Tag Archives: kiaušiniai

But my unstable ways is my solution to even space

Chocolate truffle shortbreads

Wauč, pavasaris, ir šiandien man truputį sprogo smegenys. Apie penktą, užsispoksojusi į visiškai vaiskų dangų ir švieeeeesią automobilių stovėjimo aikštelę, tryniau akis: jau po valandos namo? Atrodo, kad kokios trys. Dar sykį žvilgterėjau į dešinį apatinį monitoriaus kampą. Tikrai, penkios. Neįtikima – net savo baltai pilkon virtuvėn grįžau dar šviesiai (ir be kepurės). Ant palangės jau beveik pražydo narcizai, norisi vasarinių suknelių ir lėkti su medžiaga virš laukų. Arba braidžioti po upes irgi ežerus. O gal tos suknelės dar palauks – reikia šortų ir languotų marškinių. Šiandien geriau jausis su mano šviežiai patrumpintu pixiu.

Tarp ausų įtempta vielutė sunkiai tokius pokyčius išnešė, ir visą vakarą šiek tiek plavinėjau, lyg truputį iš kito filmo būčiau nužengusi.

O dar tie nugirdantys kvapai. Rytais vakarais. Su kiekvienu įkvėpimu, atrodo, atsidarinėja stalčiai ir stalčiukai – panašiai taip, kaip uodžiant šviežiai maltas kavos pupeles, iš kažkur ataidi suvokimas, kad čia – pomidorų pokvapis. Taip ir dabar, mindama Žvejų gatve, tikrai jutau sūrų pajūrio orą ir smėly paliktas pėdas. Ties Mindaugo tilto sankryža – sunkų saldų kvapuką iš seniai pamirštų automobilių; net apsižvalgiau.

Ir sapnai šiąnakt bus va tokie va – sunkūs, minkšti, saldūs.

– – –

Šituos pyragaičius kepiau bendradarbiui-Excelio guru už nuolatinę moralinę pagalbą, kai net google’as man sakydavo na taip, šito negali padaryt, nes excelis yra ~nekažką~.
Na va ir dar viena priežastis, dėl kurios einu iš proto dėl savo darbo: dabar galiu kepti kepti kepti, ir visada galėsiu dalintis dalintis dalintis. O tai taip šaunu: ne tik todėl, kad sharing is caring; ne tik dėl to, kad grįžtamasis ryšys yra puiku ir nuostabu; ne tik dėl to milžiniško džiaugsmo, kad, kaip kadaise mieliausioji I. sakė, mano dalykai vis dar kažkam įdomūs!. Dar ir dėl to, jog, geriausiu atveju, nesmaguriauju savaitę tais pačiais pyragėliais; liūdnėlesniu – nelieku gulėti susisukusi ant sofukės su boržomio buteliu, skaudančiu pilvuku, šokoladu užpiltom akim ir paaugliškais spuogais išmėtyta kakta ir smakru (TMI?).
Kitaip tariant – vieni privalumai dirbti, ne kitaip (nagi, ateik ir tu!).

Reklaminė pertraukėlė baigėsi, tai dar šiek tiek apie pyragėlius. Jie gana panašus į prancūzišką šokoladinį tartą, kurį seniai seniai Rūdiškėse mokė kepti Thierry,- o tas (tartas, ne Thierry. Nors gal abu.) man labai patiko, nepaisant to, kad šokoladinius saldumynus daug smagiau gaminti nei kad skanu valgyti. Šiaip ganašiniai įdarai tartuose man kiek per sunkūs ir daug-ne, o štai šitas – su kiaušiniais, keptas – yra kažkoks šiek tiek magiškas: lyg ir kreminis, lyg ir minkštas, bet lengvesnis nei eilinis ganašas. Verta išbandyti nors sykį.

Chocolate truffle shortbreads

Triufeliniai sausainėkai/pyragaičiai
20 x 20 cm skarda

Pagrindui:
3/4 – 1 st. miltų
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
geras žiupsnis druskos
90 g sviesto

Įdarui:
100 g pieniško šokolado
100 g labai tamsaus šokolado (aš naudojau 72% kakavos)
1/3 st. pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
2 arb. š. vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinkite iki 180oC temperatūros.
Pirmiausia paruoškite trapų pagrindą. 20×20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Palikite aukštesnius kraštus – taip bus paprasčiau iškelti paruoštus pyragėlius.
Miltus, cukrų, druską ir vanilinį cukrų sumaišykite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Juos suberkite į kepimo formą, tolygiai paskirstykite ir pirštais paspauskite, kad suformuotumėte gana lygų trupinių sluoksnį. Kepimo formą dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol pagrindas taps auksinės spalvos ar net šiek tiek paruduos. Iškepusį pagrindą atvėsinkite.

Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160oC.
Paruoškite įdarą.
Prikaistuvyje sumaišykite gabalėliais sulaužytą abiejų rūšių šokoladą, pieną ir sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol šokoladas bus aptirpęs. Išjunkite kaitrą ir maišykite masę, kol šokoladas visiškai atvės.
Elektriniu plaktuvu plakite kiaušinius ir vanilinį cukrų, kol masė bus šviesi ir puri (apie 2 minutes). Supilkite tirpintą šokoladą ir toliau plakite, kol gausite vientisą masę.
Šokolado masę supilkite ant atvėsinto pagrindo ir išlyginkite. Kepkite 20-25 minutes: kepinio šonai turi būti šiek tiek pasipūtę ir kone sausi, o viduriukas dar šiek tiek judantis.

Leiskite kepiniui atvėsti, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai bent 12 valandų.

Pakelkite kepinį už kepimo popieriaus kraštų ir perkelkite ant pjaustymo lentelės. Į aukštą stiklinę įpilkite verdančio vandens ir pamerkite peilį. Jį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kepinį supjaustykite nedideliais gabalėliais ir nuimkite nuo kepimo popieriaus.

Pyragėlius uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai. Prieš tiekdami 5 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Pyragėlius suvalgyti (ar juos išdalinti mylimiausiems) reikėtų per keletą dienų.

Adaptuota iš thekitchn.

Advertisements

Can’t shake this feeling

Aš susigalvojau, kad esu žiauriai kieta, ir vieno iššūkio man negana. (Tiesa, kompjūteryje tupi dar ir trečias – filmai, kurių Niekaip Neprisiruošiu Pažiūrėti, bet jo čia ne… ne.)
Asta sumąstė tokį štai iššūkį, kirbėjusį ir mano galvoje — 12 desertų per 12 mėnesių. Aš kažin kaip įtariu, kad manieji bus labai netolygiai pasiskirstę per metus, šypt, o kai kurie būtinai atsiras vieną konkretų mėnesį, ir ne kitaip (nes apie Vasarinių Kūčiukų Prakeiksmą jau rašiau!). Bet štai – mano saldžiųjų receptų 12-12-12 – ne super duper originalūs ar kažką, bet žiauriai ilgai spaudžiantys pečius:

Skaitliukas: 2/12

1. Prancūziškoji Galette des roix, kuri vaidenosi man nuo to laiko, kai prieš kokius aštuonerius metus pamačiau per “Labą rytą”.
2. Grikinė boba.
3. Napoleonas, kurio šeima nemėgsta, ir aš, gėda pasakyti, turbūt gyvenime nesu jo ragavusi!
4. Šimtalapis, dėl kurio ant dugnelio susikaupusios karamelės atiduočiau ir ranką nukirsti. Na, ne visai, bet nedaug tetrūksta.
5. Katarzynkos, duokdie, bent trečdaliu tiek gražios kiek pas Gintę.
6. Churro.
7. Džiūvėseliai – ne biscotti, o tokie tikriniai.
8. After eight, ypač baltojo šokolado, kurių teragavau vieną vienintelį sykį, per Kalėdas prieš kokių… Ak, dešimtį metų 🙂
9. Croquembouche. I’m crazy like that.
10. Baklava, nuo kurios pirmiausia atbaidydavo filo tešlos stygius, vėliau finansiniai reikalavimai, dar paskiau – kiekis. Bet viskas, abejoti neb’valia!
11. Šokoladinis musas pagal Hervé This.
12. Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas, kurį mėginu išsikepti jau gerą penkmetį.

Įkvėpiu, iškvėpiu, viskas bus gerai jau nuo sausio. Kol kas valgome kit[oki]us desertus, visokius imbierinius keksiukus, persimonų sausainius ir elementarius kremus.

Creme caramel

Crème caramel
Karamelei
1/3 st. cukraus
3 v.š. vandens
truputis citrinos sulčių

Kremui
1 1/2 st. riebios grietinėlės
1 1/4 st. pieno
3 dideli kiaušiniai
2 dideli tryniai
1/2 st. cukraus
1 v.š. vanilės ekstrakto

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Užverdame virdulį vandens. Pasiruošiame didelę kepimo formą, kuri bus tarsi vandens vonelė (panašiai kaip gaminant sūrio pyragą ar crème brulèe).
Gaminti patį crème caramel galime arba 20 cm skersmens pyrago formoje (atsidaranti netinka, mat pernelyg nesandari!), arba 7 suflė indeliuose. Toliau recepte aiškumo dėlei instrukcijos esti didžiajai formai, o laužtiniuose skliaustuose – suflė indeliams.
Jei naudojame didžiąją formą, ją pašauname orkaitėn, kad įkaistų. [Mažųjų indelių įkaitinti nereikia.]

Karamelei sumaišome cukrų, vandenį ir citrinos sultis nedideliame prikaistuvyje. Kaitiname jį ant vidutinės ugnies, kol cukrus taps gintaro spalvos – kokias 5 minutes. Jei cukraus sirupas *netyčiaŪ pradėtų rūkti, kaipmat traukiam nuo ugnies 🙂

Atsargiai iš orkaitės išimame kepimo formą [arba pasiimame suflė indelius]. Supilame karamelę į kepimo indą [-us] ir greitai pasukiojame į visas puses, kad ji tolygiai pasiskirstytų po visą dugną.

Kremui užverdame grietinėlę ir pieną. Tuo metu kitame inde sumaišome trynius, cukrų ir kiaušinius iki vientisos balsvos masės. Įmaišome vanilę, o tada pamažu, nuolatos maišydami supilame grietinėlės-pieno mišinį. Jei maišėme labai intensyviai, paviršiuje galėjo susidaryti burbuliukų – juos reikėtų nugrėbti.

Kepimo indą[-us] dedame į didžiąją kepimo formą (=”vandens vonelę”). Supilame į jį[-uos] kremą. Visą šitą statinį kišame orkaitėn. Į didžiąją kepimo formą pilame verdantį vandenį (atsimenate, užsikaitėme jo pačioje pradžioje? Jei atvėso, pašildome.) tiek, kad indą[-us] apsemtų iki vidurio. Kremą kepame/verdame maždaug 35 [15-20] minutes. Ar iškepę, patikriname taip: viršus turi būti kiek pasipūtęs, vietomis auksinis, o vidurį įsmeigtas peilis turėtų išlįsti švarus.

Labai atsargiai išimame didžiąją formą iš orkaitės. Palei formos kraštą iš vidinės pusės perbraukiame peiliu, kad kremas vėsdamas nepriliptų ir nesuskeldėtų. Leidžiame atvėsti kambario temperatūroje, tada uždengiame ir paliekame šaltai bent 4h.

Prieš patiekdami vėl perbraukiam kraštu palei kremo kraštą; išverčiame ant lėkštės nelyg smėlio bandutes.

Receptas iš Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

Summary of findings:
Gerulis kremas – tiesa, man pernelyg kiaušininis, bet konsistencija puiki. Įsivaizduoju, kad šauniai pasiduotų visokioms stipresnio skonio variacijoms-pakreizėjimams kaip kavos ar kakavos kremas; su kokiomis levandomis/čiobreliais/.. tačiau jau sudėtingiau – bijau, kad arba kiaušiniai permuštų visus skoninius niuansus, arba turėtume levandų pagalvėlę kandims atbaidyti.

Dusk mechanics

Anksčiau labai stebėdavausi, kaip žmonės galėdavę peršlti vasarą. Užstrigę šaldytuve? Šlapia galva bei vandens pilnomis ausimis lakstydami motociklu, kol lauke dar ne plius trisdešimt penki? Valgydami keturias porcijas ledų išsyk? Kaip, po šimts velnių, kaip?

Kol galų gale ir aš vieną naktį atsikėliau nuo plėšomos galvos, beveik pamestos nosies, laužomų kaulų ir griaužiančios gerklės. Ačiū tau, stiprusis imunitete; dėkui jums, puikieji kondicionieriai — eilinįsyk kartojasi tas žmogiškas nepasitenkinimas, kai “šalta – blogai, karšta – blogai; nėr laiko – blogai, nėr ką veikt – irgi”.

Nors mano fono paveikslėlis dar chirpia birželį, sode jau išsipūtė (tik dar neparaudo) pomidorai ir nuskintos tikriausiai visos avietės, o tai reiškia – metas morališkai (ir idėjiškai) ruoštis cukinijų antplūdžiui. Na gi žinote, apie ką aš – užusieniuose, girdėjau, tokiu metu pasitaiko net taip, kad kaimynas kaimynui iškrečia pokštą ir, pastarajam nežinant, prikemša jo automobilį pilnut pilnutėlį cukinijų – va taip va nėr kur jų dėt.

Tomato-zucchini tart in oatmeal crust

Cukinijų ir pomidorų tartas su parmezanu ir žalumynais

Pagrindui
1/2 st. avižų dribsnių
3 v.š. sezamo sėklų
1 st. rupių kvietinių miltų
1 a.š. druskos
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 st. alyvuogių aliejaus
1/3 st. vandens

Įdarui
4 st. plonomis riekutėmis pjaustytų cukinijų
1 st. gabalėliais pjaustytų pomidorų

1/2 st. tarkuoto Parmezano (arba “Džiugo”)
2 v.š. šviežio kapoto čiobrelio
1 v.š. šviežio kapoto rozmarino
1 skiltelė kapoto česnako

1 v.š. alyvuogių aliejaus
1 kiaušinis
2 v.š. pieno
druskos ir pipirų

Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Pagrindui orkaitėje pakepiname avižas ir sezamą 5-8 minutes – atsargiai, saugokime, kad nesudegtų, sezamui daug nereik! Supilame į trintuvo (blenderio) indą, suberiame miltus, kepimo miltelius, druską bei pipirus ir pamalame, kol avižos susimala.
Kitame dubenyje sumaišome vandenį ir aliejų – aišku, jie taip iš lempos emulsija nevirs, tad persistengti neverta. Įmaišome sausus produktu ir suminkome tešlą.
Tešlos rutulį nestorai iškočiojame ant vos vos miltuoto paviršiaus. Įspaudžiame į tarto formą (ar, mano atveju, mažesnę keptuvę – kokių 20 cm skersmens*), uždengiame folija, pripilame pupelių ir apkepame orkaitėje kokių 10 minučių. Tada išimame foliją ir pupeles ir leidžiame dar vos vos pakepti, porą minučių.
Įdarui pomidorus sumaišome su alyvuogių aliejumi. Atskirai sumakaluojame tarkuotą sūrį, česnakus ir žalumynus.
Ant apkepto tarto pado suberiame trečdalį sūrio mišinio. Ant viršaus vienu sluoksniu dailiai išdėliojame cukinijos gabalėlius, pabarstome druska bei pipirais. Užberiame pusę likusio sūrio, sudėliojame dar vieną sluoksnį cukinijos. Sudedame pomidorus.
Kiaušinius sumaišome su pienu ir daugmaž tolygiai supilame ant daržovių. Galiausiai apibarstome likusiu sūriu.
Kepame apie pusvalandį, leidžiame pravėsti apie 10 minučių ir valgome su krūūūūūva žalių salotų.

Tomato-zucchini tart in oatmeal crust

Įkvėpimas – Anja’s Food 4 Thought.

Komentarai:
* Man tešlos pasirodė daugokai, o įdaro – mažokai, todėl kitąsykį gaminčiau tokiomis proporcijomis: pusė normos tešlos, pusė normos cukinijų, visa norma pomidorų, visa norma likusio įdaro. Ir būtina dėti stipraus skonio sūrio, mat kitaip jis tiesiog išgaruoja.

Iš tiesų man daug labiau patinka tradicinis tarto pagrindas. Arba toks vienas dar trapesnis, dar geresnis, dar gardesnis, kuriuo kol kas nespėjau pasidalinti. Šitas – gal užtat, kad jo daug daug daug ir storoko – man pasirodė kiek sausokas ir toli gražu ne toks trapus kaip kad esu pratusi bei mėgstu.
Tačiau iš šio recepto – esu tikra – išeitų puikūs duoniukai, ypač pribėrus dar daugiau sėklų.

pretend my feet are running away

net nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

this will be on my video tape

[10. juillet, 2009]
lauktuvėms jums parvežčiau.. kvapus. ir saulę, ir šilumą (32,5 oC!). ir šypsenas, ir pokalbius autobuse. minėjau kvapus? figmedžio. arba ‘tą’ (duodu ranką nukirsti – tai turbūt cikadų kvapas!). ramybę. plazdančius sijonus. strazdanas nuo pečių, druskingai lipnų vandenį – vandenį? – ne ne, juk nežinai, ar jūra čia, ar dangūs.

rudas akis. akmenukus šlepetėse. stoteles pagal pareikalavimą. knygynus. pusryčius atsitiktinėje aikštelėje.

tą jų šauniąją kalbą.

plytą iš babelio bokšto (italų!! mon dieu.).

< ..>

po to grįžtame – tokie patys, pasikeitę – pas saviškius (nebe?) – tokius pačius, pasikeitusius. ir iš[v/n]ykstam. ir vėl.

lengvumas. ramybė.

apkabink mane ir laikyk.

quiche

quiche su daržovėmis
tešlai (2 nedidukam quiche)
1 1/2 st. miltų
didelis žiupsnis druskos
75-100 g sviesto
6-7 v.š. šalto vandens
įdarui
gabalioko jaunos cukinijos
1/4 raudonojo saldžiojo pipiro
1/2 svogūno
2 kiaušinių
1/2 st. pieno
1/4 st. riebios grietinėlės
alyvuogių aliejaus
druskos
pipirų
maltos kalendros
maltos ožragės

tešlai miltus sumaišome su druska; susmulkiname sviestą ir triname su miltais tarp pirštų, kol visa patampa trupiniais. įpilame pieno, greitai užminkome tešlą ir paliekame pastovėti šaldytuve nors pusvalandį.
nestorai iškočiojame (kokio 2-3 mm storio lakštu), įklojame į kepimo formą, subadome šakute. įtiesiame folijos, įberiame pupelių, kepame 10 min 180 oC, tada atidengiame ir pakepame dar kokias 5 minutes – na, kol.. iškepa.
kol pagrindas kepa, įdarui supjaustome daržoves: svogūnus pjaustome pusmėnuliais (ar ketvirtmėnuliais), cukiniją – pusskrituliais (ar, jei didelė, smulkiau; jei cukinija jaunutė, odos lupti nereikia), saldųjį pipirą – kvadratėliais. apkepiname aliejuje: pirmiausia svogūnus (įberiame šiek tiek druskos!), tada cukiniją (iš abiejų pusių), galiausiai saldžiuosius pipirus. kiaušinius paplakame su druska bei prieskoniais, supilame grietinėlę ir pieną.
ant iškepusio pagrindo išverčiame daržoves, supilame kiaušinių plakinį. kepame kokių 15 minučių (kol įdaras vos vos tejuda). palaukiame penketą minučių ir skanaujame.
gardus ir šiltas, ir šaltas.

quiche

garnyrui – apkepti mangoldai
aliejaus
česnako
gal svogūno
druskos
pipirų
cukraus
cinamono

atskiriame kietesnius lapkočius nuo lapų; lapus suplėšome, o kotelius supjaustome gabalėliais. įkaitintame aliejuje apkepiname česnaką (jei norisi – ir svogūną), tada suberiame kotelius. kepiname, kol tampa minkštoki, tada suberiame lapus. pagardiname druska, pipirais, cukrumi (mat patys mangoldai kiek kartoki) bei, jei norisi, cinamonu – visąlaik skanaujame ir po truputį pridedame ŠioBeiTo, kol būna skanu. kepiname, kol lapai sukrinta.

quiche