Tag Archives: avietės

You feel it all around yourself you know it’s yours and no one else

Raspberry cream cheese cake

Man patinka nestandartas.
Mane veža tarpas tarp priekinių dantų ir nevalingai trūkčiojanti nosis, šiek tiek kitokia kalbėjimo maniera (išsyk atpažįstu – ižalYtaus) ir kiek per paaugliškas šiandien/vakar/ateinančios dienos garso takelis. Tikrumo blyksniai: bac, atrodo, kad pirštų pagalvėlėm prie kažkokio autentiškumo prisiliečiam; nelyg mikro lygiu išdrįstam būt pažeidžiami, ir tai yra tvarkoj, tiesą sakant, tai yra daug daugiau nei tvarkoj.

Sunkėliau tik save priimti tokią – netobulą.
Dievaži, ar kadaise mano-praeities-aš būtų patikėjusi, jog padaryti 45% yra daugiau nei 153%. Pripažinti, kad kol kas teks športuot nepilnu pajėgumu ir rečiau nei norėtųs. Prisiimt atsakomybę už liapsusus ir neieškot kaltų. Apsikabinti per pečius tą faktą, kad gal kažkas ir netvarkoj; ir netgi, o varge, tai, jog gal kol kas nė nenutuokių, ką su visu tuo daryt.
Prisiminti mokytojos A. komentarą, jog rašinėly naudoju per daug bendračių. Prisiminti ir netaisyti ankstesnių pastraipų.

– – –

Arba būna taip: pramuši ledą – randi sidabrą prapjauni keksą, kurį jau ryt neši į darbą kolegų pusryčiams, ir žiū – ogi jis žalsvas. ŽALSVAS, po galais. Ir varškės sluoksnis, užuot šauniai padengęs keksą, guli išsirietęs sarkastiška šypsena.
Galvoje nušvinta lempikė: juk rūgščios avietės ir soda, o ne kepimo milteliai,- visai kaip per darbų pamoką kad buvo. Ir, be abejo, kitąsyk vertėtų labiau pasitikėti receptu ir neskystinti kekso masės.
Ir šaldytuve per mažai kiaušinių, kad bandytumei dar kartą, ir
ir viskas vis viena baigiasi gerai. Atrodo, Isa Chandra Moskowitz sakė, jog dėl maisto atsiprašinėti nereikia. Ta’sme, jei supainiojai cukrų ir druską, kepdama [veganišką] biskvitą,- tiesiog neduok jo ragauti draugams. O jei paprasčiausiai pyragas netyčia išėjo sausesnis/žalsvesnis/labiau aptrupėjęs nei norėtum? Nagi, nejau?

Tai štai, ir viskas bus gerai (nes Šimašių išsirinkom), ir keksas jau dabar yra gerai. Ne visai mano skonio, tiesa,- man drėgnesni patinka. Bet, kaip Asta minėjo,- kaip gali nepatikti keksas IR sūrio pyragas viename. Ypač tais sykiais, kai išties nenori ar negali spręst, kurį iš jų sumakalavus (ir/arba kitų dalykų didžiajame G.).

Raspberry cream cheese cake
Keksas su avietėmis ir varškės sluoksniu

Keksui
115 g minkšto sviesto
1 st. cukraus
3 kiaušiniai
1/2 st. neriebios grietinėlės
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1 citrina
žiupsnis druskos
1 arb. š. sodos
3 valg. š. grietinės
1 1/2 st. miltų
1/3-1/2 st. pieno*
1 st. šaldytų ir atšildytų aviečių
2 valg. š. krakmolo

Varškės kremui
180 g kreminės varškės
1 kiaušinis
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
3 valg. š. miltų

Raspberry cream cheese cake
Orkaitę įkaitinkite iki 180oC. Kepimo popieriumi išklokite 11×25 cm stačiakampę kekso kepimo formą.

Pirmiausia paruoškite tešlą. Elektriniu plaktuvu plakite sviestą su cukrumi, kol masė bus šviesi ir labai puri. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakite. Supilkite grietinėlę, vanilės ekstraktą, suberkite nutarkuotą citrinos žievelę, supilkite sultis. Sodą nugesinkite grietine ir supilkite į plakinį. Gerai išmaišykite.
Į plakinį įsijokite miltus ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Atšildytas apietes sumaišykite su krakmolu ir atsargiai įmaišykite į kekso masę.

Paruoškite varškės sluoksnį – iki vientisos masės ištrinkite visus ingredientus.

2/3 kekso tešlos tolygiai paskirstykite kepimo formoje. Ant viršaus supilkite varškės masę, o ant jos paskirstykite likusią kekso tešlą. Kepkite orkaitėje 50-60 minučių: ar keksas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku (nebent pataikysite į avietę – tada pagaliukas visgi išlįs drėgnas). Leiskite keksui pravėsti 10-15 minučių, tada išimkite jį iš skardos ir galutinai atvėsinkite ant grotelių.

* Gamindama keksą, sugalvojau, kad masė man atrodo per tiršta, todėl įpyliau šiek tiek pieno. Kaip matyti nuotraukose, dėl šios priežasties kekso masė tapo per skysta ir keksas nesusisluoksniavo taip kaip turėtų. Tad kitąsyk papildomo skysčio nepilčiau.

Receptas šiek tiek (gerokai?) pakeistas iš Astos knygos.

Advertisements

summertime sadness

Kai atėjo pavasaris, aš mylėjau visus: Edinburgą, tokį gražų, žydintį, atsigaunantį, jaunus berniukus iš darbo, gražius vaikinus gatvėje, merginas, kurios gerai rengiasi, atsiminimus ir savo širdį, išplėštą iš niūrios buities naujam gyvenimui. Man atrodė visai šaunu būti Head Pastry Chef kepykloje ir kas dieną kepti keksiukus. Man atrodė, kad aš eisiu į koledžą ir po metų važiuosiu į Šveicariją dirbti už daug pinigų. Aš buvau Portugalijoje ir vaikščiojau su akiniais nuo saulės, valgiau skaniausius pyragėlius ir gėriau alų parke su madingiausia Lisabonos mergina. Aš buvau Italijoj ir aplankiau drauges, valgiau nuostabią kukurūzų košę (nu, taip taip, polentą, tiesa,) su grybais baruose, gėriau spritzus ir šokau su italais. Aš galvojau, kad mano gyvenimas yra tobulas, nors vienas senas draugas mane išmokė niekad nenaudoti šito žodžio viešai.

Aš padariau klaidą ir nuvažiavau į Lietuvą tačiau. Ėjau susitikti su draugais ir vaikščiojau pėsčiomis po Vilnių. Vagiau bandeles iš Thierry ir kimšau jas senamiesčio gatvėse, gėriau margaritas po didžiuliais skėčiais pliaupiant lietui ir kviečiau mamą švęsti su manim mažų Vilniaus stebuklų. Aš pavydėjau visiems savo draugams, kurie gyvena Lietuvoj ir visai negalvojau apie grįžimą į Edinburgą. Aš daug daugiau galvodavau apie grįžimą į Lietuvą ir saldų gyvenimą joje, bet vis reikėjo priminti sau, kad ne dabar, kad dar ne tuoj.

Norėčiau išplėšti savo širdį ir neturėti jokių sentimentų, nejausti nostalgijos ir neįsimylėti beprotiškai visko, kas gražu. Bet viskas, ką galiu daryti, tai kepti iki kol pamiršiu Vilnių.

rausvas balto šokolado ir migdolų brownie su avietėmis

80 g levandų cukraus
170 g cukraus
5 kiaušiniai, kambario temperatūros
180 g miltų
80 g maltų migdolų
300 g sviesto, kambario temperatūros
300 g balto šokolado
200 g šviežių aviečių
1 arbatinis šaukštelis vanilės eksrakto
rausvos spalvos maistinių dažų
migdolų drožlių

1. Trečdalį puodo pripildyti vandens. Vandenį užvirti ir tada išjungti ugnį, o ant puodo viršaus uždėti dubenėlį (stiklinį ar metalinį) su kubeliais supjaustytu sviestu ir kuo smulkiau sukapotu baltuoju šokoladu. Palaukti, kol šokoladas ir sviestas ištirps, pamaišyti, kad jie susijungtų į vientisą masę.

2. Kiaušinius sumušti į didelį dubenį, supilti cukrų ir levandų cukrų (alternatyviai galite tiesiog naudoti baltą smulkų cukrų ir pusę valgomojo šaukšto levandų žiedų). Išsukti mediniu šaukštu ar šluotele – kiaušinių nereikia išplakti iki purumo, tiesiog paplakti/pamaištyti, kol cukrus aptirps ir kiaušinių masė šiek tiek pabals.

3. Atskirai išsijoti ir pasverti miltus, į juos pasverti maltus migdolus. Kepimo skardos dugną iškloti kepimo popierium: jei išsikirpsite juostą, kurios plotis yra kaip jūsų kepimo skardos dugno plotis, o ilgis didesnis, įkloję kepimo popierių į vidų pamatysite, kad iš skardos išsikiša dvi ‘ausytės’, kurios padės iškelti visą pyragą vėliau.

4. Ištirpusį sviestą ir šokoladą supilti į kiaušiniš masę. Pamaišyti ir įpilti vanilės ekstrakto. Įpilti maistinių dažų ir išmaišyti. Suberti miltus su migdolais ir išmaišyti viską metaliniu šaukštu. Supilti į skardą. Pabarstyti avietėmis ir migdolų drožlėmis.

5. Kad nesudeginčiau balto šokolado, pyragą kepiau 150 C kokias 15 minučių ir tada sumažinau temperatūrą iki 100 C laipsnių ir kepiau dar 40 minučių. Tokiam pyragui netgi tiktų pasėdėti per naktį jau išjungtoj orkaitėje ir valgyti jį tik iš ryto.