Tag Archives: riešutai

Think you’re the real deal honey

Dalykai, atrodo, sukrito į vietas taip, kaip turėjo per amžius amžinuosius: ketvirtadieniais po nosim pamurmu, kad galėtų tas savaitgalis ir greičiau ateit; o sekmadienio vakarą, bandydama atšveisti nuo vyšnių rakinėjimo pajuodusias rankas, džiugiai prisimenu, kad yay, ryt į darbą (ir net jokio sarcasm sign).

Ir net tais sykiais, kai dalykai klojasi kitaip nei norėtųsi. Ir kai regisi, kad žingsnis pirmyn — du atgal. Net ir tais sykiais jau gebu pati sau būti ir žemė, ir pavasaris, ir gražios citatos bei padrąsinantys žodžiai (be jokių rasotų rožių, žinoma). Ir, o stebukle, net kažkoks vidinis gulsčiukas ėmė veikt, ir šiandien palieku nevalytas dulkes ir neplautas grindis, ir, grėbdama pirmuosius prikritusius lapus, veju rudenį šalin, ir triauškiu pirmuosius rožinius obuolius, o tada guliu po senąja obelim ir skonėjuosi oho-knyga, o vakarą, vakarą planuoju, kaip jau tuoj, jau nuo šiandien, grįšiu į išsiilgtus sportus (beje, ir grįžau).

– – –

Įspėjimas. Turėjom mainus: Bioteka man pasiūlė šaunių prekių krepšelį, o aš šį-tą-aną išbandžiau ir aprašiau. Nesakykit, kad neperspėjau.

Prieš keletą mėnesių Bioteka pasiūlė užsukti pas juos išsirinkti maisto produktų, kuriuos būtų smalsu išmėginti.
Pasiūlymas itin tikslus — pripažinsiu, kad eko-parduotuvėse dėl tų išskirtinių prekių ir lankausi. Bergždžias reikalas būtų ieškoti ekologiškų kvietinių miltų ar rudojo cukraus mano stalčiuose. Galbūt žinau per mažai, o gal žinau per daug, tačiau tokiais atvejais eko- ir ne-eko- produktai man tesiskiria tik pakuote ir parduodama istorija (ar jos nebuvimu).
Kita vertus, kiekvienas apsilankymas ekologiškų prekių parduotuvėj – kaip kokia ekskursija į nepažįstamą stebuklų mišką, kur kiekvieną dėžutę ar buteliuką norisi paimti į rankas, pavartyti, apžiūrėti. Atidžiai perskaityti etiketes. Pasikalbėti su mergaite už prekystalio ir pajusti tą aha!, kai supranti, jog čia yra tai, apie ką jau kurį laiką skaitei, bet buvai įsitikinęs, jog mūsuose nerasi (pavyzdžiui, kakavos pasta – kitaip tariant, 100% šokoladas).
Todėl krepšely atsidūrė kakavos pupelių pasta, indiškojo gysločio sėklų luobelės, vanilės lazdelės, sultinys su sumažintu druskos kiekiu, nekepinti grikiai ir aviečių bei mangų batonėliai. Ir viskas šaunu – esu tikra, kad bent keli iš šių produktų mano krepšelin nuguls nuolat. O kiekgi dar nemėgintų!

Ačiū Giedrei už pasiūlymą! Gėrybės jau kone visos suraitotos (na, vanilės ekstraktas vartojamas pamažiukais, bet irgi..), ir galų gale dalinuosi vienu eksperimentams draugišku gardumynu. Man tokie baziniai receptai, pasiduodantys spintelių turiniui/parduotuvių akcijoms/mėnulio fazei/nuotaikai/asociacijoms ir prisiminimams, labai patinka. Viena vertus, žinai, kad tikrai pavyks; kita vertus, kassyk jauties šį tą naujo išbandžiusi, ir net žaidi: kuo gi dar čia save nustebinus, kokiais dar (prie)skoniais galėčiau sužaist? Tad po receptu surašiau ir keletą savo idėjų ar gairių, kurių ir laikosi kiekvienas naujas mano rutuliukų voliojimas.

Buckwheat balls

Datulių, riešutų ir avižų kamuolėliai su neskrudintais grikiais
1/2 st. datulių
3/4 st. graikinių riešutų arba kepintų saulėgrąžų
1/4 st. smulkių avižų dribsnių
1/2 arb. š. cinamono
žiupsnis druskos
1/3 st. neskrudintų grikių
maltų riešutų ar kepintų saulėgrąžų, arba kama miltų saldainiams apvolioti

Jei datulės sausos (na, tos sveriamos iš didžiųjų prekybos centrų), užmerkite jas stiklinėje kambario temperatūros ar kiek vėsesnio vandens.
Virtuviniame kombaine sumalkite avižų dribsnius ir riešutus (ar sėklas) iki miltų. Suberkite druską ir cinamoną.
Į kitą puodelį nupilkite vandenį, kuriame mirko datulės (jo dar gali prireikti). Sudėkite datules į virtuvinį kombainą ir malkite, kol gausite daugmaž vientisą masę. Jei masė sausa – įpilkite keletą šaukštų atidėto vandens.
Suberkite grikius ir kombainu arba rankomis maišykite, kol jie tolygiai pasiskirstys. Jei masė lipnoka, galite ją valandėlei įdėti į šaldytuvą.
Iš masės formuokite rutuliukus ir, jei norite, apvoliokite maltuose riešutuose arba kama miltuose.
Geriausia saldainius laikyti vėsiai, nors tvirtesni/sausesni drąsiai atlaiko ir kambario temperatūrą.

Buckwheat balls

Beje, variacijų yra pilnas puodas, kuriam A. šeima verda kisielių Kūčioms (o puodas tas labai labai didelis).
Seniai seniai, kai dar mokiausi pirmam kurse ir gaminau visokius tokius raw raw saldumynus, įkvėpimą gaudžiau žvalgydamasi į Larabars, ir labiausi man tada buvo
pistachio (datulės, pistacijos ir anakardės) bei
pecan pie (datulės ir migdolai bei karijų riešutai. Ar, tiksliau, graikiniai — karijų dar tada pas mumis nebuvo) ir
sesame snap (sezamo sėklos, pistacijos, aguonos, datulės), įkvėpti Smart Monkey. 

Tad žaiskim:
– derindami įvairius džiovintus vaisius (slyvos ar abrikosai bus mažiau saldūs, o štai su datulėmis jau išeina tikrų tikriausi karameliniai saldainiai) ir
– riešutus ar sėklas (beje, kadangi žaliavalgystė ir mano pasaulėvaizdis yra menkai tesikertančios aibės, tai riešutus dažniausiai pakepinu)
– įberdami šiek tiek prieskonių
– ar ispaninio šalavijo sėklų ar tiesiog vietinių linų sėmenų,
– o gal ir pasausindami visą reikalą maltomis avižomis (o gal sėlenomis? O gal balkšvųjų gysločių sėklų luobelėm?)
– ir galiausiai, jei norisi traškiau, įmaišydami tik šiek tiek pakapotų džiovintų vaisių (spanguolių!), sėklų, riešutų ar… Neskrudintų grikių ar bolivinės balandos.
Ir pagaminkin nors ir kas dieną po naujieną. Nes, patikėkit, taip greit jie ir išnyksta – dažniausiai dar ragavimo etape, kai svarstoma, gal dar ko įbėrus?

I know, the past will catch you up as you run faster

Uf! Uf! Uf! tikriausiai yra visa, kuo šį įrašą galiu pradėt.

Tas uf yra atgaiva – atbula ranka nuo kaktos pakraščio link priešingo užausio braukiami ataugę kirpčiai. Atsilošus kėdėj, kojas ištiesus ant spausdintuvo, su dideliu stiklu burbuliuoto Spritz’o – juk vasara, po paraliais! Po uf suneriu plaštakas, sutreškinu pirštų sąnarius, atsiverčiu wordpressą.

Tas uf yra nerimas – kaklo sukiojimas ir galvos laužymas: iš kur tas vis niekur nedingstantis neįtikėtinai didelis noras dalytis asmeniškumais? Internetai sako, jog blokuoti mintis gali būt blogai; aplinka liudija ir priešingų dalykų. Trumpai užsimenam apie nuoširdumą ir pažeidžiamumą; mintys mušasi ir šokinėja viena per kitą (ir tegul – peršokus per ištiestas kojas, sako, nebeaugama). Įkvepiu, iškvepiu, uf, kartoju mantras, pulsas lėtėja.

Better than anything cupcakes

Tas uf yra įsimylėjimas – malonus spaudimas krūtinėj, šiek tiek išsiplėtę vyzdžiai, kai I. klausia, ar nenori dar tų riedučių lauk trenkt po tiek smūgių? Ką tu, sakau. Su kiekviena diena vis labiau klimpstu.

Tas uf yra nepateisinti lūkesčiai – atsitiktinai rastas mylimo eilėraščio vertimas, kuris lietuviškai skamba visai ne taip kaip tuos n metų man skambėjo, ne taip ne tuos klavišus širdukėj spaudo.

Kitaip tariant, tas uf yra Kasdienybė, kurią 6mm f/2.8 teužfiksuotų.

– – –

“Debesų” organizuotos keksiukų šventės priminė, kaip smagu kepti keksiukus – dėliot nelyg kokį koliažą asambliažą instaliaciją iš pagrindo-įdaro-kremo-papuošimų. Meditacija.
Šitie žavūs. Nagi, žvilgterėkit vien į sluoksnius – kakavinis biskvitas, kondensovkė, karamelė, beveik neriebus sviestinis kremas. Tiesą sakant, dabar jį iš receptų segtuvo išsitraukiu labai dažnai. Pripažinsiu, kad įprastas sviestinis kremas man pavyksta retai – dažniausiai jis sušoka gabalais ar šiaip nebūna toks glotnus kaip norėtųs (beje, mokytoja profkėj minėjo, jog galima įplakti kelis šaukštus karšto vandens – kremas turėtų tapti malonesnis), be to, man jis gerokai per saldus. O kone pusę masės pakeitus miltais sutirštintu pienu, abi bėdos išsisprendžia pačios. Nuostabu.

Better than anything cupcakes

Super duper vau keksiukai
16 keksiukų

Keksiukams:
1/4 st. + 2 valg. š. kakavos miltelių
1/4 st. + 2 valg. š. karšto vandens
1 1/2 st. miltų
1/2 arb. š. maistinės sodos
1/2 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š.druskos
175 g sviesto
1 st. cukraus
2 kiaušiniai (kambario temp.)
1/2 st. grietinės (kambario temp.)
2 arb. š. vanilės ekstrakto

Keksiukams papuošti:
1/2 st. saldinto sutirštinto pieno
1/2 st. karamelės
sviestinio kremo
riešutų šokolade ar pabarstukų, ar vėliavėlių, ar dar ko

Mano Mėgstamiausiam Sviestiniam Kremui:
1 st. pieno
3 valg. š. miltų
260 g sviesto
1 st. cukraus
2 valg. š. vanilinio cukraus

Pirmiausia iškepkite keksiukus.
Keksiukų kepimo formoje išdėliokite popierines formeles. Orkaitę įkaitinkite iki 180oC.
Mažame dubenėlyje sumaišykite kakavos miltelius su vandeniu.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, maistinę sodą, kepimo miltelius ir druską.
Mikrobangėje ar nedideliame prikaistuvyje ištirpdytkite sviestą. Elektrinių plaktuvu į jį įmaišykite cukrų, kol sviestas atvės (maišyti teks apie 5 minutes).
Po vieną įplakite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišykite. Supilkite vanilės ekstraktą ir kakavos mišinį. Maišykite, kol masė taps vientisa.
Galiausiai suberkite miltus ir grietinę. Berkite pamainomis: miltai-grietinė-miltai-grietinė. Neperplakite – maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.
Formeles iki 3/4 pripildykite tešlos. Kepkite 15-18 minučių, kol į vidų įkištas medinis pagaliukas išlįs švarus.
Keksiukus išimkite ant grotelių. Po apačia padėkite kitą skardą, kad turėtų kur nutekėti karamelės ir kondensuoto pieno perteklius.
Šakute ar mediniu pagaliuku subadykite keksiukus. Ant keksiukų paskirstykite kondensuotą pieną, o tada – karamelę. Leiskite atvėsti. Galiausiai keksiukus papuoškite sviestiniu kremu (žr. žemiau) ir pabarstukais arba riešutais šokolade.

Kremui mažame prikaistuvyje sumaišykite miltus ir pieną. Nuolat maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol masė sutirštės. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.
Elektriniu plakikliu plakite sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų iki purumo, apie 4-5 minutes. Supilkite pieno ir miltų mišinį ir plakite dar 5-10 minučių, kol masė bus itin puri, o cukrus iki galo ištirpęs.

Šaltinis: Garnish & Glaze

We are alive take a deep breath

Bičiulis VV, su kuriuo retai, bet reguliariai išgeriame olaus (o kartais susitrenkiam perėjose), sako, kad kassyk, mums susitikus, vis kuo nustebinu. Tiesa, ne apstulbinu (kad ir kaip stengčiausi), bet kokią netikėtą naujieną ar faktą iš įsivaizduojamos skrybėlės ištraukiu.
Murkdydamasi (ar džiaugsmingai turkšdamasi) tuose vyksmuose diena iš dienos, minėtų pokyčių nė nepastebiu – be abejo, išskyrus kartus, kai nusižarinu kasas, pariečiu blakstienas ir panosėj niūniuoju Antony; tada nuoširdžiai pasimetu, žvilgterėjusi veidrodin!
Tačiau atsigręžusi atgal – juk iš toliau didziulis paveikslėlis geriau matyti – galiu sakyt: teip, išties

Labai.
Daug.
Visko.
Įvyko.
Per pastaruosius porą metų.

Dabar atrodo, jog tikriausiai daugiau nei per visus ligtol buvusius – o galbūt čia vėlgi tik dėl perspektyvos ir užpuolusio noro suprasti bei pasidaryti išvadas.
Ką žinau, tai žinau tikrai: kitam vėluojančio triušio urvo gale išlindau (išlendu?) jau kitaip, kitokia, nors vis dar ryža (ir vis dar dviračiuota, tik nebe per lietų), su daug daug klausimų, su tvirtu tikėjimu, kad ir tai normalu. Įdomūs pasauliai priešaky.

– – –

Jei Nutellą skaidytume į jos sudedamąsias dalis ir dar šiek tiek pridėtume malonios trapios burnoj tirpstančios tekstūros (tekstūros, Asta, tekstūros :)), tai gautume šituos damų būčkius.
Man kiek saldokoki, bet turėkite omeny, jog aš įprastai visur visur cukraus mažinu (ir todėl mano šauniausios Kauno bendradarbės sakydavo, jog mano tortams trūksta saldumo; kai ruošiau pastarąjį, į savo skoniui paruoštą kremą bei tešlą dar krėstelėjau porą šaukštų Rududu bei saują cukraus).

Baci di dama

Šokoladiniai riešutiniai būčkiaiBaci di dama
36 sausainiai

100 g lazdyno riešutų
100 g cukraus
100 g miltų
100 g sviesto
100 g juodo ar pieniško šokolado

Riešutus pakepiname orkaitėje ar sausoje keptuvėje. Jiems pravėsus, trindami tarp delnų pašaliname odeles. Atvėsiname riešutus.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi skardas išklojame kepimo popieriumi.
Riešutus ir 2 valg. š. cukraus virtuvės kombaine triname iki miltų. Suberiame likusį cukrų, įsijojame miltus ir gerai išmaišome (galima tam pačiame kombaine, jei jis pakankamai didelis; arba galima permesti riešutų miltus į didesnį dubenį). Sudedame sviestą ir triname iki trupinių – kombaino pulsavimo rėžimu ar tarp pirščiukų. Tešlą padaliname pusiau, įvyniojame į maistinę plėvelę ir laikome šaltai bent 2 valandas, kol sutvirtėja.
Išimame iš šaldytuvo vieną dalį tešlos. Gnybame po arbatinį šaukštelį tešlos ir suvoliojame mažą maždaug centimetro skersmens rutuliuką (taip taip, tokį mažą). Kartais pamiltuojame rankas, kad tešla neliptų. Rutuliukus išdėliojame ant skardų nemažais atstumais. Skardą paliekame šaldiklyje, kol sutvarkysime antrą tešlos dalį.
Kepame sausainius apie 10-13 minučių – tai priklausys nuo orkaitės. Sausainėliai turėtų būti čiut auksiniai. Leidžiame sausainiams atvėsti iki kambario temperatūros.
Mažame dubenėlyje mikrobangėje arba garų vonelėje ištirpiname šokoladą. Merkiame vieną sausainėlį plokščiąja puse į šokoladą ir suklijuojame su kitu sausainėliu. Še tau ir damų būčkis.
Sausainiai, jei nedings tą pačią dieną, išliks skanūs apie porą savaičių vėsioje sausoje vietoje, sandariame inde.

Baci di dama

Šaltinis: Francine Segan. Dolci: Italy’s Sweets.

Kaip mano mą sako, “Valgyk, nes neliks”.

Baci di dama

The only risk is that you’ll go insane

Dėl prokrastinacijų kartais būna pikta.

Pavyzdžiui, tada, kai pagaminu ką nors itin skanaus, ir neprisiruošiame to ko nors skanaus nufotografuoti. Galbūt tai būtų atleidžiama – na, žinote, netikėtai skanu, nė nepastebėjome, kaip išnyko nuo stalo – tačiau tą patį ką nors skanaus pagaminau dusyk. Dvi dienas iš eilės. Na, sutikite, – tokiu atveju nei nustembi, nei spėji pamiršti, koks supergeras sūrpyragis ką tik stovėjo ant šaldytuvo (žemiau mūsų namuose laikyti saldumynus yra pavojinga).

Su paskutiniu minėto sūrpyragio kąsniu mąstau, jog bais’ šaunu būtų planuoti taip kaip Asta. Bet tada išsyk šoka kita mintis – eiiii, bet spontaniškumas liiiiiinksmaaaaaaaa!.
Įsivaizduokite, koks džiaugsmas su tokiom svyruojančiom lėkštelėm kiekvienam žingsny gyventi.

Kitas sprendimo būdas – griežtai pasižadėti. Geriausia ne sau. Kelis pastaruosius įrašus taip ir parašiau – pasakydavau I., kad jei neparašysiu, neleisk prekybcentriuose parduoti man šokolado ir šampės, ir tai veikdavo. O dabar I. galvoje visai kas kita, vakaras ateina anksčiau nei padoriai išaušta rytas, o galvoj pozityvios mintys apie šviežius vaisius, mėtymąsi jais, kuprines ir mėtų arbatą; ar bent aš taip manau.

Taigi šitą įrašą dedikuoju I. Iš tiesų tam yr’ kiek daugiau nei lemonas priežasčių – tinkamų viešam eteriui arba ne. Kadangi pakankamai stipriai įsispyriau būtent blynų dieną – lai tai būna už blynus (TUOS, be abejo, kuriais vaišinta per pirmą netikėtų maisto ir gėrimų derinių vakarą 23535) bei už draugiškus pendelius. Ir už briedį. Niekada negalima pamiršti briedžio.

– – –

Mano draugė A. turi DraUgĄ. Jo vardas Peppe, ir jis yr’ švedas.
A. pasakojo, jog jie neseniai kepė mandrus žagarėlius.
Aš manau, kad švedai turi labai smagių ritualų, tokių kaip fika.

O kol nespėjot paklausti – apie briedį jau papasakota (nepaisant to, kad techniškai tai veikiausiai elnias).

Toscakaka

Toscakaka (švediškas karamelės ir migdolų pyragas)
du 16 cm skersmens pyragai arba vienas 22 cm skersmens)

Pyragui
40-50 ml pieno
1 valg. š. grietinės
75 g sviesto
3 kiaušiniai
120 g cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Karameliniams migdolams
150 g migdolų plokštelių
125 g sviesto
100 g cukraus
100 ml pieno
riebus žiupsnis druskos
1/2 arb. š. tirpios kavos miltelių (nebūtinai – arba galima pakeisti vanile)

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. Kepimo formą (arba formas) išklojame kepimo popieriumi. Beje, patogiausia naudoti formą išimamu dugnu.
Migdolų riekeles pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje, kol kiek paruduoja.
Pieną sumaišome su grietine.
Ruošiame pyragą. Ištirpiname tešlai skirtą sviestą ir paliekame jį pravėsti. Dubenyje plakame kiaušinius, cukrę ir vanilę tol, kol masė sutirštėja ir tampa šviesiai gelsva. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius ir druską. 1/3 miltų mišinio beriame į kiaušinius, atsargiai išmaišome. Supilame pusę pieno mišinio, palengva įmaišome jį į tešlą. Pakartojame: miltai – pienas – miltai. Per du sykius kruopščiai, bet atsargiai įmaišome sviestą.
Perpilame tešlą į formą (ar formas) ir kepame… Kol iškeps: patikriname pagaliuku ar peiliu. Man mažesni pyragai kepė apie 30 minučių (vidury kepimo uždengiau).
Kepimui įpusėjus, paruošiame karamelinius migdolus: į gilią keptuvę supilame migdolus, sviestą, cukrų, pieną, druską ir kavos miltelius. Maišydami kaitiname, kol sviestas ištirpsta. Kaitiname, kol masė ima burbuliuoti ir šiek tiek sutirštėja.
Padidiname orkaitės temperatūrą iki 200oC. Patikrinę, ar jau, išimame pyragą (ar pyragus) ir viršų kiek įmanoma lygiau aptepame karameliniais migdolais.
Šauname atgal į orkaitę ir kepame 8-10 minučių, kol karamelė tampa tamsiai ruda ir ima virti.
Išėmę paliekame kelioms minutėms pravėsti. Palei formos šoną perbraukiame peiliu, kad atkibtų. Galiausiai paliekame pyragą ramybėje ir leidžiame jam visiškai atvėsti.
Pyragas skaniausias kambario temperatūros, o jį suvalgyti reikėtų per 2-3 dienas.
Niam! (omnomnom)

Toscakaka

Šaltinis: Poires au chocolat.

Is the sparkle you become when you conquer anxiety

Jau sakiau, kad internetai ne visoms padėtims kloja išeitis; bet ką jau čia – vis tiek kartais naiviai pagūglinu “o kas dabar?” Teip, teip – dar trys savaitės praspūdino ar, užpakalius nutupdžiusios ant rogučių, pračiuožė pro šalį, o aš ir toliau plaku plaštakom vandenį. Beveik pilatesas, tik pilvo presui teigiamo poveikio (dar) nejaučiu.

Internetai rašo, kad nereik išsyk statyt Romos – (te)reik pragyventi tik vieną dieną; sykiais, tiesa, tą dieną tenka skaidyti į nulį konverguojančiosna dalysna: tik šimtą kilometrų išgyvenk, tik dvidešimt penkias minutes; galiausiai – tik dar vieną įkvėpimą. Ir bus lengviau.

Ir kartkartėm yra lengviau. Nežinau, ar tai nuolatiniai pokalbiai su savimi ir su žmonėmis-nešančiomis sienomis bei pagalbinėmis konstrukcijomis, ar mūrininkas laikas, ar per kolonėles skambanti muzika, ar savitaiga, ar tušintos blakstienos, ar švelniai glostantys virtualūs pasakojimai, patvirtinantys tai, kas aidi tarp trečio ir penkto šonkaulio – išgyvensim.

– – –

Užvakar prisiminiau, kad kepimas gydo, ir tiksliau nepasakysi: Sveriant ir maišant, mintys nuskaidrėdavo – niekas neramino taip kaip plakamas sviestas; ir virtuvei įšilus nuo perkaistančios orkaitės bei kepamo šokolado kvapo, ji galutinai susidėliojo dabartį ir ateitį į lentynėles. Viskas buvo tvarkoj.

Kadaise pas D. valgiau itin skanių sausainių – trapus pagrindas, padengtas visokiausiais riešutukais ir sėklomis. Būtinai norėjau išsikepti tokių ir namuose.
Išėjo ne visai, bet kažkas panašaus. Man trapus padas buvo kiek per storas, tačiau vis tiek suniamniojau ne vieną gabalioką – ypač tuos, kur riešutukų daugiau. Skanumėlis, ne kitaip – skirtingi traškumo lygiai yra superšaunu. O šeima dėl šitų apskritai ėjo iš proto.
Beveik kaip dėl keksiukų, kuriuos kepiau pirmadienį ir galbūt vienądien pasidalinsiu.

Caramel nut bars
Karameliniai riešutiniai sausainiai
26 cm skersmens pyragas

Pagrindui
150 g minkšto sviesto
60 g cukraus
2 kiaušiniai
2 st. miltų
1 arb. š. druskos

Riešutų sluoksniui
2 st. žemės riešutų
½ st. sezamų sėklų
½ st. saulėgrąžų sėklų
⅔ st. cukraus
5 valg. š. sviesto
1 valg. š. medaus
žiupsnis druskos
2 valg. š. grietinėlės
1 arb. š. vanilės esencijos

Pirmiausia pasiruošiame pagrindą. Sviestą elektriniu plaktuvu plakame su cukrumi, kol masė taps šviesi ir puri. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Suberiame miltus ir druską. Rankomis greitai suminkome tešlą – svarbu jos neperminkyti! Suformuojame diską, įvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve 1 valandai.

Įkaitiname orkaitę iki 180oC temperatūros. Šiek tiek pakočiojame tešlą ir perkeliame ją į kepimo popieriumi išklotą 26 cm skersmens formą. Pirštais spaudžiame tešlą ir ją išlyginame – tešlos sluoksnis turi būti kuo lygesnis. Kepame 30 minučių.

Kol pagrindas kepa, paruošiame riešutų sluoksnį. Didelėje keptuvėje atskirai pakepiname riešutus ir sėklas, kol ims kvepėti. Prikaistuvyje sumaišome cukrų, sviestą, medų ir druską. Nuolat maišydami kaitiname, kol cukrus ištirps ir masė užvirs. Lėtai supilame grietinėlę ir išmaišome. Įmaišome vanilę. Galiausiai suberiame riešutus, sėklas ir išmaišome, kad šie pasidengtų karamele.

Paskleidžiame riešutų masę ant iškepusio pagrindo ir kiek įmanoma išlyginame. Kepame dar 10−20 minučių, kol pyrago viršus ims šiek tiek burbuliuoti.

Išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Labai aštriu peiliu supjaustome norimo dydžio gabalėliais. Lengviau tai padaryti, kol sausainiai dar šilti.

Caramel nut bars

Šaltinis: “Debesys”, 2013/2014 m. žiema

Next time there will be no next time

Visa, kas turi pradžią, turi ir pabaigą, ir kitos nuvalkiotos frazės. Ir kai ta pabaiga – vidurnaktį į kietus mėlynus viršelius įrištas MBD apie tai, kaip Julė parduotuvėje negali išsirinkti jogurto, – pabaigų imu bijot šiek tiek mažiau. Lėtai, po žingsnį. Kartais tik šiek tiek didesnių, kartais – beprotiškai didelių, didesnių už visą gyvenimą pabaigų. Pabaigų, kurios yra tik pertraukos, ir pabaigų, kurios yra pabaigos.

Coffee

Bais’ daug visko vyksta – išorėj ir viduj, ypač pastarajam. Bet pagaliau, atrodo, į gera; pagaliau, atrodo, teisingai; pagaliau, atrodo, vyksta. Sako, pokytis yra vienintelis pastovus dalykas; o po tokių amerikietiškų kalnelių daugiau nei trijose dimensijose grįžimas prie pastovumo – prie senų draugų, senų džiaugsmų, senų teisibių – ir yra pokytis; žiū, net sniegas pargrįžo!

Nežinau, ar tikrai sieninėn spinton sukišau abejones, netikrumą, nesaugumą, – tiesą sakant, veikiausiai ne. Bet pagaunu save besikvatojančią net tada, kai juoda akyse ir laukiam atvažiuojančios mašinėlės su raudonu kryželiu (ta dalis apie bobutę nupjautų piršteliu irgi visai tinka); šviesiai laukiančią penktadienio, po kurio, pasižadėjom, kojas skaudės labiau nei galvas. Užčiuopiu džiugiai neramų širdies virpėjimą, pagalvojus apie visas tas įdomybes, kurių galiu išmokti, kurias galiu sužinoti ir patirti. Ir sprendimai neatrodo tokie galutiniai, tokie sunkūs ir neatšaukiami. Paprasčiau tariant – kaifas, ne gyvenimas (o gal išties, o gal išties tai vienas ir tas pats).

– – –

Coffee

“Niekam nėra laiko” periodą pakeitė iki viršaus pripildytos dienos, ir braukdama punktelius iš “TODAY” sąrašėlio, dalinuosi… savo gimtadienio tortu. Ir tėčio gimtadienio tortu. Ir dailaus buto Vilkpėdėj su dar dailesniais draugais lankymo tortu – kitaip tariant, šitą tortą taip atkaliau kaip AstaSnickerį“. Fontastiškai tirpstąs musas, vos per kietas traškus padas ir ant nosies galiukų nusėdantys kakavos milteliai.

Tortas labai tinkamai šokoladinis ir saldus saldus. Prie jo gėrėm ne lengvą arbatą (nors sodo mėtos su šokoladiniu tortu būtų dupliusgerai), o sodrią karčią kavą – puikiai papildė tą šilko švelnumo (klišės aliarmas!) muso sluoksnį. It tyčia taip sutapo, jog “Kavos draugas” pasidalino vienu iš mėgstamiausių savo kavos mišinių – Caprissimo espresso (aha, matote – poskonyje kartusis šokoladas, ir ant lėkštės šokoladas, taigi kone dangiška santuoka). Pupeles malėm patys, todėl visuose šešiasdešimt dviejuose kvadratuose akys atsimerkė plačiau – nė neparagavus.

Iš manęs tokia kavos žinovė, kad daug pasakoti nesiryžtu. Pripažinsiu – ne mano kava. Man kiek per tiesmuka, vienmatė, norėtųs ir vos tirštesnės (nors tai gal ir su malimo rupumu bei paruošimo būdu susiję) – o kadangi geriu juodą-be-cukraus, tai šiek tiek nuvilia. Kita vertus, šeimynykščiai gėrė ir gyrė (kad jau tiek klišių į šį įrašą prikišau, tiks ir dar viena: bet juk dėl skonio nesiginčijama).

O dabar žeuuuuureiii noriu išbandyti Maragogype – juk ji kreminė (širdelė “dunkt!), šviesiau skrudinta (“dudunkt!”) ir primena medų, žoleles bei riešutus (jau guliu po stalu!). Turėtų būt kažkas pasakiško – tereik sulaukti progos.

Milk Chocolate Mouse Cake with Crunchy Base

Pieniško šokolado muso pyragas su lazdyno riešutų traškučiu
22 cm tortui

Biskvitui
30 g sviesto
1/2 arb. š. vanilės ekstrakto
1/6 st. miltų
1/6 st. kakavos
2 dideli kiaušiniai
1/4 st. cukraus

Traškučiui
60 g pieniško šokolado
40 g juodo šokolado
2-3 kupini valg. š. šokoladinio riešutų kremo (su voveryte ;))
1 st. pūstų ryžių (taip – sausų pusryčių!*)
1/2 st. lazdyno riešutų

Musui
150 g pieniško šokolado
100 g juodo šokolado
4-5 kupini valg. š. šokoladinio riešutų kremo
1 1/2 st. šaltos riebios grietinėlės (bent 35%)
žiupsnis druskos

Biskvitui sulaistyti
vandens
kavos likerio

Milk Chocolate Mouse Cake with Crunchy Base

Biskvitui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 22 cm skersmens formą išklojqmę kepimo popieriumi.
Prikaistuvyje ištirpiname sviestą ir nukeliame nuo kaitros. Nugraibome putas. Įmaišome vanilės ekstraktą.
Į didesnį dubenį persijojame kakavą ir miltus. Metaliniame dubenyje sumaišome kiaušinius su cukrumi ir įtaisome šį indą virš kito puodo su verdančiu vandeniu (t.y., pasigaminame vandens vonelę). Nuolat maišydami šildome, kol kiaušinių masė bus maždaug 40oC temperatūros. Išimame indą su kiaušiniais iš vandens vonelės. Plakame plaktuvu, kol masė padidėja kokius tris kartus (apie 5 minutes).
Į kiaušinių masę per tris kartus palengva įmaišome miltų ir kakavos mišinį. Maždaug stiklinę tešlos įmaišome į sviestą (jei šis sukietėjo – pašildome) ir sumaišome su likusia tešla.
Supilame paruoštą tešlą į kepimo formą. Kepame tol, kol į vidurį įkištas krapštukas išlįs sausas, o spustelėtas pyrago viršus atšoks. Paliekame formoje atvėsti.
Peiliu atskiriame pyragą nuo formos šonų ir apverčiame jį ant švaraus paviršiaus. Nuimame kepimo popierių, apverčiame biskvitą ir ilgu peiliu perpjauname biskvitą į du sluoksnius.

Traškučiui riešutus pakepiname sausoje keptuvėje, kol odelės taps tarsi pergamentinės, o patys riešutai ims gardžiai kvepėti. Susukame riešutus į ranšluostį ir paliekame kuriam laikui. Trindami tarp delnų, pašaliname odeles nuo pravėsusių riešutų. Riešutus sukapojame (ne itin smulkiai).
Mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname abiejų rūšių šokoladą ir šokoladinį kremą. Įmaišome riešutus ir šiek tiek patraiškytus pūstus ryžius.

Vieną iš biskvito pusių dedame atgal į kepimo formą. Užtepame riešutinį traškutį ir uždengiame antruoju lakštu. Paliekame šaltai bent valandai.

Musui mikrobangėje arba vandens vonelėje ištirpiname abiejų rūšių šokoladą ir šokoladinį kremą. Paliekame atvėsti.
Kitame dubenyje grietinėlę su druska išplakame iki standumo. Įmaišome tirpdytą šokoladą (jei temperatūros skirsis, dalis šokolado susimes į gabalėlius, bet ne bėda – tai tik pridės šiek tiek tekstūros bei netikėto šokoladinio sporgimo).

Sulaistome biskvitą vandens ir kavos likerio mišiniu. Supilame musą ant pagrindo ir paliekame šaltai pernakt.

Peiliu atskiriame pyragą nuo kraštų. Musą galima aplyginti po karštu vandeniu palaikytu ir paskiau nusausintu peiliu.

Puošiam taip, kaip norisi. Išsipurvinam pirštus ir nosių galiukus. Rojus.

* – būūūūtinai išbandysiu ir su traiškytais kukurūzų dribsniais

Coffee
Receptas adaptuotas iš Bon Appétit, 2004 gruodis.

It’s unfortunate that when we feel a storm we can roll ourselves over ’cause we’re uncomfortable

Dabar viskas taip kitaipkitaip kitokios mintys kyla, kitaip jos smegenyse vaikšto, kitaip jas girdžiu (arba ne). Pietums ramia širdimi (ir, svarbiausia, galva) suraitau kugelį su grybų ir grietinėlės padažu, o vakarienei makaluoju kiaušinienę bei salotas. Per pertrauką su J. susimėčiusi žvilgsniais bei trumputėmis frazėmis, pasiimu striukelę iš rūbinės, spektakliui nesibaigus. Šiaudeliais maišydamos kakavą su romu, kalbame apie paprastumą.

Per radiją darbe groja Girl, you’ll be a woman soon ir Motorcycle emptiness, I shot him down, bang bang, he hit the ground, bang bang ir Moby. N. ryškiai teisingą raktažodį Spotify parinko.

– – –

Prieš keletą savaičių važiavau Vilniun šeimynos bei draugų atlankyti. Kadangi šitas Sonatinos tortas jau gerą saują laiko neduoda man ramybės, o mą mėgsta morengus, o P. nemėgsta aguonų kepiniuose, ir visa šeimyna mėgsta “Rududu” — atataikiau. Saldokokokas, bet labai maloniai nuteikia morengas, kuris net antrądien traškus lieka. Man norėtųs sluoksnelio kokios rūgštesnės uogienės (spanguolės!)… Ir turėti panašų į “Leleko” tortą skonių derinį.
Beje, net P. labai patiko. Gailėjaus, kad tik gabalėlį namo parvežiau.

Poppyseed meringue cake

Karamelinis aguonų ir morengų tortas
18 cm tortas

Aguoniniam biskvitui
100 g sviesto
60 g cukraus pudros
1/2 citrinos tarkuota žievelė
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušiniai + 1 trynys
66 g miltų
125 g aguonų
2 valg. š. pieno (gali prireikti kiek daugiau)

Sirupas
6 valg. š. vandens
4 valg. š. cukraus pudros
2 valg. š. brendžio

Morenginiai sluoksniai
3 kiaušinių baltymai
150 g cukraus
~60 g smulkintų pakepintų graikinių riešutų

Karamelinis kavos kremas
300 g sviesto
1 1/2 skardinės (po 397 g) “Rududu”
50 ml labai stiprios kavos

Poppyseed meringue cake

Aguoniniam biskvitui išplaktome minkštą kambario temperatūros sviestą su puse cukraus pudros. Įmaišome citrinos žievelę ir vanilinį cukrų. Po vieną įmaišome kiaušinių trynius. Miltus sumaišome su aguonomis (geriausia naudoti maltas, bet aš tokių neradau) ir atsargiai įmaišome į tešlą kartu su pienu. Jei tešla begaliniai sausa – įmaišome kiek daugiau pieno. Baltymus išplakame su likusia cukraus pudra iki standumo ir palengva įmaišome į tešlą. Ją sukrėsti į kepimo popieriumi išklotą 18 cm skersmens torto formą ir kepame iki 180oC įkaitintoje orkaitėje 30–40 minučių. Ataušiname ir perpjauname į du sluoksnius horizontaliai.

Sirupui cukraus pudrą užpilame šiltu virintu vandeniu. Nukeliame nuo viryklės, ataušinane ir įmaišome brendį.

Morengams baltymus išplakame, kol suputos, nenustodami plakti po šaukštą beriame cukrų. Padidiname mikserio greitį ir plakame, kol masė bus labai standi ir blizgi. Įmaišome riešutus. Ant kepimo popieriaus nusibrėžiame du 18 cm skersmens apskritimus (arba po popieriumi pakišame du 18 cm skersmens kepimo formų dugnus) ir juose lygiu sluoksniu paskleidžiame baltymų masę. Kepame iki 100oC įkaitintoje orkaitėje, kol morengai lengvai nusiims nuo kepimo popieriaus. Aš pakepiau porą valandų, o tada palikau orkaitėje pernakt.

Kremui visi produktai privalo būti kambario temperatūros, todėl geriausia dar iš vakaro sviestą ir Rududu išimti iš šaldytuvo bei išsivirti kavą. Sviestą išplakame iki purumo (mažiausiai 5 minutes), po šaukštą nenustodami plakti sudedane Rududu ir gerai išplakame, kol masė pašviesės. Po šaukštą nuolatos. labai. plakdami. įmaišome kavą. Kitą šaukštą pilame tik tada, kai prieš tai įpiltas jau bus visiškai įsimaišęs į kremą. Ir ne, negalima kavos tiesiog supilti plona srovele – beveik galiu užtikrinti, kad taip ruošiant, kremas sušoks gabalėliais.

Surenkame tortą. Vieną aguoninio biskvito sluoksnį sulaistome cukraus sirupu su brendžiu. Aptepame kremu. Dedame morengo sluoksnį, aptepame kremu. Vėl dedame aguoninį biskvitą, sulaistome, tepame kremu. Kiekvienam pertepimui sunaudojame maždaug 1/5-1/4 kremo. Galiausiai dedame morenginį sluoksnį. Visą tortą aptepame kremu, puošiame ir leidžiame tortui subręsti pernakt.

Poppyseed meringue cake

Šaltinis: Sonatina.