Tag Archives: šokoladas

But my unstable ways is my solution to even space

Chocolate truffle shortbreads

Wauč, pavasaris, ir šiandien man truputį sprogo smegenys. Apie penktą, užsispoksojusi į visiškai vaiskų dangų ir švieeeeesią automobilių stovėjimo aikštelę, tryniau akis: jau po valandos namo? Atrodo, kad kokios trys. Dar sykį žvilgterėjau į dešinį apatinį monitoriaus kampą. Tikrai, penkios. Neįtikima – net savo baltai pilkon virtuvėn grįžau dar šviesiai (ir be kepurės). Ant palangės jau beveik pražydo narcizai, norisi vasarinių suknelių ir lėkti su medžiaga virš laukų. Arba braidžioti po upes irgi ežerus. O gal tos suknelės dar palauks – reikia šortų ir languotų marškinių. Šiandien geriau jausis su mano šviežiai patrumpintu pixiu.

Tarp ausų įtempta vielutė sunkiai tokius pokyčius išnešė, ir visą vakarą šiek tiek plavinėjau, lyg truputį iš kito filmo būčiau nužengusi.

O dar tie nugirdantys kvapai. Rytais vakarais. Su kiekvienu įkvėpimu, atrodo, atsidarinėja stalčiai ir stalčiukai – panašiai taip, kaip uodžiant šviežiai maltas kavos pupeles, iš kažkur ataidi suvokimas, kad čia – pomidorų pokvapis. Taip ir dabar, mindama Žvejų gatve, tikrai jutau sūrų pajūrio orą ir smėly paliktas pėdas. Ties Mindaugo tilto sankryža – sunkų saldų kvapuką iš seniai pamirštų automobilių; net apsižvalgiau.

Ir sapnai šiąnakt bus va tokie va – sunkūs, minkšti, saldūs.

– – –

Šituos pyragaičius kepiau bendradarbiui-Excelio guru už nuolatinę moralinę pagalbą, kai net google’as man sakydavo na taip, šito negali padaryt, nes excelis yra ~nekažką~.
Na va ir dar viena priežastis, dėl kurios einu iš proto dėl savo darbo: dabar galiu kepti kepti kepti, ir visada galėsiu dalintis dalintis dalintis. O tai taip šaunu: ne tik todėl, kad sharing is caring; ne tik dėl to, kad grįžtamasis ryšys yra puiku ir nuostabu; ne tik dėl to milžiniško džiaugsmo, kad, kaip kadaise mieliausioji I. sakė, mano dalykai vis dar kažkam įdomūs!. Dar ir dėl to, jog, geriausiu atveju, nesmaguriauju savaitę tais pačiais pyragėliais; liūdnėlesniu – nelieku gulėti susisukusi ant sofukės su boržomio buteliu, skaudančiu pilvuku, šokoladu užpiltom akim ir paaugliškais spuogais išmėtyta kakta ir smakru (TMI?).
Kitaip tariant – vieni privalumai dirbti, ne kitaip (nagi, ateik ir tu!).

Reklaminė pertraukėlė baigėsi, tai dar šiek tiek apie pyragėlius. Jie gana panašus į prancūzišką šokoladinį tartą, kurį seniai seniai Rūdiškėse mokė kepti Thierry,- o tas (tartas, ne Thierry. Nors gal abu.) man labai patiko, nepaisant to, kad šokoladinius saldumynus daug smagiau gaminti nei kad skanu valgyti. Šiaip ganašiniai įdarai tartuose man kiek per sunkūs ir daug-ne, o štai šitas – su kiaušiniais, keptas – yra kažkoks šiek tiek magiškas: lyg ir kreminis, lyg ir minkštas, bet lengvesnis nei eilinis ganašas. Verta išbandyti nors sykį.

Chocolate truffle shortbreads

Triufeliniai sausainėkai/pyragaičiai
20 x 20 cm skarda

Pagrindui:
3/4 – 1 st. miltų
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
geras žiupsnis druskos
90 g sviesto

Įdarui:
100 g pieniško šokolado
100 g labai tamsaus šokolado (aš naudojau 72% kakavos)
1/3 st. pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
2 arb. š. vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinkite iki 180oC temperatūros.
Pirmiausia paruoškite trapų pagrindą. 20×20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Palikite aukštesnius kraštus – taip bus paprasčiau iškelti paruoštus pyragėlius.
Miltus, cukrų, druską ir vanilinį cukrų sumaišykite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Juos suberkite į kepimo formą, tolygiai paskirstykite ir pirštais paspauskite, kad suformuotumėte gana lygų trupinių sluoksnį. Kepimo formą dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol pagrindas taps auksinės spalvos ar net šiek tiek paruduos. Iškepusį pagrindą atvėsinkite.

Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160oC.
Paruoškite įdarą.
Prikaistuvyje sumaišykite gabalėliais sulaužytą abiejų rūšių šokoladą, pieną ir sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol šokoladas bus aptirpęs. Išjunkite kaitrą ir maišykite masę, kol šokoladas visiškai atvės.
Elektriniu plaktuvu plakite kiaušinius ir vanilinį cukrų, kol masė bus šviesi ir puri (apie 2 minutes). Supilkite tirpintą šokoladą ir toliau plakite, kol gausite vientisą masę.
Šokolado masę supilkite ant atvėsinto pagrindo ir išlyginkite. Kepkite 20-25 minutes: kepinio šonai turi būti šiek tiek pasipūtę ir kone sausi, o viduriukas dar šiek tiek judantis.

Leiskite kepiniui atvėsti, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai bent 12 valandų.

Pakelkite kepinį už kepimo popieriaus kraštų ir perkelkite ant pjaustymo lentelės. Į aukštą stiklinę įpilkite verdančio vandens ir pamerkite peilį. Jį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kepinį supjaustykite nedideliais gabalėliais ir nuimkite nuo kepimo popieriaus.

Pyragėlius uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai. Prieš tiekdami 5 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Pyragėlius suvalgyti (ar juos išdalinti mylimiausiems) reikėtų per keletą dienų.

Adaptuota iš thekitchn.

Advertisements

Leisk nors vieną naktį neskaičiuoti žvaigždžių

Kadaise buvo mokykla, buvo dvylikta klasė, aš tavęs dar nepažinojau, bet skaičiau eilėraščius (beje, šią savaitę į biblioteką grąžinau du almanachus), ir kai kurie iš jų vis dar rezonuoja tam siūle, kuris ausis laiko abipus kaukolės, kad nenukristų; ir puikiausiai atsimenu, kad A. siunčiau švedo eilėraštį apie avižinius sausainius ir OBUOLIO NUOGRAUŽAS PO VELNIAIS, ir atsimenu, kaip maniau, kad tai ir yra santykiai – visas tas būchty barachty, tas kad kankinuos kai tu nori tik vieno – miegoti // kai tu nekenti jog negirdžiu ką sakai, tas kai dingsime // ir gailėsimės // ir sugrįšime // ir dėsimės kad nežinome // ir apsimetinėsime tartum visai nebūtume grįžę, ir visa kita.

Ir užaugom, ir dabar tos pop dainos apie miaijlę verčia tik facepalminti, bet kai kurios eilėraščių tiesos vis tiek rezonuoja tam volframo siūlely tarp ausų, nes
iš tikrųjų nereikia kęsti
visų žmonių šioje žemėje.

užtenka juos mylėti.

– – –

Kartą paklausiau Ingos, kokį tortą kept paskutinei darbo dienai, ir ji išsyk rekomendavo šitą – argumentai buvo tokie, kuriems niekaip, nu niekaip atsispirti negalėjau. Paredagavau pagal save: kepiau mažėlesnėj formoj, biskvite kiek sumažinau cukraus ir įbėriau daugiau kavos, o į kremą, kad būtų lengvesnis (ir, be abejo, kad jo būtų daugiau), įmaišiau plaktos grietinėlės. Inga sakė tiesą – tai tikrai tortas, vertas kepti daug daug kartų; tortas, prie kurio grįžtu, kai reikia gerai, greitai, užtikrintai.

Chocolate caramel coffee cake

Karamelinis šokoladinis kavos tortas
18 cm skersmens tortas

Biskvitams:
170 g miltų
30 g kakavos miltelių
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 valg. š. tirpios kavos granulių
2 valg. š. karšto vandens
150 ml pieno
100 g sviesto
140 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušiniai

Sirupui:
150 ml stiprios kavos
30 g cukraus
1 valg. š. brendžio

Kremui:
250 g maskarponės
200 g karamelizuoto sutirštinto pieno
300 ml grietinėlės

Biskvitams sviestą atšildykite iki kambario temperatūros. Dviejų 18 cm kepimo formų dugnus išklokite kepimo popieriumi. Į didelį dubenį išsijokite miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Kavą ištirpinkite karštame vandenyje ir supilkite į pieną.
Orkaitę įkaitinkite iki 165oC. Sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios masės. Po vieną įplakite kiaušinius (po kiekvieno plakite maždaug po minutę), galiausiai dar paplakite 2-3 minutes.
Į masę suberkite pusę miltų mišinio ir šaukštu išmaišykite. Supilkite pieną ir išmaišykite. Suberkite likusius miltus ir maišykite, kol neliks miltų gumulėlių.
Padalinkite tešlą pusiau ir supilkite į formas. Išlyginkite, pašaukite orkaitėn ir kepkite 20-30 minučių (patikrinkite mediniu pagaliuku).
Iškepusius biskvitus šiek tiek pravėsinkite, išimkite iš formų, perkelkite ant grotelių ir ataušinkite.

Sirupui į nedidelį prikaistuvį supilkite kavą ir suberkite cukrų. Užvirkite, sumažinkite ugnį iki minimalios ir virkite apie 10-15 minučių, kol tūris sumažės perpus. Ataušinkite ir supilkite brendį.

Kremui maskarponę išplakite su karamelizuotu sutirštintu pienu iki purios ir vientisos masės. Atskirai iki standumo išplakite grietinėlę. Atsargiai įmaišykite ją į karamelinę masę.

Torto surinkimas. Kiekvieną biskvitą padalinkite į du lygius lakštus. Į tortinės dugną dėkite vieną biskvitą, apšlakstykite ketvirčiu sirupo, dėkite kiek mažiau nei ketvirtį kremo, išlyginkite. Dėkite kitą biskvitą ir viską kartokite, kol sudėsite visus biskvitus (kiek daugiau nei ketvirtis kremo turėtų likti). Paskutinį biskvito sluoksnį taip pat gausiai suliekite sirupu. Palikite tortą šaltai nors kelioms valandoms. Tada aptepkite jį likusiu kremu ir puoškite pagal išmonę – aš šonus padengiau išdžiovintų nupjautų biskvito viršūnių trupiniais, o viršų puošiau želatinoje mirkytomis uogomis.

Tortas skaniausias gerai pastovėjęs – pvz., pernakt – tačiau iš bėdos galima valgyti ir greičiau.

Chocolate caramel coffee cake

Įkvėpimas – Ingos rekomendacijos apie Kosto Geriausią Tortą.

You can’t be what you were so you better start being just what you are

Dalykai sukrito, kai atėjo laikas. Latvijos pajūrio išimtys ir išmintys palenkė galvą šonan ir pro ausį supylė stiklinę priėmimo ir galėjimo paleist.

Pasirodo, tas savaitgalis užsuko labai teisingą varikliuką – neatsimenu kada jautusi tokią ramybę, kad ir sumišusią su liūdesiu, kaip Milane.
Vis dar truputį atsijungusi pasyviai plaukiau link išėjimo, apspangusi ieškojau mineralinio vandens ir sumuštinių kiosko, vangiai vedžiojau pirštą po metro žemėlapį. Delnais ir pusnuogėmis šlaunimis jaučiau perdien įšilusį akmenį prieš Katedrą. Lyg užhipnotizuota sekiau skraidančias liepsneles.
Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla; ir tik užsimerkus dar žybčiojo poros praėjusių valandų šviesos.

Pirmi akordai; kaip visada, euforijos užuominos: šiluma ir šiurpuliai, nuo pakaušio sruvenantys žemyn per visas galūnes; tada – stiprėjantis drebulys gerklėj ir jausmas, kad krūtinė tuoj tuoj sprogs. Kol grojo šį, ir aną, klausiau savęs – kodėl ne taip, kaip visada, kodėl ta pirmų poros minučių euforija trenkė žaibu ir nutekėjo žemėn, ir nebepasikartojo, ir paliko tik tušššššš-tuuuu-mąąąąąą. Kišenėn sugrūdau gerą saują racionalizacijų, ir tada jas tiesiog paleidau. Šok(inėj)au kaip anksčiau, ridenau ašarėlę, protarpiais sustingdavau kalno pozoj; o tada – plaukiau link išėjimo, ieškojau sumuštinių, keliavau ligi Katedros. Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla.

Putėsiai

Šiandien pabudusi ryte pajutau, kad noriu skaityt. Atsisėdau ir padariau suplanuotus darbus. Po vieną. Tiek, kiek norėjosi (visus kitus spėsiu, kai norėsis):
peržiūrėjau buitinę techniką;
susirinkau paskutinius Latvijos trupinius (nors Julės akys ir rankinės didelės — ką čia žinai, gal kur koks likęs);
parsinešiau krepšį būsimiems siuviniams;
ir kažkurią akimirką pajutau itin gražių dalykų;
ir pirmąsyk pajutau, kad

pa
lei
dau,

kad many nebėr vietos prisiminimams ar analizėms – juokingų dramų, tuščių ginčų, deginančių pykčių, mikliai žongliruojamų nusivylimų.

Kai ryža galva ir kiek įdegusios rankos laisvos, galiu štai taip kaukšėt klaviatūra, ir mėgautis minkštu klak klak klak, ir maišyti kažką kvepiančio Debesims, ir net kai šaldytuve nerandu sviesto, įkvepiu, iškvepiu, ir randu jį durelėse (o jei ne – būčiau ėjusi parduotuvėn, menka bėda).

Neatsimenu kada jautusi tokią ramybę kaip šita, po Milano.

– – –

Čia yra šokoladinis debesėlis su karameliniu apvadu, nusileidęs į žemę. Atsargiai: saldu; bet apima tokia palaima kaip iš kokios Bounty reklamos (na, juk debesį ragaujat,- kaip kitaip galėtų būti?)

Putėsiai

Šokoladiniai putėsiai su sūdyta karamele
8 (mažos) porcijos
100 g cukraus
3 valg. š. sviesto
180 ml riebios grietinėlės
170 g juodo šokolado
4 dideli kiaušiniai
1/4 arb. š. druskos

Cukrų suberkite į nedidelį prikaistuvį ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Kai jis ims lydytis ties kraščiukais, imkite maišyti karščiui atsparia mentele. Neprideginkite ir palengva maišydami kaitinkite, kol visas cukrus išsilydys ir karamelizuosis.
Kai karamelė bus tamsaus gintaro spalvos ir ims šiek tiek rūkti, nuimkite prikaistuvį nuo ugnies ir suberkite kubeliais supjaustytą sviestą. Išmaišykite. Palengva įmaišykite grietinėlę. Cukrus gali sušokti į kelis didelius gabalus – tai normalu. Grąžinkite prikaistuvį ant ugnies ir maišydami kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukraus gumulai ištirps.
Kai karamelė bus vientisa, suberkite šokoladą ir maišykite, kol jis ištirps. Perpilkite mišinį į didelį dubenį ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros. Įmaišykite trynius.
Švariame dubenyje iki standumo išplakite baltymus. Įmaišykite trečdalį jų į šokolado mišinį, suberkite druską. Atsargiai įmaišykite likusius baltymus, kol nebebus matyti baltymų ruoželių. Masę paskirstykite tarp indelių, kuriuose tieksite putėsius, uždenkite ir palikite šaltai bent 8 valandoms arba pernakt. Tiekite su plakta grietinėle arba tiesiog taip – vienus.

Putėsiai

Šaltinis: D. Lebovitz. My Paris Kitchen: Recipes and Stories

We are alive take a deep breath

Bičiulis VV, su kuriuo retai, bet reguliariai išgeriame olaus (o kartais susitrenkiam perėjose), sako, kad kassyk, mums susitikus, vis kuo nustebinu. Tiesa, ne apstulbinu (kad ir kaip stengčiausi), bet kokią netikėtą naujieną ar faktą iš įsivaizduojamos skrybėlės ištraukiu.
Murkdydamasi (ar džiaugsmingai turkšdamasi) tuose vyksmuose diena iš dienos, minėtų pokyčių nė nepastebiu – be abejo, išskyrus kartus, kai nusižarinu kasas, pariečiu blakstienas ir panosėj niūniuoju Antony; tada nuoširdžiai pasimetu, žvilgterėjusi veidrodin!
Tačiau atsigręžusi atgal – juk iš toliau didziulis paveikslėlis geriau matyti – galiu sakyt: teip, išties

Labai.
Daug.
Visko.
Įvyko.
Per pastaruosius porą metų.

Dabar atrodo, jog tikriausiai daugiau nei per visus ligtol buvusius – o galbūt čia vėlgi tik dėl perspektyvos ir užpuolusio noro suprasti bei pasidaryti išvadas.
Ką žinau, tai žinau tikrai: kitam vėluojančio triušio urvo gale išlindau (išlendu?) jau kitaip, kitokia, nors vis dar ryža (ir vis dar dviračiuota, tik nebe per lietų), su daug daug klausimų, su tvirtu tikėjimu, kad ir tai normalu. Įdomūs pasauliai priešaky.

– – –

Jei Nutellą skaidytume į jos sudedamąsias dalis ir dar šiek tiek pridėtume malonios trapios burnoj tirpstančios tekstūros (tekstūros, Asta, tekstūros :)), tai gautume šituos damų būčkius.
Man kiek saldokoki, bet turėkite omeny, jog aš įprastai visur visur cukraus mažinu (ir todėl mano šauniausios Kauno bendradarbės sakydavo, jog mano tortams trūksta saldumo; kai ruošiau pastarąjį, į savo skoniui paruoštą kremą bei tešlą dar krėstelėjau porą šaukštų Rududu bei saują cukraus).

Baci di dama

Šokoladiniai riešutiniai būčkiaiBaci di dama
36 sausainiai

100 g lazdyno riešutų
100 g cukraus
100 g miltų
100 g sviesto
100 g juodo ar pieniško šokolado

Riešutus pakepiname orkaitėje ar sausoje keptuvėje. Jiems pravėsus, trindami tarp delnų pašaliname odeles. Atvėsiname riešutus.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi skardas išklojame kepimo popieriumi.
Riešutus ir 2 valg. š. cukraus virtuvės kombaine triname iki miltų. Suberiame likusį cukrų, įsijojame miltus ir gerai išmaišome (galima tam pačiame kombaine, jei jis pakankamai didelis; arba galima permesti riešutų miltus į didesnį dubenį). Sudedame sviestą ir triname iki trupinių – kombaino pulsavimo rėžimu ar tarp pirščiukų. Tešlą padaliname pusiau, įvyniojame į maistinę plėvelę ir laikome šaltai bent 2 valandas, kol sutvirtėja.
Išimame iš šaldytuvo vieną dalį tešlos. Gnybame po arbatinį šaukštelį tešlos ir suvoliojame mažą maždaug centimetro skersmens rutuliuką (taip taip, tokį mažą). Kartais pamiltuojame rankas, kad tešla neliptų. Rutuliukus išdėliojame ant skardų nemažais atstumais. Skardą paliekame šaldiklyje, kol sutvarkysime antrą tešlos dalį.
Kepame sausainius apie 10-13 minučių – tai priklausys nuo orkaitės. Sausainėliai turėtų būti čiut auksiniai. Leidžiame sausainiams atvėsti iki kambario temperatūros.
Mažame dubenėlyje mikrobangėje arba garų vonelėje ištirpiname šokoladą. Merkiame vieną sausainėlį plokščiąja puse į šokoladą ir suklijuojame su kitu sausainėliu. Še tau ir damų būčkis.
Sausainiai, jei nedings tą pačią dieną, išliks skanūs apie porą savaičių vėsioje sausoje vietoje, sandariame inde.

Baci di dama

Šaltinis: Francine Segan. Dolci: Italy’s Sweets.

Kaip mano mą sako, “Valgyk, nes neliks”.

Baci di dama

And if I only could, make a deal with God, and get him to swap our places

Penktadienį Lina sakė keletą dalykų. Tarp jų buvo vienas, kuris man jau seniai iš galvos neišeina – šnektelėjom apie K5 įrašų pavadinimus, kurie drauge yra ir dainų žodžiai.

Man kartais kildavo mintis sumėtyti nuorodas – ar pačiuose įrašuose, ar atskiram sąraše – į visas dainas (ar bent tas, kurios pasiekiamos), kurios skambėdavo galvoje, kaukšint įrašus. Dalinimosi džiaugsmas, žinote; tada tariu sau – o kam? (tik be to tragizmo, dangun nukreipto žvilgsnio ir Atsakymo laukiančių išskėstų pirštų).

Išties smalsu, kam kurie pavadinimai išduoda, jog čia ne kokie atsitiktinai sudėlioti žodžiai, o nuorodos į muziką Liūdnų slibinų, David Bowie, Massive Attack (ak, atsimenu, kaip, man įžengus pro Indrės duris, ji skambėjo – čiut nesudribau vietoj), Loreen, Prodigy, Nicolas Jaar, Erik Satie, Dictaphone, David Guetta ar Placebo. Dar kažkur yr’ Glass’as, ir jo man labai noris, tik nerandu archyvuos’.

Akimis bėgdama per pavadinimus, prisimenu, kokios būsenos juos rinkau, su kuo tie (ne) mano žodžiai susigrojo. Įdomu, ar tiems, kurie skaito, irgi pimpirimpimpim skamba galvoj, ar papildo antraštės tą kitą turinį. Ar būsenos apskritai su dainūškėm asociuojasi; nebūtinai čia žvalgantis — gyvenime. 

Nes man (surprise!) labai. Sykiais viskas per radiją skamba itin vietoj, ir aš imu įtarti užsisakiusi kokį nors desertą iš šizo- spektro (nors veikiausiai – paprasčiausią hipochondriją. “Man atrodo, turiu hipochondriją”. This is so meta even this acronym.). Arba, arba kartais žiūriu atgal ir tas laikas, kiekviena jo stadija nuo-iki yra taip Rihanna (simboliška, aišku), kad kvėpuojant net laužo šonkaulius. 

Taip, taip, aš suprantu, kad kartais dainos kuriamos būsenų ir istorijų nė iš tolo neuosčius, vien tam, kad penkiolikinės būtų, like, omg, aš irgi tai išgyvenau (ir su visom iš to plaukiančiom pasekmėm); todėl ne toks ir stebuklas rasti porą saujų popsūchos, kur tiesą šneką, tai ko čia aš iš viso prie tų dainų taip pristojau.

Because I can, zuikeliai, because I can.

– – –

Šitie pyragėliai mūsų šeimoje yra 100% sėkmė. Veikiausiai jau esu minėjusi – jei dar ne, paminėsiu dabar – kartais kylantį norą receptų nekartoti. Jis sprendimus ypač veikia tada, kai kalbama apie saldumynus ar kai šiaip tinklaraščio pomidorus norisi palaistyti. Na, jei kuriuo nors gyvenimo metu buvote lengvai pamišę dėl maišymo-kepimo-virimo, turbūt suprantate nerimą tiek daug receptų, tiek mažai laiko ir valgytojų.

Apie ką aš čia? Tiesa, apie 100% sėkmę. Taigi – per pastaruosius pusantro mėnesio šiuos kvadratėlius kepiau bent šešetą kartų – I’m startin’ to lose count. Kartais net du sykius per savaitgalį. Ir vis nepavykdavo jo nugapuoti. Per greit dingdavo, žinote, ir tai dar sykį įrodo šimtaprocentinę sėkmę. Kas įdomiausia, net man jis per tiek sykių nenusibodo, o tai jau, žinokite, kažkas. Na, aišku, ir tai, kad pagaminamas per dešimtį minučių (paskiau dvidešimtį minučių galima žiūrėti kokį BBT), o produktų yra artimiausioje parduotuvėje (nors ilguoju laikotarpiu užsisakinėsiu iš Barbės, va); be to, ne per saldus, maloniai kreminis IR trapus, toks tarp žiemos ir pavasario. Dabar suprantat, kodėl privalėjau pasidalint?

Cheesecake bars

Sūrpyragio kvadratėliai
9 arba 16 kvadratėlių

Pagrindui
160 g sausainių (vanilinių, kakavinių, su šokolado gabalėliais – o man skaniausia su klevų sirupo skonio “Selga”)
žiupsnis druskos
1/2 arb. š. malto cinamono
115 g sviesto

Įdarui
1/2 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
500 g kreminės varškės
1/4 st. pieno
2 kiaušiniai

30 g šokolado

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi.
Sausainius sutrupiname kone iki miltų. Įmaišome druską, cinamoną, ištirpdytą sviestą. Maišome, kol masė tampa panaši į šlapią smėlį. Suberiame trupinius į formą, tolygiai paskirstome ir suspaudžiame. Kepame 8-10 min. Man pagrindas spalvą kiek pakeitė, nors originalas siūlė to privengti.
Formą išimame iš orkaitės ir pravėsiname orkaitę iki 160oC.
Kol viskas vėsta, paruošiame įdarą: gerai išmaišome visus jam skirtus produktus. Supilame įdarą ant iškepusio pagrindo.
Kepame apie 20-25 minutes. Kepinio vidurys, pajudinus formą, turėtų būti dar drebutinis, o kraštai jau tvirtesni. Paliekame vėsti pravertoje orkaitėje, paskiau – kambaryje.
Išlydome šokoladą ir juo puošiame kepinio viršų. Aš tam naudojau konditerinį maišelį su nukirptu kampučiu.
Laikome šaltai bent 3 valandas. Supjaustome ir tiekiame.

Cheesecake bars

Šaltinis: daugmaž pagal čia.

Next time there will be no next time

Visa, kas turi pradžią, turi ir pabaigą, ir kitos nuvalkiotos frazės. Ir kai ta pabaiga – vidurnaktį į kietus mėlynus viršelius įrištas MBD apie tai, kaip Julė parduotuvėje negali išsirinkti jogurto, – pabaigų imu bijot šiek tiek mažiau. Lėtai, po žingsnį. Kartais tik šiek tiek didesnių, kartais – beprotiškai didelių, didesnių už visą gyvenimą pabaigų. Pabaigų, kurios yra tik pertraukos, ir pabaigų, kurios yra pabaigos.

Coffee

Bais’ daug visko vyksta – išorėj ir viduj, ypač pastarajam. Bet pagaliau, atrodo, į gera; pagaliau, atrodo, teisingai; pagaliau, atrodo, vyksta. Sako, pokytis yra vienintelis pastovus dalykas; o po tokių amerikietiškų kalnelių daugiau nei trijose dimensijose grįžimas prie pastovumo – prie senų draugų, senų džiaugsmų, senų teisibių – ir yra pokytis; žiū, net sniegas pargrįžo!

Nežinau, ar tikrai sieninėn spinton sukišau abejones, netikrumą, nesaugumą, – tiesą sakant, veikiausiai ne. Bet pagaunu save besikvatojančią net tada, kai juoda akyse ir laukiam atvažiuojančios mašinėlės su raudonu kryželiu (ta dalis apie bobutę nupjautų piršteliu irgi visai tinka); šviesiai laukiančią penktadienio, po kurio, pasižadėjom, kojas skaudės labiau nei galvas. Užčiuopiu džiugiai neramų širdies virpėjimą, pagalvojus apie visas tas įdomybes, kurių galiu išmokti, kurias galiu sužinoti ir patirti. Ir sprendimai neatrodo tokie galutiniai, tokie sunkūs ir neatšaukiami. Paprasčiau tariant – kaifas, ne gyvenimas (o gal išties, o gal išties tai vienas ir tas pats).

– – –

Coffee

“Niekam nėra laiko” periodą pakeitė iki viršaus pripildytos dienos, ir braukdama punktelius iš “TODAY” sąrašėlio, dalinuosi… savo gimtadienio tortu. Ir tėčio gimtadienio tortu. Ir dailaus buto Vilkpėdėj su dar dailesniais draugais lankymo tortu – kitaip tariant, šitą tortą taip atkaliau kaip AstaSnickerį“. Fontastiškai tirpstąs musas, vos per kietas traškus padas ir ant nosies galiukų nusėdantys kakavos milteliai.

Tortas labai tinkamai šokoladinis ir saldus saldus. Prie jo gėrėm ne lengvą arbatą (nors sodo mėtos su šokoladiniu tortu būtų dupliusgerai), o sodrią karčią kavą – puikiai papildė tą šilko švelnumo (klišės aliarmas!) muso sluoksnį. It tyčia taip sutapo, jog “Kavos draugas” pasidalino vienu iš mėgstamiausių savo kavos mišinių – Caprissimo espresso (aha, matote – poskonyje kartusis šokoladas, ir ant lėkštės šokoladas, taigi kone dangiška santuoka). Pupeles malėm patys, todėl visuose šešiasdešimt dviejuose kvadratuose akys atsimerkė plačiau – nė neparagavus.

Iš manęs tokia kavos žinovė, kad daug pasakoti nesiryžtu. Pripažinsiu – ne mano kava. Man kiek per tiesmuka, vienmatė, norėtųs ir vos tirštesnės (nors tai gal ir su malimo rupumu bei paruošimo būdu susiję) – o kadangi geriu juodą-be-cukraus, tai šiek tiek nuvilia. Kita vertus, šeimynykščiai gėrė ir gyrė (kad jau tiek klišių į šį įrašą prikišau, tiks ir dar viena: bet juk dėl skonio nesiginčijama).

O dabar žeuuuuureiii noriu išbandyti Maragogype – juk ji kreminė (širdelė “dunkt!), šviesiau skrudinta (“dudunkt!”) ir primena medų, žoleles bei riešutus (jau guliu po stalu!). Turėtų būt kažkas pasakiško – tereik sulaukti progos.

Milk Chocolate Mouse Cake with Crunchy Base

Pieniško šokolado muso pyragas su lazdyno riešutų traškučiu
22 cm tortui

Biskvitui
30 g sviesto
1/2 arb. š. vanilės ekstrakto
1/6 st. miltų
1/6 st. kakavos
2 dideli kiaušiniai
1/4 st. cukraus

Traškučiui
60 g pieniško šokolado
40 g juodo šokolado
2-3 kupini valg. š. šokoladinio riešutų kremo (su voveryte ;))
1 st. pūstų ryžių (taip – sausų pusryčių!*)
1/2 st. lazdyno riešutų

Musui
150 g pieniško šokolado
100 g juodo šokolado
4-5 kupini valg. š. šokoladinio riešutų kremo
1 1/2 st. šaltos riebios grietinėlės (bent 35%)
žiupsnis druskos

Biskvitui sulaistyti
vandens
kavos likerio

Milk Chocolate Mouse Cake with Crunchy Base

Biskvitui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 22 cm skersmens formą išklojqmę kepimo popieriumi.
Prikaistuvyje ištirpiname sviestą ir nukeliame nuo kaitros. Nugraibome putas. Įmaišome vanilės ekstraktą.
Į didesnį dubenį persijojame kakavą ir miltus. Metaliniame dubenyje sumaišome kiaušinius su cukrumi ir įtaisome šį indą virš kito puodo su verdančiu vandeniu (t.y., pasigaminame vandens vonelę). Nuolat maišydami šildome, kol kiaušinių masė bus maždaug 40oC temperatūros. Išimame indą su kiaušiniais iš vandens vonelės. Plakame plaktuvu, kol masė padidėja kokius tris kartus (apie 5 minutes).
Į kiaušinių masę per tris kartus palengva įmaišome miltų ir kakavos mišinį. Maždaug stiklinę tešlos įmaišome į sviestą (jei šis sukietėjo – pašildome) ir sumaišome su likusia tešla.
Supilame paruoštą tešlą į kepimo formą. Kepame tol, kol į vidurį įkištas krapštukas išlįs sausas, o spustelėtas pyrago viršus atšoks. Paliekame formoje atvėsti.
Peiliu atskiriame pyragą nuo formos šonų ir apverčiame jį ant švaraus paviršiaus. Nuimame kepimo popierių, apverčiame biskvitą ir ilgu peiliu perpjauname biskvitą į du sluoksnius.

Traškučiui riešutus pakepiname sausoje keptuvėje, kol odelės taps tarsi pergamentinės, o patys riešutai ims gardžiai kvepėti. Susukame riešutus į ranšluostį ir paliekame kuriam laikui. Trindami tarp delnų, pašaliname odeles nuo pravėsusių riešutų. Riešutus sukapojame (ne itin smulkiai).
Mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname abiejų rūšių šokoladą ir šokoladinį kremą. Įmaišome riešutus ir šiek tiek patraiškytus pūstus ryžius.

Vieną iš biskvito pusių dedame atgal į kepimo formą. Užtepame riešutinį traškutį ir uždengiame antruoju lakštu. Paliekame šaltai bent valandai.

Musui mikrobangėje arba vandens vonelėje ištirpiname abiejų rūšių šokoladą ir šokoladinį kremą. Paliekame atvėsti.
Kitame dubenyje grietinėlę su druska išplakame iki standumo. Įmaišome tirpdytą šokoladą (jei temperatūros skirsis, dalis šokolado susimes į gabalėlius, bet ne bėda – tai tik pridės šiek tiek tekstūros bei netikėto šokoladinio sporgimo).

Sulaistome biskvitą vandens ir kavos likerio mišiniu. Supilame musą ant pagrindo ir paliekame šaltai pernakt.

Peiliu atskiriame pyragą nuo kraštų. Musą galima aplyginti po karštu vandeniu palaikytu ir paskiau nusausintu peiliu.

Puošiam taip, kaip norisi. Išsipurvinam pirštus ir nosių galiukus. Rojus.

* – būūūūtinai išbandysiu ir su traiškytais kukurūzų dribsniais

Coffee
Receptas adaptuotas iš Bon Appétit, 2004 gruodis.

I’d rather be sleeping I’d rather fall into tidal waves

Kai stipriai užsimerkusi stipriai pirštais spaudžiu akių obuolius, matau vizualkes, matau Mondrianą.
Taip pat mokausi naujų streso valdymo būdų: “pažiūrėkime filmą apie šiluminius įrengimus, nervus nuims”. Filmas geras, kokių šešerių aštuonerių metų senumo amateur porn iš BAF. Groja Bob Marley.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

– – –

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Cheesecake brownies

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Į kepimo formą supilame šokoladinę masę. Ant viršaus supilame varškės masę, truputį pamakaluojame šakute ar peiliu.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.