilgu aštriu peiliu perpjauname kiekvieną į dvi dalis – taigi turėsime iš viso keturi papločius.
Didelė ir riebi pastaba. Man gaminant kažin kodėl biskvito tešla buvo baisiai tiršta, todėl įpyliau dar pieno – maždaug 1/2 stiklinės – ir išmaišiau. Tada sukryžiavau pirščiukus (kojų ir rankų) ir tikėjausi, kad viskas pavyks. Pavyko neblogai, bet — dar reikia eksperimentuoti su šitu biskvitu. Įtarimai puola ant puodelių vertimo į gramus (originaliame recepte turime 2 st. miltų) –> reikia peržiūrėti! (note to self)

Šokoladiniam pertepimui
100 g juodo šokolado
50 ml pieno

Pieną užverdame, supilame smulkiai kapotą šokoladą ir išmaišome. Gali būti, jog prireiks šiek tiek daugiau pieno – jei taip nutiktų, pieną pakaitiname ir supilame į šokolado masę, išmaišome.

Grietinėlės kremui
400 g plakamos grietinėlės (35-36%)
2 v.š. cukraus

Plakame grietinėlę ir po truputį supilame cukrų. Plakame plakame, kol pasidaro visiškai standi. Aš mėgstu grietinėlę prieš plakdama penketui minučių kyštelėti kameron – daug geriau išsiplaka, be to, mažiau baisu, kad susiplaks sviestas.

Sviestiniam kremui
270 g “Rududu”
100 g kambario temperatūros sviesto
100 g pakepintų žemės riešutų
žiupsnio druskos

“Rududu” ir sviestą ” palaikome kambario temperatūroje pernakt. Tada sviestą išplakame, kol pabąla, supilame “Rududu” ir dar plakame, kol gerai susimaišo. Įmaišome kepintus riešutus. Nesuvalgome kremo prieš tepdami tortą. Beje, šnektelėjau su Asta, ir ji siūlė pasigaminti dvigubai daugiau karamelinio pertepimo, ir jo dėti du sluoksnius. Deja, aš šitai visiškai užmiršau, tačiau kitąsyk taip ir darysiu – DVIGUBAI karamelinio kremo, DVIGUBAI :}

Karameliniam ganašui
250 g plakamos grietinėlės
3 v.š. “Rududu”

Užviriname grietinėlę, sudedame “Rududu” ir gerai gerai išmaišome, kol nebelieka gumulėlių. Atvėsiname, paliekame šaldytuve pernakt, o kitądien išplakame kaip normalią grietinėlę.

Sirupui
stiklinė vandens (visos gali ir neprireikti)
1 v.š. cukraus
2 a.š. tirpios kavos

Vandenį užverdame, supilame tirpią kavą ir cukrų, gerai išmaišome. Atvėsiname.

Torto statybos

Į torto formą dėedame vieną biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame trečdaliu šokolado ir puse grietinėlės kremo.
Dedame antrą biskvitą, jį taip pat suliejame sirupu, aptepame puse likusio šokolado bei visu sviestiniu kremu.
Trečias biskvitas – sirupas – šokoladas – likusi grietinėlė.
Galiausiai uždedame ketvirtąjį biskvitą, kiek paspaudžiame, jei norisi – šiek tiek suliejame sirupu. Paliekame pastovėti pernakt, o dar geriau – pusantros paros. Kuo ilgiau pastovi, tuo gardesnis!
Iš ryto išplakame ganašą ir juo aptepame tortą. Puošiame belenkaip gražiai arba paburbame, kad “nėra įkvėpimo” ir tiesiog subanguojame viršų, o apačią patrupiniuojame nupjautomis sudžiovintomis sumaltomis biskvito atraižomis (taip taip, tasai patarimas dėl per tirštos biskvito tešlos atėjo grynai iš liūdnokos asmeninės patirties), sumaišytomis su kakava.

Tortas gausiai išpopuliarintas Astos, nenugalimos snikerių gaminimo (tiek greičio, tiek, manau, ir kiekio atžvilgiu) čempionės. Ir, na, negalėjau jo nepagamint, kad ir kiek tinklaraščių anas jau apskriejęs. Ir, žinokitės, gausiai geras, GAUSIAI. O tas patarimas apie du sviestinio-karamelinio pertepimo sluoksnius yra ŠVENČIAUSIA TEISYBĖ, ir ir ir tortas nuo to tik geresnis, va!

i’m a high school lover, and you’re my favorite flavor.

ką normalūs žmonės daro, pavėsyje pastebėję plius trampenkis (ir plius tramaštuonių prognozes savaitgaliui)?

tikra tiesa! – kepa sausaines ir tartus su voveraitėmis vakarienei; ir šiaip, kaitina virtuvę, kol pro langus ima veržtis dūmai, ant kurių užmetę skraidantį kilimą, bandytume nuskristi kur vėsiau, bet, pala, juk net sibire plius trisdešimt ir tirpsta ledynai, per televizorę rodė.

paskiau tie normalūs žmonės praktikuoja neigiamą pykčio reiškimą, neteisingą – mintimis spardo viską, ką tik išgali, keikiasi ir putoja, nes, ėmus ramiai kalbėti su plakta grietinėle – man nepatinka, kad tu, net neišsiplakusi, imi ir persiplaki, nors aš tavimi ir rūpinuosi, iš anksto laikau šaldiklyje – gali prireikti šmurkštelti žaliosna kelnėsna ir pasiprašyti atostogų antakalnio miškuose.

dar saujomis mėtausi mėlynėmis – taip, tarsi daugiau jų gyvenime nebeketinčiau ragauti. tokios tokelės, nieko nepadarysi.

p.s. šit’s tort’s pasigaminasi lengviau nei kad gali atrodyti, tikrai!
p.p.s. fotografavo vis dar tėtis.

mėlynių tortas su ramunėlėmis
18 cm tortas

mėlynių pyragui
100 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
47 g cukraus
1 (mažesnis) kiaušinis
30 g tirpinto ir ataušinto sviesto
87 g natūralaus jogurto
55 g mėlynių

mėlynių putėsiams
3 g želatinos
140 g mėlynių
22 g cukraus
112 g riebios grietinėlės

ramunėlių putėsiams
2 kiaušinių tryniai
2,5 g želatinos
29 g vandens (pastaba: naudojau daugiau, bo tokio kiekio ramunėlių man net nepavyko sudrėkinti šia trisdešimčia gramų; taigi vandens pyliau daug, verdant sirupą jis vis viena nugaruoja)
33 g cukraus
140 g riebios grietinėlės
9 g džiovintų ramunėlių

ramunėlių sirupui
85 g vandens
1 v.š. džiovintų ramunėlių
1 v.š. cukraus

pagrindui 20×20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. miltus persijojame su kepimo milteliais, įmaišome cukrų. atskirai sumaišome kiaušinius, jogurtą ir sviestą. įmaišome šią masę į miltus, kol nebesimatys sausų miltų. atsargiai įmaišome mėlynes, stengiamės jų nesutraiškyti. tešlą supilame į paruoštą skardą, išlyginame paviršių ir kepame iki 175° C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min – patikriname dantų krapštuku. atvėsiname.

ramunėlių putėsiams ramunėles užplikome verdančiu vandeniu ir paleikame kokioms 15 minučių, kad pritrauktų. nukošiame ir išspaudžiame žoleles. į puodą supilame ramunėlių nuovirą ir cukrų. uždengiame ir užverdame ant vidutinės ugnies. sirupui užvirus, atidengiame ir paverdame iki 114oC (jei neturime termometro, galime tikrinti taip: imame vielinę kilpelę (pėvėzė, pagamintą iš sąvaržėlės), pamirkome sirupe ir bandome papūsti – pasiekus tinkamą temperatūrą, turėtų pavykti išpūsti burbulioką, nesusprogdinus plėvelės.).
tuo metu želatiną užpilame 1 v.š. šalto vandens ir išbrinkiname. trynius išmaišome (KA, aš tave myliu ♥). išbrinkusią želatiną ištirpiname ant vandens garų vonelės ar mikrobangų krosnelėje. kai cukraus sirupas pasiekia 114oC, jį lėtai supilame į plakamus trynius. nenustodami plakti plona srovele supilame ištirpintą želatiną ir masę išplakame iki beveik-baltumo, kol jos tūris padidėja kelis kartus ir ji ataušta. įmaišome išplaktą grietinėlę.

mėlynių putėsiams želatiną užpilame 1,5 v.š. šalto vandens ir išbrinkiname. mėlynes sutriname, suberiame cukrų ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirpsta. įmaišome želatiną. ataušiname masę iki kambario temperatūros ir įmaišome išplaktą grietinėlę.

sirupui ramunėles su cukrumi užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame ir palaikome 15 minučių, kad pritrauktų. nukošiame.

iš mėlynių pyrago išpjauname 18 cm skersmens apskritimą ir įspaudžiame jį į torto formą. pagrindą gausiai sulaistome ramunėlių sirupu. sukrėčiame ramunėlių putėsius, išlyginame paviršių ir bent 30 minučių pašaldome, kad sustingtų (ar nors apstingtų).

supilame mėlynių putėsius, išlyginame paviršių ir pašaldome per naktį – aš kišau šaldymo kameron, o kitą dieną, likus kokioms šešioms valandoms ligi skanavimo, ištraukiau ir palikau šaldytvue atšilti. nuimame torto formos kraštelį, papuošiame šviežiomis mėlynėmis ir plakta grietinėle.

žavimės savo darbu ir plojame katučių.

receptą užmačiau pas sonatiną, tik pritaikiau savo mažesnei formai – ei, mes tik trys valgytojai!

lyg tie medžiai vasario šerkšną

kiek naktų aš tave sapnuose regėjau, o manasai prince, kiek naktų.
o dabar — stovi ant šaldytuvo, visas raudonas ir metalinis, murki į ausį.

mano didelis storas morkų pyragas
fotografavo vis dar tėtis

pyragui
2 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. sodos
2 a.š. malto cinamono
3/4 a.š. druskos
3 st. tarkuotų morkų (naudojome išspaudas, likusias nuo sulčių; vietoj jų tešlon šliūkštelėjau šiek tiek vandens)
1 st. stambiai kapotų graikinių riešutų
1 st. kokoso drožlių
1/2 st. razinų (pamirkiau jas juodoje arbatoje)
2 st. cukraus
1 st. saulėgrąžų aliejaus
4 dideli kiaušiniai

pertepimui – spjoviau į dorie greenspan siūlymą (cream cheese plius sviestas plius cukrus plius citrina plius, jei norisi, kokosas) ir gaminau “mėnulio” kremą, mat jis mums labai patikęs
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
stambiai kapotų graikinių riešutų
arba
didelių gražių kokoso drožlių – dailu būtų jas pakepinti

pasiruošiame: įkaitiname orkaitę iki 160oC, tris 22,5 cm pyrago formas ištepame sviestu ir pabarstome miltais; jei baisu, dugnan įklojame kepimo popieriaus.
pyragui sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. kitame dubenyje sumakaluojame morkas, riešutus, kokosą ir nusunktas razinas. aliejų išplakame su cukrumi ligi vientisos masės, po vieną sumušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. masė turi būti visiškai vientisa. lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), paskiau – morkų masę. išdalijame tešlą tarp trijų skardelių ir kepame 40-50 minučių; pačiame kepimo įkarštyje skardas sukeičiame vietomis ir apsukame, kad keptų tolygiai. kadangi mano orkaitė šiek tiek spyriojasi, vienu metu kepu tik vieną skardą; kita vertus, agnės orkaitė yra puiki, tad visus biskvitukus galima būtų kepti išsyk. ar pyragas iškepęs, tikriname peiliu – įsmeigtas centran, jis turėtų likti švarus. tuo pačiu metu pyragas ims magiškai atšokinėti nuo skardelės šonų. pyragus išimame, pravėsiname penketą minučių ir išimame iš skardelių. paliekame atvėsti.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

lipdome tortą. ant pirmojo pyrago aukšto negailėdami tėškiame kremo ligi pat šonų. dedame antrąjį sluoksnį (aukštyn kojomis) ir šiek tiek paspaudžiame, kad pertepimas kėsintųsi išlįsti pro kraštus. kartojame dar sykelį, galiausiai uždengiame trečiuoju pyrago lakštu. viršų gausiai aptepliojame kremu ir nubarstome riešutais. jei norisi, galima ir visus šonus paslėpti po kremu, tačiau tada veikiausiai reiktų jo pasigaminti kiek daugiau.

pyragą galima patiekti iškart – na, galbūt palaukus kokį pusvalanduką. mes gi jį transportavome šimtą-su-pliusu kilometrų ir kramsnojome po keleto valandų. gardumynas net Asmeniui, Tvirtinusiam, Kad Nemėgsta Morkų Pyragų. cha!

morkvinis biskvitas – palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours. kremo šaltiniai – žr. čia.

and i don’t want to disturb what we keep quiet

regisi, šią naktį jau buvo girdėti cikadų cik-cik-cik-kad-dų.
atbulom žingsniuojame link išvykimo, aš ir mano šešėlis. mindama mėginu jį kalbinti prancūziškai, bet anas tik papurto galvą, iš garbanų iškrato penkių centų monetą ir nekalbus nurūksta su vėju. šalta, susikūprinu, nesiveju.
– man ištraukė liežuvį,- galvoju; dienos blyksi paskiromis frazėmis apie nakčia pasivaidenusį platoną ir lyrinio subjekto išgyvenimus, o aš — stoviu ir žiūriu prie didelio kelio, ale nei bū, nei mė nebeišspaudžiu. gal tikrai internetas mane išdurnino, sumindė dėmesį ir išgaudė serpentinais nuo tiltų leidžiamas žodžių gyvates.

nieko tokio, užtat pasižadėjau vasarą po įsivaizduojamos akacijos šakom ir literatūros stirtom, palaidais plaukais ir atpalaiduotom smegenim. vūūūūū!
– – –
dabar nematau, kaip čia tolygiai (tolydžiai) nuo šalto pajūrio vėjo (nieko nežinau, vandenynas už pem kilometrų, tad šiandieną net vilnones pirštines išsitraukiau) pereiti prie torto, bet anas buvęs nenusakomai skanus, labai labai,
o fotografavo vėl tėtis. aš užtat sutvarkiau vonios kambarį, tiesioginiai mainai.

tortas “mėnulis”
tešlai
250 g sviesto
250 g cukraus
6 kiaušiniai
150 g miltų
100 g krakmolo
1 v.š. kakavos
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
po kelis lašus romo ir apelsinų esencijos

kremui
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
200 ml plakamosios grietinėlės
1 v.š. cukraus
1 pakelis grietinėlės standiklio
100 g pieniško šokolado
50 g balto šokolado

lakštams kambario temperatūros sviestą plakame su cukrumi ligi purumo (apie 5 minutes). po vieną sumušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišome – bent po minutę. įsijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, kakava, krakmolu. supilame esencijas ir palengva (geriausia – rankomis, t.y., mentele) išmaišome. ant kepimo popieriaus prisipiešiame 26 cm skersmens apskritimų. alternatyviai galima tiesiog po popieriumi pakišti tokio didumo torto formos dugnelį ir tešlos apskritimus formuoti palei jį, o dugnelį, prieš šaunant lakštelius orkaitėn, ištraukti. kad ir kuriuo būdu darytume, pasiruoštą tešlą paskleidžiame ant šių apskritimų plonu sluoksniu, kiekvienam lakšteliui prireiks kokių 3 v.š. – manieji išėjo storoki, jūs tik pažiūrėkit, kokie plonučiai lygučiai gražučiai Astos lakšteliai! kepame 180oC 5-7 min, nuo atvėsusių lakštelių nulupame popierių.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

formuojame tortą: po vieną dedame lakštelius ir pertepame kremu. viršutinio netepame.

greitutėlaičiui papuošimui smulkiai sutarkuojame šokoladus (atskirai — drožlių nemaišome). išplakame grietinėlę su cukrumi bei standikliu (standiklį pilame – kaip parašyta ant pakuotės – grietinėlei imus tirštėti), apmarmaliuojame ja torto šonus ir viršų. aplipdome pieniško šokolado drožlėmis, ant viršaus pribarstome baltojo šokolado. jei yra noro, galime išbarstyti figūras, ženklus ar simbolius su trafaretu – irgi greita ir šiek tiek įspūdingiau, antrąsyk gamindama torčiuką taip ir dariau, ale įamžintas likęs šis.

skanaujame su arbata. nerealiai gardu.

recepto kelias ligi mano virtualaus stalčiaus: Kepimo paslaptys Nr. 6 -> Sonatina -> Asta. truputį kaip sugedęs telefonas: truputį pakeičiam šen, papildom ten, bet vis viena.

džiaugsmo tema iš devintosios simfonijos finalo

naktimis sapnuojame paryžiaus sodus stogus parkus dangų

p.s. per atostogas aplankėme berniukus radijoje (taip, aparate). pyragėlį dedikuoju tomiui. PAPILDYTA: mantui irgi.
p.p.s. fotografavo tai tėtis.

fraîcheur chocolat
agenda:
dieną (d-1) paruošiame biskvitą
biskvitui vėstant, paruošiame kremą
dieną (d) keleta vlandų prieš tiekiant glazūruojame pyragą

brownie biskvitui
115 g sviesto
70 g juodojo šokolado (bent 70% kakavos)
2 kiaušiniai
100 g cukraus
60 g miltų
100 g karijų riešutų (naudojau graikinius)

riešutus pasmulkiname. vandens vonelėje ištirpiname šokoladą, o kitame dubenėlyje – sviestą. kiaušinius gerai išmaišome su cukrumi, įmaišome šokoladą, paskiau – sviestą. galiausiai suberiame miltus ir riešutus, viską gerai išmaišome ir supilame į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą (naudojau 24 cm, nors recepte siūlo naudoti 20 cm; ir, manau, puikiai padariau, bo plonesni sluoksneliai, nors jų čia ir nesimato, man dailiau žiūrisi). kepame 180oC kokių 10 ar daugiau minučių – patikriname dantų krapštuku, kuris turėtų būti neapsivėlęs tešla. atvėsiname.

šokoladiniam kremui
125 g juodojo šokolado (regisi, naudojau 52%)
160 g pieno
160 g riebios grietinėlės
2 kiaušinio tryniai
50 g cukraus
2 g želatinos (nevegetariška!!) arba agaro

naudojantiems želatiną: ją užpilame vandeniu (kad apsemtų ir dar šiek tiek) ir paliekame išbrinkti. naudojantiems agarą: suberiame į pieną.
toliau gaminame kartu: šokoladą ištirpiname vandens vonelėje. dubenyje išplakame trynius su cukrumi, kol šiek tiek pabąla. pieną ir grietinėlę drauge kaitiname iki lengvo virimo ir po truputį nuolatos maišydami supilame į trynių masę. viską supilame atgal į kaitinimo dubenį ( ,) ) ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol kremas sutirštėja tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga (tarsi verdant crème anglaise). supilame masę į šokoladą ir gerai išmaišome. naudojantiems želatiną: ją išleidžiame vandens vonelėje arba mikrobangėje ir supilame į šiek tiek pravėsusį kremą.
pasiruošiame formą: nuo biskvito nulupame popierių ir įtupdome jį į tą pačią pyrago formą – tiap elgiamės tik jei forma nuimamais kraštais. teoriškai jos kraščiukus būtų galima iškloti acetato plėvele arba silikoniniu popieriumi, bet aš nepabūgau rizikos ir neklojau niekuo ,). paruoštą šokoladinę masę supilame ant pado ir paliekame šaltai pernakt.

glazūrai (pierre pateikia dvigubai didesnius kiekius, bet aš gaminau iš toliau nurodytųjų)
115 g juodojo šokolado (62-70%)
45 g cukraus
125 ml vandens
60 ml grietinės
40 ml riebios grietinėlės
10 g sviesto

65 g šokolado ištirpiname kartu su vandeniu, grietine ir cukrumi. lengvai užverdame ir maišome, kol masė taps vientisa. užverdame grietinėlę ir į ją sumetame likusį šokoladą; nukeliame nuo ugnies. pamažu išmaišome. leidžiame pravėsti ir sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą bei šokolado-vandens-grietinės-cukraus mišinį.
ideali glazūros temperatūra – 35-45oC.
iš šaldytuvo (ar šaldiklio) išimame pyragą, statome ant grotelių, nuimame kraščiukus. padengiame glazūra, išlyginame.

valgome gerai atšalusį (būtinai!), o beprotiškai fantastiškai skanu – su kardamoniniu crème anglaise(būtinai!). prideda dar keletą matavimų.

receptas iš pierre hermé – plaisirs sucrés

kardamoninis crème anglaise
1/2 st. riebaus pieno
1/2 st. plakamosios grietinėlės
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
kelios kardamono ankštys

pieną ir grietinėlę užverdame prikaistuvėlyje, į jį sumetame sutraiškytas kardamono ankštis. uždengiame ir paliekame, kad pritrauktų bent pusvalandžiui.
nukošiame; vėl pakaitiname iki tik-tik virimo.
dubenėlyje ištriname cukrų su tryniais. pamažu, nuolat maišydami, supilame pieną-grietinėlę. perpilame atgal į prikaistuvėlį ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol masė sutirštėja (kartojuosi: tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga).
atvėsiname ir tiekiame šaltą (geriausia palikti šaldytuve per naktį, bet, na, mums pakako ir trejeto valandų)

Palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.