Tag Archives: pieniškas šokoladas

But my unstable ways is my solution to even space

Chocolate truffle shortbreads

Wauč, pavasaris, ir šiandien man truputį sprogo smegenys. Apie penktą, užsispoksojusi į visiškai vaiskų dangų ir švieeeeesią automobilių stovėjimo aikštelę, tryniau akis: jau po valandos namo? Atrodo, kad kokios trys. Dar sykį žvilgterėjau į dešinį apatinį monitoriaus kampą. Tikrai, penkios. Neįtikima – net savo baltai pilkon virtuvėn grįžau dar šviesiai (ir be kepurės). Ant palangės jau beveik pražydo narcizai, norisi vasarinių suknelių ir lėkti su medžiaga virš laukų. Arba braidžioti po upes irgi ežerus. O gal tos suknelės dar palauks – reikia šortų ir languotų marškinių. Šiandien geriau jausis su mano šviežiai patrumpintu pixiu.

Tarp ausų įtempta vielutė sunkiai tokius pokyčius išnešė, ir visą vakarą šiek tiek plavinėjau, lyg truputį iš kito filmo būčiau nužengusi.

O dar tie nugirdantys kvapai. Rytais vakarais. Su kiekvienu įkvėpimu, atrodo, atsidarinėja stalčiai ir stalčiukai – panašiai taip, kaip uodžiant šviežiai maltas kavos pupeles, iš kažkur ataidi suvokimas, kad čia – pomidorų pokvapis. Taip ir dabar, mindama Žvejų gatve, tikrai jutau sūrų pajūrio orą ir smėly paliktas pėdas. Ties Mindaugo tilto sankryža – sunkų saldų kvapuką iš seniai pamirštų automobilių; net apsižvalgiau.

Ir sapnai šiąnakt bus va tokie va – sunkūs, minkšti, saldūs.

– – –

Šituos pyragaičius kepiau bendradarbiui-Excelio guru už nuolatinę moralinę pagalbą, kai net google’as man sakydavo na taip, šito negali padaryt, nes excelis yra ~nekažką~.
Na va ir dar viena priežastis, dėl kurios einu iš proto dėl savo darbo: dabar galiu kepti kepti kepti, ir visada galėsiu dalintis dalintis dalintis. O tai taip šaunu: ne tik todėl, kad sharing is caring; ne tik dėl to, kad grįžtamasis ryšys yra puiku ir nuostabu; ne tik dėl to milžiniško džiaugsmo, kad, kaip kadaise mieliausioji I. sakė, mano dalykai vis dar kažkam įdomūs!. Dar ir dėl to, jog, geriausiu atveju, nesmaguriauju savaitę tais pačiais pyragėliais; liūdnėlesniu – nelieku gulėti susisukusi ant sofukės su boržomio buteliu, skaudančiu pilvuku, šokoladu užpiltom akim ir paaugliškais spuogais išmėtyta kakta ir smakru (TMI?).
Kitaip tariant – vieni privalumai dirbti, ne kitaip (nagi, ateik ir tu!).

Reklaminė pertraukėlė baigėsi, tai dar šiek tiek apie pyragėlius. Jie gana panašus į prancūzišką šokoladinį tartą, kurį seniai seniai Rūdiškėse mokė kepti Thierry,- o tas (tartas, ne Thierry. Nors gal abu.) man labai patiko, nepaisant to, kad šokoladinius saldumynus daug smagiau gaminti nei kad skanu valgyti. Šiaip ganašiniai įdarai tartuose man kiek per sunkūs ir daug-ne, o štai šitas – su kiaušiniais, keptas – yra kažkoks šiek tiek magiškas: lyg ir kreminis, lyg ir minkštas, bet lengvesnis nei eilinis ganašas. Verta išbandyti nors sykį.

Chocolate truffle shortbreads

Triufeliniai sausainėkai/pyragaičiai
20 x 20 cm skarda

Pagrindui:
3/4 – 1 st. miltų
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
geras žiupsnis druskos
90 g sviesto

Įdarui:
100 g pieniško šokolado
100 g labai tamsaus šokolado (aš naudojau 72% kakavos)
1/3 st. pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
2 arb. š. vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinkite iki 180oC temperatūros.
Pirmiausia paruoškite trapų pagrindą. 20×20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Palikite aukštesnius kraštus – taip bus paprasčiau iškelti paruoštus pyragėlius.
Miltus, cukrų, druską ir vanilinį cukrų sumaišykite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Juos suberkite į kepimo formą, tolygiai paskirstykite ir pirštais paspauskite, kad suformuotumėte gana lygų trupinių sluoksnį. Kepimo formą dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol pagrindas taps auksinės spalvos ar net šiek tiek paruduos. Iškepusį pagrindą atvėsinkite.

Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160oC.
Paruoškite įdarą.
Prikaistuvyje sumaišykite gabalėliais sulaužytą abiejų rūšių šokoladą, pieną ir sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol šokoladas bus aptirpęs. Išjunkite kaitrą ir maišykite masę, kol šokoladas visiškai atvės.
Elektriniu plaktuvu plakite kiaušinius ir vanilinį cukrų, kol masė bus šviesi ir puri (apie 2 minutes). Supilkite tirpintą šokoladą ir toliau plakite, kol gausite vientisą masę.
Šokolado masę supilkite ant atvėsinto pagrindo ir išlyginkite. Kepkite 20-25 minutes: kepinio šonai turi būti šiek tiek pasipūtę ir kone sausi, o viduriukas dar šiek tiek judantis.

Leiskite kepiniui atvėsti, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai bent 12 valandų.

Pakelkite kepinį už kepimo popieriaus kraštų ir perkelkite ant pjaustymo lentelės. Į aukštą stiklinę įpilkite verdančio vandens ir pamerkite peilį. Jį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kepinį supjaustykite nedideliais gabalėliais ir nuimkite nuo kepimo popieriaus.

Pyragėlius uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai. Prieš tiekdami 5 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Pyragėlius suvalgyti (ar juos išdalinti mylimiausiems) reikėtų per keletą dienų.

Adaptuota iš thekitchn.

Advertisements

Next time there will be no next time

Visa, kas turi pradžią, turi ir pabaigą, ir kitos nuvalkiotos frazės. Ir kai ta pabaiga – vidurnaktį į kietus mėlynus viršelius įrištas MBD apie tai, kaip Julė parduotuvėje negali išsirinkti jogurto, – pabaigų imu bijot šiek tiek mažiau. Lėtai, po žingsnį. Kartais tik šiek tiek didesnių, kartais – beprotiškai didelių, didesnių už visą gyvenimą pabaigų. Pabaigų, kurios yra tik pertraukos, ir pabaigų, kurios yra pabaigos.

Coffee

Bais’ daug visko vyksta – išorėj ir viduj, ypač pastarajam. Bet pagaliau, atrodo, į gera; pagaliau, atrodo, teisingai; pagaliau, atrodo, vyksta. Sako, pokytis yra vienintelis pastovus dalykas; o po tokių amerikietiškų kalnelių daugiau nei trijose dimensijose grįžimas prie pastovumo – prie senų draugų, senų džiaugsmų, senų teisibių – ir yra pokytis; žiū, net sniegas pargrįžo!

Nežinau, ar tikrai sieninėn spinton sukišau abejones, netikrumą, nesaugumą, – tiesą sakant, veikiausiai ne. Bet pagaunu save besikvatojančią net tada, kai juoda akyse ir laukiam atvažiuojančios mašinėlės su raudonu kryželiu (ta dalis apie bobutę nupjautų piršteliu irgi visai tinka); šviesiai laukiančią penktadienio, po kurio, pasižadėjom, kojas skaudės labiau nei galvas. Užčiuopiu džiugiai neramų širdies virpėjimą, pagalvojus apie visas tas įdomybes, kurių galiu išmokti, kurias galiu sužinoti ir patirti. Ir sprendimai neatrodo tokie galutiniai, tokie sunkūs ir neatšaukiami. Paprasčiau tariant – kaifas, ne gyvenimas (o gal išties, o gal išties tai vienas ir tas pats).

– – –

Coffee

“Niekam nėra laiko” periodą pakeitė iki viršaus pripildytos dienos, ir braukdama punktelius iš “TODAY” sąrašėlio, dalinuosi… savo gimtadienio tortu. Ir tėčio gimtadienio tortu. Ir dailaus buto Vilkpėdėj su dar dailesniais draugais lankymo tortu – kitaip tariant, šitą tortą taip atkaliau kaip AstaSnickerį“. Fontastiškai tirpstąs musas, vos per kietas traškus padas ir ant nosies galiukų nusėdantys kakavos milteliai.

Tortas labai tinkamai šokoladinis ir saldus saldus. Prie jo gėrėm ne lengvą arbatą (nors sodo mėtos su šokoladiniu tortu būtų dupliusgerai), o sodrią karčią kavą – puikiai papildė tą šilko švelnumo (klišės aliarmas!) muso sluoksnį. It tyčia taip sutapo, jog “Kavos draugas” pasidalino vienu iš mėgstamiausių savo kavos mišinių – Caprissimo espresso (aha, matote – poskonyje kartusis šokoladas, ir ant lėkštės šokoladas, taigi kone dangiška santuoka). Pupeles malėm patys, todėl visuose šešiasdešimt dviejuose kvadratuose akys atsimerkė plačiau – nė neparagavus.

Iš manęs tokia kavos žinovė, kad daug pasakoti nesiryžtu. Pripažinsiu – ne mano kava. Man kiek per tiesmuka, vienmatė, norėtųs ir vos tirštesnės (nors tai gal ir su malimo rupumu bei paruošimo būdu susiję) – o kadangi geriu juodą-be-cukraus, tai šiek tiek nuvilia. Kita vertus, šeimynykščiai gėrė ir gyrė (kad jau tiek klišių į šį įrašą prikišau, tiks ir dar viena: bet juk dėl skonio nesiginčijama).

O dabar žeuuuuureiii noriu išbandyti Maragogype – juk ji kreminė (širdelė “dunkt!), šviesiau skrudinta (“dudunkt!”) ir primena medų, žoleles bei riešutus (jau guliu po stalu!). Turėtų būt kažkas pasakiško – tereik sulaukti progos.

Milk Chocolate Mouse Cake with Crunchy Base

Pieniško šokolado muso pyragas su lazdyno riešutų traškučiu
22 cm tortui

Biskvitui
30 g sviesto
1/2 arb. š. vanilės ekstrakto
1/6 st. miltų
1/6 st. kakavos
2 dideli kiaušiniai
1/4 st. cukraus

Traškučiui
60 g pieniško šokolado
40 g juodo šokolado
2-3 kupini valg. š. šokoladinio riešutų kremo (su voveryte ;))
1 st. pūstų ryžių (taip – sausų pusryčių!*)
1/2 st. lazdyno riešutų

Musui
150 g pieniško šokolado
100 g juodo šokolado
4-5 kupini valg. š. šokoladinio riešutų kremo
1 1/2 st. šaltos riebios grietinėlės (bent 35%)
žiupsnis druskos

Biskvitui sulaistyti
vandens
kavos likerio

Milk Chocolate Mouse Cake with Crunchy Base

Biskvitui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 22 cm skersmens formą išklojqmę kepimo popieriumi.
Prikaistuvyje ištirpiname sviestą ir nukeliame nuo kaitros. Nugraibome putas. Įmaišome vanilės ekstraktą.
Į didesnį dubenį persijojame kakavą ir miltus. Metaliniame dubenyje sumaišome kiaušinius su cukrumi ir įtaisome šį indą virš kito puodo su verdančiu vandeniu (t.y., pasigaminame vandens vonelę). Nuolat maišydami šildome, kol kiaušinių masė bus maždaug 40oC temperatūros. Išimame indą su kiaušiniais iš vandens vonelės. Plakame plaktuvu, kol masė padidėja kokius tris kartus (apie 5 minutes).
Į kiaušinių masę per tris kartus palengva įmaišome miltų ir kakavos mišinį. Maždaug stiklinę tešlos įmaišome į sviestą (jei šis sukietėjo – pašildome) ir sumaišome su likusia tešla.
Supilame paruoštą tešlą į kepimo formą. Kepame tol, kol į vidurį įkištas krapštukas išlįs sausas, o spustelėtas pyrago viršus atšoks. Paliekame formoje atvėsti.
Peiliu atskiriame pyragą nuo formos šonų ir apverčiame jį ant švaraus paviršiaus. Nuimame kepimo popierių, apverčiame biskvitą ir ilgu peiliu perpjauname biskvitą į du sluoksnius.

Traškučiui riešutus pakepiname sausoje keptuvėje, kol odelės taps tarsi pergamentinės, o patys riešutai ims gardžiai kvepėti. Susukame riešutus į ranšluostį ir paliekame kuriam laikui. Trindami tarp delnų, pašaliname odeles nuo pravėsusių riešutų. Riešutus sukapojame (ne itin smulkiai).
Mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname abiejų rūšių šokoladą ir šokoladinį kremą. Įmaišome riešutus ir šiek tiek patraiškytus pūstus ryžius.

Vieną iš biskvito pusių dedame atgal į kepimo formą. Užtepame riešutinį traškutį ir uždengiame antruoju lakštu. Paliekame šaltai bent valandai.

Musui mikrobangėje arba vandens vonelėje ištirpiname abiejų rūšių šokoladą ir šokoladinį kremą. Paliekame atvėsti.
Kitame dubenyje grietinėlę su druska išplakame iki standumo. Įmaišome tirpdytą šokoladą (jei temperatūros skirsis, dalis šokolado susimes į gabalėlius, bet ne bėda – tai tik pridės šiek tiek tekstūros bei netikėto šokoladinio sporgimo).

Sulaistome biskvitą vandens ir kavos likerio mišiniu. Supilame musą ant pagrindo ir paliekame šaltai pernakt.

Peiliu atskiriame pyragą nuo kraštų. Musą galima aplyginti po karštu vandeniu palaikytu ir paskiau nusausintu peiliu.

Puošiam taip, kaip norisi. Išsipurvinam pirštus ir nosių galiukus. Rojus.

* – būūūūtinai išbandysiu ir su traiškytais kukurūzų dribsniais

Coffee
Receptas adaptuotas iš Bon Appétit, 2004 gruodis.

And some of us returned, and some of us did not

Dabar papasakosiu apie šitą pyragą, o apie tai, kaip ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai – kitąsyk. Nes čia toks simboliškas pyragas, žinote

Pirmas sugrįžus sukurptas dalykas buvo toks tikras komandinio darbo (ar, kaip buvusiame darbe sakydavom, f*ckin teamwork) pavyzdys.
Idėjinė dalis: Išpučiau akis, iš P. išgirdusi “noriu tokio pyrago, kaip kepei D.” (pastaba: kepiau dar praėjusį rudenį). Be abejo, kaip visi, išbandę daugiau nei porą pyragų receptų, truputį sumišau. “Tai… Kas ten buvo?” – “Nebežinau. Toks šlapias, sunkus, be pagrindo ir Rududu konsistencijos.”
Įjungiau dedukcinį mąstymą, pakrapščiau giliausius atminties užkaborius, išknisau nuosavus ir internetinius archyvus, užgrūdau P. pašto dėžutę dešimtimis nuotraukų ir galiausiai supratau: šitas. Išsiklausinėjau savo žmogaus, kiek karamelės ir kiek šokolado norėtų (70:30, sakė), dar šį bei tą pakombinavau galvelėj ir atsiraitojau rankoves.

Techninė dalis: Tešlos ir karamelės receptai adaptuoti iš Eric Kayser, šokoladinis ganašas – iš galvos, vienur kitur pasižvalgius į šokolado:grietinėlnės proporcijas.

Rezultatas: Neįtikėtinas. Nesu tikra, ar pasauliui jau pakankamai privirkavau, kad dėl P. tai saldumynų galėtų nebūt – išskyrus maskarponės tortą. Bet jis sakė – nerealus. Nėr prie ko prikibt, viskas taip kaip ir turi būt – ir proporcijos, ir tekstūros, ir skonis, ir saldumas, ir ir..
Man tartas buvo gardžiausias tiesiai iš šaldytuvo – tada visa šiek tiek mažiau saldu, o karamelė vos rezistentiška, primena Twix šokoladuką – tik minkštu šokoladiniu sluoksniu.
Tiesa, tarte‘u pavaišinom ir tą patį D., kurio efemeriškojo tortuko prisiminimas ir paskatino traukti lauk puodus ir keptuves. “Ištirpo… Labai gerai.” – sakė.

Mano vidinė dievaitė (…ar kaip ten…) šoko lambadą, aukštai iškėlusi rankas, ir šypsojosi nuo ausies iki ausies. Aš taip pat (išskyrus tą lambadą, po operacijos negalima).

Ir tada atsikvėpiau kiek lengviau: ir po pusmečio+ pertraukos grįžti galima. Uf.

Milk chocolate caramel tarte

Tarte su karamele ir pienišku šokoladu
18 cm

Pagrindui*
100 g minkšto sviesto
40 g cukraus
2 g druskos
1 nedidelis kiaušinis
190 g miltų

Kramelės sluoksniui
150 ml riebios grietinėlės
150 g cukraus
30 g sviesto
žiupsnis druskos

Pieniško šokolado ganache
100 g pieniško šokolado
50 g juodo (bet ne HYPER juodo) šokolado
100 ml riebios grietinėlės

* – iš nurodyto kiekio išeis tešlos DVIEMS pyrago pagrindams. Antrąjį aš suvyniojau į maistinę plėvelę ir užšaldžiau extra atvejui.

Pagrindui sviestą plakame iki vientisos minkštos teplios masės. Suberiame cukrų ir druską, gerai išmaišome. Po truputį supilame paplaktą kiaušinį. Galiausiai suberiame miltus ir viską gerai išmaišome. Padaliname tešlą pusiau, suformuojame du diskus ir juos įvyniojame į maistinę plėvelę. Tą, iš kurios kepsime, laikome šaldytuve pernakt (psssst, aš laikiau šaldikly valandą-dvi), o kitą paliekame šaldikly. Tik nepamirštame užsirašyti, kas ten ir kada gaminta.

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. Kepimo formos nuimamais kraštais dugną išklojame kepimo popieriumi. Atvėsintą tešlą iškočiojame į kokių 22 cm skritulį ir juo išklojame formos dugną, suformuojame kraščiukus. Subadome šakute. Įklojame kepimo folijos, įberiame pupelių sulig kraščiukais ir kepame 15 minučių “aklai”. Išimame pupeles ir foliją ir dar pakepame 5-10 minučių, kol tešla nebeatrodys žalia.

Išjungiame orkaitę.

Pasiruošiame karamelinį įdarą. Užverdame grietinėlę. Kitame prikaistuvyje – geriau kiek didesniame -sviestą kaitiname su cukrumi, kol šis ištirpsta ir įgauna tamsaus gintaro spalvą. Nuolat maišydami supilame pašildytą grietinėlę. Atsargiai – visas šis reikalas taškysis, putos, garuos ir visaip kitaip grasins nuplikyti ir pabėgt iš prikaistuvio, jei šis mažesnis. Dar pakaitiname penketą minučių (man sviestas kiek norėjo atsiskirti, tad apsimečiau, kad nieko nematau, ir labai stipriai maišiau šluotele; į užrašų knygutę pasižymėjau pastabą – “pasidomėti, kodėl taip vyksta”). Aš kiek nerimavau, kad atvėsusi karamelė nebūtų per skysta, todėl ją palikau pravėsti. Vėsdama ji tikrai tirštėjo, aš nusiraminau, dar pakaitinau, kad būtų lengviau pilti ir supyliau į atvėsusį iškeptą tarte pagrindą.
Paliekame karamelę atvėsti.

Šokoladiniam ganache užviriname grietinėlę. Suberiame susmulkintą šokoladą, palaukiame minutę-dvi ir išmaišome šluotele. Supilame ant karamelinio sluoksnio.
Paliekame sustingti.

Prieš tiekdami dar pabarstome griliažu, kad gražiau būt’. Aš jį gaminau iš akies – pakepinau riešutus, supyliau cukrų, palaukiau, kol paruduos, atvėsinau ant silikoninio kilimėlio ir palikau atvėsti. Tada kočėlu (ar, veikiau, vyno buteliu. Tuščiu, be abejo) susmulkinau. Bet jei norisi tikslesnių instrukcijų, galite žvilgterėti, pvz., čia.

Milk chocolate caramel tarte

I’d rather be sleeping I’d rather fall into tidal waves

Kai stipriai užsimerkusi stipriai pirštais spaudžiu akių obuolius, matau vizualkes, matau Mondrianą.
Taip pat mokausi naujų streso valdymo būdų: “pažiūrėkime filmą apie šiluminius įrengimus, nervus nuims”. Filmas geras, kokių šešerių aštuonerių metų senumo amateur porn iš BAF. Groja Bob Marley.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

– – –

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Cheesecake brownies

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Į kepimo formą supilame šokoladinę masę. Ant viršaus supilame varškės masę, truputį pamakaluojame šakute ar peiliu.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.

Slowly we unfurl as lotus flowers

Truputį sukasi galva, truputį sukasi filmas, truputį skauda-visą-kūną.
Kartais labai anksti norisi lūžti, kartais naktinėjasi kaip šiandien – teip teip, dešimta vakaro jau yra naktinėjimas. Dirbu, sakau sau.

Kai mieloji V. paklausia, kaip gyvenu, išskyrus tą sritį, pripasakoju visą saują faktų. Tada pagalvoju, kad galbūt ilguoju laikotarpiu ir išmoksiu liautis pati save skalpuoti už tai, kad nepakanka.

Savaitgaliais gaunu progą pavartyti keletą knygų, ir akyse užsidega dar vienos, šiek tiek kitokios liepsnelės. Net [ne]apgaulingai atrodo, jog grįžta įkvėpimas, ir vakarienei gaminu marakonų su aštriu pomidorų padažu ir maskarpone, o dieną, o dieną kepu bais’ gardų obuolių keksą itin mėgstamoj, bet nenaudojamoj formoj. Jei netingėsiu(-im), gal net bus nuotraukų, o tada ir čia patalpinsiu, nes juk visi turim užsilikusios obuolienės nuo seniai seniai ir porą obuolių, ane?

Vis dar tvirtai minu pedalus – į Jeruzalę, į centrą, į Perkūnkiemį – visur. Išskyrus tuos sykius, kai šalta ir tiiiiingiu, ir džiaugiuosi, kad universalas turi tokią didelę bagažinę.
Tikiuosi šiltos žiemos, nes šįmet jau senatvė, ir praėjusių metų žygdarbių kol ne po trisdešimt, man vienodai, minu kartot nebenoriu. Išties – pažiūrėjau, mano padangų protektorius tikrai nepakankamai gilus.

Po truputį imu suprasti, kas yra bovarizmas, iš pirmų lūpų, t’sakant – nors vienas 12-12-12 bus įveiktas, regisi. Valio! Nebent greit greit greit apstatyčiau namus meduoliais, šimtalapiais ir Napoleonais (iš didžiosios ar mažosios – mažai svarbu) – o tai gal irgi nebūtų teip jau blogai?.

Ne, tikrai. Jau gruodis ant nosies? Po paraliais.

– – –

Teip išėjo, kad tėčio gimtadienį šventėm truputį iš anksto, ir vežėm labai gardžios sriubos, apie kurią paskui dar keletą dienų mą šnekėjo, ir torto, apie kurį atsiliepimai irgi teigiamokoki. Kai aš pirmą kartą pamačiau šitą tortą, supratau, kad kepsiu – nes nutella, nes traškūs vafliai (vis dar prisimenu “Karališko” torto įdarą iš pirmojo darbo). Tik viena bėda – Žalgiriečiai dalinasi į dvi stovyklas šokoladiškumo atžvilgiu. Tad sukau uodegą iš padėties ir maišiau (ne painiojau) pienišką ir juodą šokoladą. Ir abi pusės džiaugėsi!

Man irgi patiko. Vis dėl to traškumo, įtariu (ir dėl skonio, be abejo) – dėl jo juk galvą padėčiau (NOT). P. sakė, kad tortas, kurį dupliusgreit po skambučio noriu-tavo-tėčio-torto-dabar suklijavau namie, buvo Labiau (nes be vaflių), taigi čia mūsų nuomonės išsiskiria kaip ir dėl Antony Hegarty balso.

Ferrero Rocher cake

Ferrero Rocher tortas
18 cm

biskvitui
3 kiaušiniai
2 valg. š. cukraus pudros
135 g maltų kepintų lazdynų riešutų
2 valg. š. kakavos
1 valg. š. miltų
1 kupinas arb. š. kepimo miltelių

kremui
150 g minkšto sviesto
90 g pieniško šokolado
60 g tamsaus šokolado
4 kupinų valg. š. šokoladinio riešutų kremo
70 g riešutinių vaflių

Biskvitui kiaušinius gerai išplakame su cukrumi iki purumo. Miltus sumaišome su kakava ir kepimo milteliais. Pamažu, vis maišydami, įmaišome juos į kiaušinių masę. Suberiame riešutus ir palengva išmaišome.

Tešlą sukrečiame į 18 cm apvalią kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, išlyginame ir pašauname į 180oC orkaitę. Kepame apie 25-30 min. (tikriname mediniu pagaliuku). Iškepusį gerai atvėsiname.

Kremui šokoladą ištirpiname vandens garų vonelėje ir paliekame pravėsti. Minkštą sviestą išplakame iki purumo, supilame tirpintą šokoladą, riešutinį kremą ir gerai išmaišome – man buvo lengviau kietoką riešutį kremą pirmiausia sumaišyti su šiltu šokoladu, ir tik paskiau supilti į sviestą. Į kremą sudedame peiliu rupiai susmulkintus vaflius.

Biskvitą perpjauname horizontaliai į tris dalis. Vieną sluoksnį pertepame maždaug ketvirčiu kremo, užklojame antruoju biskvitu, spustelim, dar ketvirtis kremo, dar biskvitas, spustelim, sutepame likusį kremą (stengiausi, kad čia liktų kuo mažiau vaflių gabalėlių – gražiau tepasi) – juo aptepame ir torto kraštus (todėl biskvitus pertepame ne trečdaliu, o ketvirčiu kremo). Puošiame kapotais riešutais ar dar belenkaip kitaip. Dedam šaldytuvan, kad sutvirtėtų.

Prieš pjaudami, tortą šiek tiek palaikome kambario temperatūroje.

Coincidence makes sense only with you

Tamsiai mindama per Žvėryną, kažkur aplink sklandant nugriautos Vilniaus pieninės dvasiai, — galvoju apie a. Nostalgiškai, šiltai ir gražiai.
Kartais ateina toks laikas, kai apie praėjusius gyvenimus pasigalvoja nostalgiškai, šiltai ir gražiai, ir tiesą sako, kad visa, kas nekažką, išsitrina, ir lieka tik — nostalgiška, šilta, gražu.

Tom ne-miego naktim skaitau ženklus, kuriuose manęs nė kvapo nebėr, ir tuos, kuriuose buvau,
ir žodžiai varva nelyg sirupas, ir šiek tiek užima kvėpavimo takus.

Tamsiai mindama per Žvėryną — ausinės, ir nebegalvoju; su ausinėm negalvoju beveik apie nieką, išmuša.
– – –

Old habits die hard, jie sako, tai šitą irgi tepliojau terliojau nepadoriom valandom. Va.
Ir išėjo dupliusgerai, nes padas toks beveik karamelizuoto sviesto, o karamelė sūdyta, ir mane tai meta pro balkoną iš džiaugsmo (o čia aukštai, tai gali būti beveik ir pavojinga). Išties norėtųs, kad šokoladinis musas būtų kiek standesnis, ne toks… Grietinėlinis, tad darsyk gamindama, manau, įmaišyčiau dar vos vos želatinos.
Gerai neatrodo, bet approved.

Milky Way Tart
Milky Way pyragas (tart)
18 cm pyragas

Pieniško šokolado mousse
75 g pieniško šokolado
1 st. riebios (bent 35%) grietinėlės
1 1/2 arb. š. tirpios kavos
žiupsnis druskos

Karamelei
90 ml cukraus
40 ml vandens
90 ml riebios grietinėlės
1 valg. š. sviesto
žiupsnio druskos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Pyrago pagrindui
(pakaks dviems 18 cm pyragams!)
145 g sviesto
30 g cukraus
1/2 arb. š. druskos
140 g miltų
1 trynys

Pyragui papuošti
gabalioko pieniško šokolado

Pagrindui virtuviniame kombaine triname sviestą, cukrų ir druską, kol masė taps šviesi ir puri – apie 2-3 minutes. Rankomis įmaišome miltus ir triname tarp pirštų, kol sviestas vienodai apvels visus miltus (masė taps panaši į laaaaabai drėgną pajūrio smėlį). Supilame trynį ir greitai suminkome beveik vientisą tešlą. Padaliname ją į dvi dalis. Vieną užsišaldome – bus kitam kartui – o kitą padedme šaltai maždaug valandai.
Atšalusią tešlą iškočiojame iki maždaug 1/2 cm storio. Ja išklojame 18 cm pyrago formos dugną ir šonus. Paliekame šaltai pusvalandžiui. Uždengiame folija, pripilame pupelių ir kepame 180 oC 15-20 min “aklai”, ir dar 10 min, nuėmę svarelius. Atvėsiname.

Mousse‘ui šokoladą susmulkiname ir sudedame į karščiui atsparų indą. Prikaistuvyje užverdame grietinėlę su tirpios kavos milteliais, kol pakraščiuose ims kilti maži burbuliukai. Karštą grietinėlę supilame ant šokolado ir leidžiame pastovėti apie minutę. Maišome, kol šokoladas visiškai ištirpsta. Paliekame šaltai bent 8 valandoms (!!kitaip šokoladinė grietinėlė gali neišsiplakti) – šaldytuve galima laikyt iki 3 dienų.

Karamelei cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvį ir kaitiname ant vidutinės ugnies. Jei cukraus kristalai susikaupia ant sienelių, jas sudrėkiname drėgnu konditeriniu teptuku. Užverdame ir nemaišydami verdame, kol sirupas ims ruduoti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi (spalva turėti būti tamsaus tamsaus gintaro, o cukrus gali imti beveik rūkti), supilame grietinėlę (atsargiai! – garuoja) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis, – juk cukrus privalo ištirpt! Galiausiai įmaišome sviestą, vanilę ir druską. Supilame į orui nepralaidų indą ir leidžiame atvėsti bent 4 valandas – nors šaldytuve galima laikyti iki 1 savaitės.

Surenkame. Į didelę lėkštę dedame iškeptą ir gerai atvėsintą pyrago padą. Supilame 3/4 paruoštos karamelės. Šokoladinę grietinėlę išplakame iki visiško standumo ir supilame ant viršaus, šiek tiek palyginame. Ant viršaus sutaškome likusį karamelinį padažą (jei per tirštas – šiek tiek pašildome vandens vonelėje ar mikrobangėje). Puošimui skirtą šokoladą vos pašildome (t.y., ne tirpiname, o, pvz., kelias sekundes palaikome virš dujinės ugnies). Daržovių skustuku ar neaštriu peiliu skutame šokoladą, kad gautume dailias drožles, ir jomis puošiam tortą.

Originale sako, kad reiktų suvalgyti per aštuonias valandas, bet nieko nenutiks, jei ir ilgiau palauksim. Tikrai.