Tag Archives: aguonos

Let’s take a ride on the wild side

Šiandieną buvo pavasarinės e-tvarkos metas, kai šiukšlinėn keliavo pažiūrėti/tikrai nežiūrėsimi/tikrai nežiūrėtini filmai ir seni telefone užsilikę pirkinių sąrašai. Tarp jų radau kone lygiai metų senumo žinučių apie tai, kaip egzistencinių klausimų redukavimas iki o tai kada maistas?, kas čia toks groja? ir o tai iš kur dabar gaut kavos? nuostabiai prapučia smegenis, geriau už psichoterapiją sutvarko požiūrius į save ir aplinką; ir tie atsitiktiniai pokalbiai minioj tampa kone gyvenimą keičiančiais išgyvenimais. O gal tokie ir būna — net ir kelioms adaptacijos savaitėms praėjus.

Ir tada prisiminiau, kaip gerai bus kitą savaitgalį. Visiškai kitaip nei pernai, bet visiškai gerai.
Nes atsimenu kiekvieną ištaškytą vasaros festivalį, ir apie kiekvieną po atskirą pastraipą (o sykiais gal net esė!) suguldyčiau. Ne tik apie legendines pantsamlerių Roskildes (tiek lietingąją, tiek žiauriai karštą) — dar ir
apie sūrinę Tamstą (su Ūla klykėme, stebėdamos pamažu skęstančią palapinę, bei analizavom, kodėl giros pardavimai antrą dieną kyla);
apie visiškai kosminį pernai metų Positivus (jūra, smėlis, Kraftwerkų užhipnotizuota minia, pirmi brandžiam amžiuj šokinėjimai balose, priklydusios kelionės namo);
apie keistą padarom (geriausios gyvenime maudynės po 40 km mynimo karštyje, vegan maistas ir diskusijos, pana čia dainuoja ar bachūras visgi)
ir dar keistesnį regeneratorių (šaltibarščiai ir cepelinai ir pirmasis suvokimas, kad naktimis visgi mėgstu miegoti);
apie paties.įspūdingiausio.lineup’o Melt! (be abejo, su ogromnais kebabais);
ir net apie atpalaiduotas granatas, šaltą sattą, trumputį sulytą atvirdangį ir dar kažką, ką visai pamiršau.

Po šimts makaronų, Positivus, kaip aš tavęs laukiu, ir kaip tavęs laukti yra gera.

– – –

Man avižiniai sausainiai yra miaijlė, nes tai turbūt Tas Kepinys, kuris Viską Pradėjo. Kepėm juos A. rinkiminei kampanijai lic. Jos žvėrynietiška orkaitė elgėsi keistai, ir pirmąją skardą traukėme jau po 5 minučių – laimei, nepasitikėjom mano įpratimu ir patirtimi ir nelaukėme visas penkiolika. O paskiau (ir prieš tai) juos kepiau dar nesuskaičiuojamą daugybę kartų.
Žinote tuos pyragus, kurie tampa visišku go-to, kaip tą paprastąjį obuolių pyragą? Tuos, kuriuos sumeti per pusvalandį, nors pirmąsyk darei tris valandas; ir tuos, kurių proporcijų nė užsirašyti nebereikia, ir su kuriais eksperimentuoji lengvai nelyg pačiūžom ledą brėždama? Tai va, pirmasis mano Tas Kepinys buvo avižiniai sausainiai – 100 g sviesto, 400 g avižinių dribsnių, 2 kiaušiniai, 100 g cukraus.
Bet dar labiau mėgau avižinius sausainius iš parduotuvės. Rimtai. Tik buvau įsitikinusi, kad kažką tokio ir namuose išsikepti galiu. Todėl ilgai ilgai ieškojau tokių, kurie man būtų patys pačiausi – kur avižos kaip ir jaustųsi, bet kaip ir ne visai; kurie būtų trapūs, bet ne birūs. Dabar turiu dvejetą tokių receptų – vienu pasidalino miela bičiulė V., o kitus radau pati internetuose. Juos [vėl] kepiau praėjusį savaitgalį, todėl — štai.

Avižiniai sausainiai su aguonomis
apie 40 mažučių sausainių
125 g minkšto kambario temperatūros sviesto
70 g cukraus pudros
50 g smulkių avižinių dribsnių
100 g stambių avižų dribsnių
75 g rupių kvietinių miltų
½ arb. š. sodos
40 g aguonų
žiupsnis druskos

Sviestą išplakite su cukraus pudra iki purios šviesios masės. Abiejų rūšių avižinius dribsnius šiek tiek pamalkite (geriausia – pulsuojant) virtuviniu kombainu. Dribsnius sumaišykite su miltais, soda, aguonomis ir druska. Mišinį suberkite į sviesto masę ir suminkykite tešlą.
Iš tešlos formuokite rutuliukus (imkite ne daugiau kaip po arbatinį šaukštelį masės). Juos išdėliokite į kepimo popieriumi išklotas skardas. Palikite tarpelius, nes kepdami sausainiai plėsis.
Kepkite iki 180oC įkaitintoje orkaitėje 10–15 minučių, kol sausainiai šiek tiek apskrus. Palikite juos atvėsti skardose – tik iškepę sausainiai bus itin minkšti.

Receptas – Sonatinos, su šiokiais tokiais mano pakeitimais.

Advertisements

It’s unfortunate that when we feel a storm we can roll ourselves over ’cause we’re uncomfortable

Dabar viskas taip kitaipkitaip kitokios mintys kyla, kitaip jos smegenyse vaikšto, kitaip jas girdžiu (arba ne). Pietums ramia širdimi (ir, svarbiausia, galva) suraitau kugelį su grybų ir grietinėlės padažu, o vakarienei makaluoju kiaušinienę bei salotas. Per pertrauką su J. susimėčiusi žvilgsniais bei trumputėmis frazėmis, pasiimu striukelę iš rūbinės, spektakliui nesibaigus. Šiaudeliais maišydamos kakavą su romu, kalbame apie paprastumą.

Per radiją darbe groja Girl, you’ll be a woman soon ir Motorcycle emptiness, I shot him down, bang bang, he hit the ground, bang bang ir Moby. N. ryškiai teisingą raktažodį Spotify parinko.

– – –

Prieš keletą savaičių važiavau Vilniun šeimynos bei draugų atlankyti. Kadangi šitas Sonatinos tortas jau gerą saują laiko neduoda man ramybės, o mą mėgsta morengus, o P. nemėgsta aguonų kepiniuose, ir visa šeimyna mėgsta “Rududu” — atataikiau. Saldokokokas, bet labai maloniai nuteikia morengas, kuris net antrądien traškus lieka. Man norėtųs sluoksnelio kokios rūgštesnės uogienės (spanguolės!)… Ir turėti panašų į “Leleko” tortą skonių derinį.
Beje, net P. labai patiko. Gailėjaus, kad tik gabalėlį namo parvežiau.

Poppyseed meringue cake

Karamelinis aguonų ir morengų tortas
18 cm tortas

Aguoniniam biskvitui
100 g sviesto
60 g cukraus pudros
1/2 citrinos tarkuota žievelė
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušiniai + 1 trynys
66 g miltų
125 g aguonų
2 valg. š. pieno (gali prireikti kiek daugiau)

Sirupas
6 valg. š. vandens
4 valg. š. cukraus pudros
2 valg. š. brendžio

Morenginiai sluoksniai
3 kiaušinių baltymai
150 g cukraus
~60 g smulkintų pakepintų graikinių riešutų

Karamelinis kavos kremas
300 g sviesto
1 1/2 skardinės (po 397 g) “Rududu”
50 ml labai stiprios kavos

Poppyseed meringue cake

Aguoniniam biskvitui išplaktome minkštą kambario temperatūros sviestą su puse cukraus pudros. Įmaišome citrinos žievelę ir vanilinį cukrų. Po vieną įmaišome kiaušinių trynius. Miltus sumaišome su aguonomis (geriausia naudoti maltas, bet aš tokių neradau) ir atsargiai įmaišome į tešlą kartu su pienu. Jei tešla begaliniai sausa – įmaišome kiek daugiau pieno. Baltymus išplakame su likusia cukraus pudra iki standumo ir palengva įmaišome į tešlą. Ją sukrėsti į kepimo popieriumi išklotą 18 cm skersmens torto formą ir kepame iki 180oC įkaitintoje orkaitėje 30–40 minučių. Ataušiname ir perpjauname į du sluoksnius horizontaliai.

Sirupui cukraus pudrą užpilame šiltu virintu vandeniu. Nukeliame nuo viryklės, ataušinane ir įmaišome brendį.

Morengams baltymus išplakame, kol suputos, nenustodami plakti po šaukštą beriame cukrų. Padidiname mikserio greitį ir plakame, kol masė bus labai standi ir blizgi. Įmaišome riešutus. Ant kepimo popieriaus nusibrėžiame du 18 cm skersmens apskritimus (arba po popieriumi pakišame du 18 cm skersmens kepimo formų dugnus) ir juose lygiu sluoksniu paskleidžiame baltymų masę. Kepame iki 100oC įkaitintoje orkaitėje, kol morengai lengvai nusiims nuo kepimo popieriaus. Aš pakepiau porą valandų, o tada palikau orkaitėje pernakt.

Kremui visi produktai privalo būti kambario temperatūros, todėl geriausia dar iš vakaro sviestą ir Rududu išimti iš šaldytuvo bei išsivirti kavą. Sviestą išplakame iki purumo (mažiausiai 5 minutes), po šaukštą nenustodami plakti sudedane Rududu ir gerai išplakame, kol masė pašviesės. Po šaukštą nuolatos. labai. plakdami. įmaišome kavą. Kitą šaukštą pilame tik tada, kai prieš tai įpiltas jau bus visiškai įsimaišęs į kremą. Ir ne, negalima kavos tiesiog supilti plona srovele – beveik galiu užtikrinti, kad taip ruošiant, kremas sušoks gabalėliais.

Surenkame tortą. Vieną aguoninio biskvito sluoksnį sulaistome cukraus sirupu su brendžiu. Aptepame kremu. Dedame morengo sluoksnį, aptepame kremu. Vėl dedame aguoninį biskvitą, sulaistome, tepame kremu. Kiekvienam pertepimui sunaudojame maždaug 1/5-1/4 kremo. Galiausiai dedame morenginį sluoksnį. Visą tortą aptepame kremu, puošiame ir leidžiame tortui subręsti pernakt.

Poppyseed meringue cake

Šaltinis: Sonatina.

mr. perfect

kojos. sniegas.

aš pabėgsiu į rytojų, nes jis niekados nuo manęs nepasprunka. net tada, kai mėginu jį vyti lauk pikčiausiais grasinimais; kai šiepiu dantis ir urzgiu nelyg prastai sušukuotas meškutis ; kai eilinįkart jį išduodu su kitais – gražesniais, jaunesniais, Gyvenimo nesužalotais ir woodoo lėlėm nepaverstais.

ši savaitė mane totaliai išdūrė: paerzinusi lietuviškas mergaites savo mėnesio senumo pavasariais, ketvirtadienio rytą už žaliuzių aptikau minkštais kąsniais besileidžiantį sniegą. taip taip – vidur’ vasario! čionais! –> le réchauffement de la planète s’est perdu, tariau. ta proga apsimečiau mergaite: apsirengiau gražiausią miniaką, lengvus suvarstomus bačiukus ir dailų pusvilnės švarkelį; klaikiai sustirusi, mažutes kietas gniūžtes paverčiau taškeliais ant i — taip dailu nė per kalėdas nebuvo.

nes juk sniegas gurgždėjo po kojom.
lietuva lietuvėle, balta pieno puta atplauk(siu).

citrininis pyragas

prancūziškas citrinų pyragas
pyragui
240 g sojos jogurto (natūralaus arba vanilinio; jei dedame saldintą, galime kiek sumažinti cukraus kiekį)
120 g cukraus pudros
120 ml nestipraus skonio aliejaus (pėvėzė, rafinuoto saulėgrąžų)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. citrinų ekstrakto
1 citrinos žievelė (tarkuota)
185 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
keleto šaukštų aguonų

paprastam glajui
90 g cukraus pudros
15 ml citrinos sulčių

iškepame pyragą:
orkaitę įkaitiname iki 180oC.
kepimo formą ištepame aliejumi, pabarstome miltais.
dubenyje sumaišome jogurtą, aliejų, cukrų, ekstraktus, aguonas ir citrinos žievelę. kitame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. suberiame ant aliejaus-jogurto mišinio ir išmaišome. atsargiai – nepermaišome: viskas turi tik tik išsimaišyti, nesistengiame suplakti vientisos lietinių tešlos (blendinio)!
kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagalėlis tampa švarus – gali užtrukti tarp 35-50 minučių: tai priklauso ir nuo formos, ir nuo orkaitės.
leidžiame pyragui atvėsti prieš išimdami iš formos.
valgome – kaip keista! – jau ‘pastovėjusį’, geriausia – kitą dieną. jei norisi, aptepame

paprastu glajumi.
cukraus pudrą sumaišome su citrinos sultimi: sultis lašiname po keletą lašelių ir vis maišome. glajus turi būti tokio tirštumo, kad padengtų šaukšto nugarėlę.
glajų patartina ruošti prieš pat juo tepant pyragą, kad nesustingtų.

pyragas

500 vegan recipes, tik — pribėriau aguonų.

i left your blueberries in the fridge

chez nous pavasaris. oficialiai! – patyliukais mintijau šią savaitę.
patyliukais, stengdamasi nežiūrėti į gismeteo, vėl grasantį minusinėmis naktimis.
taip negalima, taip tikrai negalima. juk saulė,

saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininė tartletė

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

citrininė tartletė - money shot

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

citrininė tartletė

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

we teached our hearts not to cry

viskas taip paprasta: kiekvieną pavasarį kažką išsigalvoju; tada taip smagu būna, kad nors kvatokis, už pilvo susiėmęs, ir neleisk nurimti aplinkiniams iš ausų išlekiančiomis bitelėmis (ak kaip jos dūzgia ak kaip jos dūzgia ramybės neduoda). labai paprasta: pavasariais atrodo, kad nebereik griaudentis ir Laukti, nes va, va, ties pirštų galais jau. – kaupiasi.
išsigalvoti žmones, arba išsigalvoti miestus, kuriuos galima įsimylėti. nes miestai prie vandenynų, miestai tarp upių, miestai, kur nebūna šalta ir šiaip, žinote — išankstinis pozityvus nusistatymas dar niekam nepakenkė. o žmonės? žmonės šiaip.

citrinų – aguonų keksiukai
1 st paprastų miltų
3/4 st rupių kvietinių miltų
1/4 – 1/3 st cukraus
2 a.š. kepimo miltelių
geras žiupsnis druskos
1/3 st aliejaus (ne alyvuogių; kokio nors švelnaus skonio)
3/4 st sojos pieno
180 g sojos jogurto (įpyliau tiesiog daugiau s. pieno ir šliūkštelėjau obuolių acto; tačiau regėjau, kad parduotuvėse esama ir paprasto (t.y., ne braškinio ar šaltalankinio) s. jogurto)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 citrinų smulkiai tarkuotos žievelės
1-2 v.š. aguonų

orkaitę įkaitiname iki 200oC. keksiukų formą išklojame popierėliais arba patepame aliejumi.
sumaišome miltus, kepimo miltelius, cukrų, druską. kitame inde sumaišome aliejų, pieną, jogurtą (arba pieną bei actą) ir vanilę; suberiame citrinos žievelę, aguonas. sumaišome sausus bei drėgnus ingriedientus.

paskirstome tešlą tarp formelių (man išėjo 11 keksiukų) ir kepame 20-25 minutes (patikriname mediniu pagaliuku).
skaniausia šilti; keksiukai vos vos saldūs (jei dedame 1/4 st cukraus), todėl galima juos papuošti paprastu glajumi (cukraus pudra + citrinos sultys) ar tiesiog apibarstyti cukraus pudra.

recepto idėja iš vegan with a vengeance, o aš jį kiek perstačiau.

lust for life

pakeliui į universitetą kebabinės kvepia gražiausiom dienom stokholme.

kai per savaitę matanalizė-matanalizė-dsa-matanalizė užgraužia tiek, jog net dantenas peršti, nebegali kitaip funkcionuoti – tik kepti pyragą “iš dviejų tešlų ir penkių pertepimų”, nes tai trunka ilgai, nes tai meditacija, trijų metrų ilgio.

kepėjai be stabdžių tarė: lapkritį kepame Prekmursko Gibanica, ir aš negalėjau atsistebėti slovėnų žemės derlingumu.

prekmursko gibanica

trapiai tešlai
200 g miltų
100 g sviesto
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
jeigu reikia, truputį vandens – man reikėjo.

iš visų komponentų padarome tešlą. ją minkome, kol tampa lygi, paliekame 30 min pastovėti.

filo tešlai
900 g kvietinių miltų
1 kiaušinis
1 vš aliejaus
žiupsnelis druskos
drungno vandens tešlai minkyti
acto arba citrinos sulčių (naudojau actą)

visus produktus išminkome, kad gautume elastingą vienalytę tešlą; ji gana kieta, tad tenka pavargti. paliekame 30 minučių, kad “atsileistų” ir pabrinktų, o tada padaliname į 9-10 gabalėlių ir kiekvieną atskirai išminkome.

aguonų įdaras
300 g maltų aguonų (it per kūčias — įdarbiname kavamalę)
0,5 l karšto pieno
100 g cukraus
10 g vanilinio cukraus
tarkuotos citrinos žievelės (nutarkavau visą citriną.)

aguonas užpilame karštu pienu ir leidžiame išbrinkti; paskiau įmaišome cukrus bei žievelę bei gerai išmaišome.

varškės įdaras
1 kg varškės – ją smagu pertrinti per sietelį.
100 g cukraus
2 kiaušinių tryniai
20 g vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
100 g razinų – išmirkome jas rome.
tarkuotos citrinos žievelės

sumaišome visus komponentus, išskyrus razinas. pastarąsias nusausiname, mintyse galvodami, kaip monika ar kiti razinų nemėgėjai turėtų liūdėti, ir įmaišome į masę.

graikiškų riešutų įdaras
300 g maltų graikiškų riešutų
100 g cukraus
50 ml romo

viską tiesiog sumaišome.

obuolių įdaras
1 kg nuluptų obuolių
žiupsnelis druskos
120 g cukraus
1 vš cinamono
100 g maltų džiūvėsėlių

obuolius sutarkuojame ir sumaišome su kitais džiaugsmais. jei esame žiopli ir supainiojame džiūvėsėlius su manų kruopomis (*kchm kchm*), paliekame, kad kiek pabrinktų.

kremas sluoksniams suklijuoti
5 kiaušinių baltymai
5 kiaušinių tryniai
70 ml tirštos grietinės

trynius sumaišome su grietine, baltymus išplakame iki standžių viršūnėlių ir įmaišome į trynių masę. atsargiai.

tešlos lakštams aptepti dar reikės lydyto sviesto.

klijuojame pyragą:
imame didelę formą – 40×35 cm ar 35 cm skersmens apvalią; kadangi gaminau iš pusės normos, man pakako 20×20. gerai būtų, jei forma kuo aukštesnė, mat pyragas, na. aukštokas.formą ištepame sviestu, aš dar įklojau kepimo popieriaus, kad lengviau būtų išimti gatavą pyragą.
iškočiojame trapią tešlą lygiu lakštu ir įklojame į formą. iškočiojame ir ištempiame filo tešlos lakštus.
ant tešlos dedame pusę aguonų įdaro; pašlakstome kiaušinių kremu, uždengiame filo tešlos lakštu ir aptepame lydytu sviestu.
dedame pusę varškės įdaro, uždengiame filo tešlos lakštu ir pašlakstome sviestu.
sluoksniuojame toliau: pusė riešutų masės – kiaušininis kremas – filo – sviestas.
pusė obuolių kiaušinių kremas – filo – sviestas.
ta pačia tvarka sudedame likusius lakštus bei įdarus, o viršus – filo tešla (lakštas-sviestas-lakštas). aptepame likusiu kiaušinių kremu, pyragą keliose vietose įpjauname ligi pat dugno ir pašauname orkaitėn (180-200 °C) vienai valandai.
patogiausia pjaustyti bei išiminėti, kai gibanicai leidžiame atvėsti – tada sluoksniai negrasina atsiskirti. ar bent jau grasina mažiau.

skanaujame. mėgaujamės.
prisimename, kaip vaikystėje šeimyna valgydavo big meekus: po sluoksnį, po sluoksnį. išsinariname žandikaulį, mėgindami apžioti pyragą per visus aukštus.
galvojame – kaimyniniai (kaimyniški) austrai turi savo štrudelį, savo obuolinį ar varškinį ar aguoninį.
kaimyniniai slovėnai turi savo ueber-hyper-super-mega-a-la-štrudelį: all that and walnuts too. ir vadina tai gibanica.

džiaugiamės šeimynine laime.