Tag Archives: sviestas

But my unstable ways is my solution to even space

Chocolate truffle shortbreads

Wauč, pavasaris, ir šiandien man truputį sprogo smegenys. Apie penktą, užsispoksojusi į visiškai vaiskų dangų ir švieeeeesią automobilių stovėjimo aikštelę, tryniau akis: jau po valandos namo? Atrodo, kad kokios trys. Dar sykį žvilgterėjau į dešinį apatinį monitoriaus kampą. Tikrai, penkios. Neįtikima – net savo baltai pilkon virtuvėn grįžau dar šviesiai (ir be kepurės). Ant palangės jau beveik pražydo narcizai, norisi vasarinių suknelių ir lėkti su medžiaga virš laukų. Arba braidžioti po upes irgi ežerus. O gal tos suknelės dar palauks – reikia šortų ir languotų marškinių. Šiandien geriau jausis su mano šviežiai patrumpintu pixiu.

Tarp ausų įtempta vielutė sunkiai tokius pokyčius išnešė, ir visą vakarą šiek tiek plavinėjau, lyg truputį iš kito filmo būčiau nužengusi.

O dar tie nugirdantys kvapai. Rytais vakarais. Su kiekvienu įkvėpimu, atrodo, atsidarinėja stalčiai ir stalčiukai – panašiai taip, kaip uodžiant šviežiai maltas kavos pupeles, iš kažkur ataidi suvokimas, kad čia – pomidorų pokvapis. Taip ir dabar, mindama Žvejų gatve, tikrai jutau sūrų pajūrio orą ir smėly paliktas pėdas. Ties Mindaugo tilto sankryža – sunkų saldų kvapuką iš seniai pamirštų automobilių; net apsižvalgiau.

Ir sapnai šiąnakt bus va tokie va – sunkūs, minkšti, saldūs.

– – –

Šituos pyragaičius kepiau bendradarbiui-Excelio guru už nuolatinę moralinę pagalbą, kai net google’as man sakydavo na taip, šito negali padaryt, nes excelis yra ~nekažką~.
Na va ir dar viena priežastis, dėl kurios einu iš proto dėl savo darbo: dabar galiu kepti kepti kepti, ir visada galėsiu dalintis dalintis dalintis. O tai taip šaunu: ne tik todėl, kad sharing is caring; ne tik dėl to, kad grįžtamasis ryšys yra puiku ir nuostabu; ne tik dėl to milžiniško džiaugsmo, kad, kaip kadaise mieliausioji I. sakė, mano dalykai vis dar kažkam įdomūs!. Dar ir dėl to, jog, geriausiu atveju, nesmaguriauju savaitę tais pačiais pyragėliais; liūdnėlesniu – nelieku gulėti susisukusi ant sofukės su boržomio buteliu, skaudančiu pilvuku, šokoladu užpiltom akim ir paaugliškais spuogais išmėtyta kakta ir smakru (TMI?).
Kitaip tariant – vieni privalumai dirbti, ne kitaip (nagi, ateik ir tu!).

Reklaminė pertraukėlė baigėsi, tai dar šiek tiek apie pyragėlius. Jie gana panašus į prancūzišką šokoladinį tartą, kurį seniai seniai Rūdiškėse mokė kepti Thierry,- o tas (tartas, ne Thierry. Nors gal abu.) man labai patiko, nepaisant to, kad šokoladinius saldumynus daug smagiau gaminti nei kad skanu valgyti. Šiaip ganašiniai įdarai tartuose man kiek per sunkūs ir daug-ne, o štai šitas – su kiaušiniais, keptas – yra kažkoks šiek tiek magiškas: lyg ir kreminis, lyg ir minkštas, bet lengvesnis nei eilinis ganašas. Verta išbandyti nors sykį.

Chocolate truffle shortbreads

Triufeliniai sausainėkai/pyragaičiai
20 x 20 cm skarda

Pagrindui:
3/4 – 1 st. miltų
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
geras žiupsnis druskos
90 g sviesto

Įdarui:
100 g pieniško šokolado
100 g labai tamsaus šokolado (aš naudojau 72% kakavos)
1/3 st. pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
2 arb. š. vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinkite iki 180oC temperatūros.
Pirmiausia paruoškite trapų pagrindą. 20×20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Palikite aukštesnius kraštus – taip bus paprasčiau iškelti paruoštus pyragėlius.
Miltus, cukrų, druską ir vanilinį cukrų sumaišykite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Juos suberkite į kepimo formą, tolygiai paskirstykite ir pirštais paspauskite, kad suformuotumėte gana lygų trupinių sluoksnį. Kepimo formą dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol pagrindas taps auksinės spalvos ar net šiek tiek paruduos. Iškepusį pagrindą atvėsinkite.

Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160oC.
Paruoškite įdarą.
Prikaistuvyje sumaišykite gabalėliais sulaužytą abiejų rūšių šokoladą, pieną ir sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol šokoladas bus aptirpęs. Išjunkite kaitrą ir maišykite masę, kol šokoladas visiškai atvės.
Elektriniu plaktuvu plakite kiaušinius ir vanilinį cukrų, kol masė bus šviesi ir puri (apie 2 minutes). Supilkite tirpintą šokoladą ir toliau plakite, kol gausite vientisą masę.
Šokolado masę supilkite ant atvėsinto pagrindo ir išlyginkite. Kepkite 20-25 minutes: kepinio šonai turi būti šiek tiek pasipūtę ir kone sausi, o viduriukas dar šiek tiek judantis.

Leiskite kepiniui atvėsti, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai bent 12 valandų.

Pakelkite kepinį už kepimo popieriaus kraštų ir perkelkite ant pjaustymo lentelės. Į aukštą stiklinę įpilkite verdančio vandens ir pamerkite peilį. Jį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kepinį supjaustykite nedideliais gabalėliais ir nuimkite nuo kepimo popieriaus.

Pyragėlius uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai. Prieš tiekdami 5 minutes palaikykite kambario temperatūroje. Pyragėlius suvalgyti (ar juos išdalinti mylimiausiems) reikėtų per keletą dienų.

Adaptuota iš thekitchn.

I know, the past will catch you up as you run faster

Uf! Uf! Uf! tikriausiai yra visa, kuo šį įrašą galiu pradėt.

Tas uf yra atgaiva – atbula ranka nuo kaktos pakraščio link priešingo užausio braukiami ataugę kirpčiai. Atsilošus kėdėj, kojas ištiesus ant spausdintuvo, su dideliu stiklu burbuliuoto Spritz’o – juk vasara, po paraliais! Po uf suneriu plaštakas, sutreškinu pirštų sąnarius, atsiverčiu wordpressą.

Tas uf yra nerimas – kaklo sukiojimas ir galvos laužymas: iš kur tas vis niekur nedingstantis neįtikėtinai didelis noras dalytis asmeniškumais? Internetai sako, jog blokuoti mintis gali būt blogai; aplinka liudija ir priešingų dalykų. Trumpai užsimenam apie nuoširdumą ir pažeidžiamumą; mintys mušasi ir šokinėja viena per kitą (ir tegul – peršokus per ištiestas kojas, sako, nebeaugama). Įkvepiu, iškvepiu, uf, kartoju mantras, pulsas lėtėja.

Better than anything cupcakes

Tas uf yra įsimylėjimas – malonus spaudimas krūtinėj, šiek tiek išsiplėtę vyzdžiai, kai I. klausia, ar nenori dar tų riedučių lauk trenkt po tiek smūgių? Ką tu, sakau. Su kiekviena diena vis labiau klimpstu.

Tas uf yra nepateisinti lūkesčiai – atsitiktinai rastas mylimo eilėraščio vertimas, kuris lietuviškai skamba visai ne taip kaip tuos n metų man skambėjo, ne taip ne tuos klavišus širdukėj spaudo.

Kitaip tariant, tas uf yra Kasdienybė, kurią 6mm f/2.8 teužfiksuotų.

– – –

“Debesų” organizuotos keksiukų šventės priminė, kaip smagu kepti keksiukus – dėliot nelyg kokį koliažą asambliažą instaliaciją iš pagrindo-įdaro-kremo-papuošimų. Meditacija.
Šitie žavūs. Nagi, žvilgterėkit vien į sluoksnius – kakavinis biskvitas, kondensovkė, karamelė, beveik neriebus sviestinis kremas. Tiesą sakant, dabar jį iš receptų segtuvo išsitraukiu labai dažnai. Pripažinsiu, kad įprastas sviestinis kremas man pavyksta retai – dažniausiai jis sušoka gabalais ar šiaip nebūna toks glotnus kaip norėtųs (beje, mokytoja profkėj minėjo, jog galima įplakti kelis šaukštus karšto vandens – kremas turėtų tapti malonesnis), be to, man jis gerokai per saldus. O kone pusę masės pakeitus miltais sutirštintu pienu, abi bėdos išsisprendžia pačios. Nuostabu.

Better than anything cupcakes

Super duper vau keksiukai
16 keksiukų

Keksiukams:
1/4 st. + 2 valg. š. kakavos miltelių
1/4 st. + 2 valg. š. karšto vandens
1 1/2 st. miltų
1/2 arb. š. maistinės sodos
1/2 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š.druskos
175 g sviesto
1 st. cukraus
2 kiaušiniai (kambario temp.)
1/2 st. grietinės (kambario temp.)
2 arb. š. vanilės ekstrakto

Keksiukams papuošti:
1/2 st. saldinto sutirštinto pieno
1/2 st. karamelės
sviestinio kremo
riešutų šokolade ar pabarstukų, ar vėliavėlių, ar dar ko

Mano Mėgstamiausiam Sviestiniam Kremui:
1 st. pieno
3 valg. š. miltų
260 g sviesto
1 st. cukraus
2 valg. š. vanilinio cukraus

Pirmiausia iškepkite keksiukus.
Keksiukų kepimo formoje išdėliokite popierines formeles. Orkaitę įkaitinkite iki 180oC.
Mažame dubenėlyje sumaišykite kakavos miltelius su vandeniu.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, maistinę sodą, kepimo miltelius ir druską.
Mikrobangėje ar nedideliame prikaistuvyje ištirpdytkite sviestą. Elektrinių plaktuvu į jį įmaišykite cukrų, kol sviestas atvės (maišyti teks apie 5 minutes).
Po vieną įplakite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišykite. Supilkite vanilės ekstraktą ir kakavos mišinį. Maišykite, kol masė taps vientisa.
Galiausiai suberkite miltus ir grietinę. Berkite pamainomis: miltai-grietinė-miltai-grietinė. Neperplakite – maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.
Formeles iki 3/4 pripildykite tešlos. Kepkite 15-18 minučių, kol į vidų įkištas medinis pagaliukas išlįs švarus.
Keksiukus išimkite ant grotelių. Po apačia padėkite kitą skardą, kad turėtų kur nutekėti karamelės ir kondensuoto pieno perteklius.
Šakute ar mediniu pagaliuku subadykite keksiukus. Ant keksiukų paskirstykite kondensuotą pieną, o tada – karamelę. Leiskite atvėsti. Galiausiai keksiukus papuoškite sviestiniu kremu (žr. žemiau) ir pabarstukais arba riešutais šokolade.

Kremui mažame prikaistuvyje sumaišykite miltus ir pieną. Nuolat maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol masė sutirštės. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.
Elektriniu plakikliu plakite sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų iki purumo, apie 4-5 minutes. Supilkite pieno ir miltų mišinį ir plakite dar 5-10 minučių, kol masė bus itin puri, o cukrus iki galo ištirpęs.

Šaltinis: Garnish & Glaze

I’m useless, but not for long, the future is coming on

O tai tau. Kas gi tave vis veja į kitą vietą? 🙂, klausia Asta, ir aš lankstau pirštelius: per dvylika mėnesių [rimtai] gyventa penkiose skirtingose vietose. O dar tėtis sako, jog mes ne klajoklių tauta!
Atsimenu, kai mums iškrausčius paskutines dėžes Lazdynuose, braukiau ranka kaktą (žinote, kaip filmuose) ir tariau sau – niekada daugiau. Trims mėnesiams tepraėjus, žiū, ir vėl lagaminų krovimas ant nosies – tik šįsyk pro šalį važiuodami baziliko ar koldūnų tikrai nebepasiimsim.

– – –

Kažkada tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą.
Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! Teigi:

Michel Foucault – Seksualumo istorija. Pradėjau ar ne vienuoliktoj klasėj, pasiklausiusi apie ją per menų pamokas, bet tada strigau ties nežinotais žodžiais kaip perversija (šitas yapč įsiminė). Dabar jaučiuosi didelė ir protinga, tad musiau įveiksiu.
Arminas Lydeka – Etiketas kiekvienam. Žinau, kaip atsirinkti, kuriais įrankiais valgysiu, bet NEžinau, kaip teisingai susodinti svečius į automobilį.
Nicholas Carr – What the Internet Is Doing to Our Brains. Reikia patvirtinimo, kad mano smegenai skylėjasi.
Philip Kindred Dick – Ar androidai sapnuoja elektronines avis? Išlieku ištikima taisyklei “sąraše turi būti nors vienas sci-fi”.
Mitch Albom – Antradieniai su Moriu. Iš mokyklos, ir nežinau kodėl.
Nassim Nicholas Taleb – Black Swan. Kai žmonės klausia, ką skaitai, ir atsakau, Black Swan, jie galvoja, kad tai istorija, pagal kurią filmas pastatytas, bet taip nėr. Pamatyta knygyne Nantėj – neberasta – pamatyta knygyne BP ir gausiai rekomenduota.
Clarissa Pinkola Estes – Bėgančios su vilkais. Rekomendavo V. Apimtis gąsdina, bet man reikia priminimo, kad esu laukinė moteris’n’shit.
Joseph Heller – 22-oji išlyga. Sako, juoda? Iš mokyklos.
Winifred Rosen, Andrew T. Weil M.D. – From Chocolate to Morphine. Mano (šoko- ir kofeino) priklausomybėms paaiškinti ir smalsumo dėlei.
Marshall McLuhan – Kaip suprasti medijas. Įdomu. Įtariu, referuota iš kokios Spektaklio visuomenės.
Henry Miller – Vėžio atogrąža. Noriu tvirto žodžio ir aštraus vaizdo.
Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum. Sako, populiariausia šių metų skaitytina knyga. Reikia, reikia.

2 alternatyvios knygos
Paul Hoffman – The Man Who Only Loved Numbers. Vien tai, kad nebežiūrau į matematiką, nereiškia, kad negaliu mylėti matematikų. Ypač tokių:A mathematician is a device for turning coffee into theorems.
William Golding – Musių valdovas. Iš mokyklos. Sako, alegorija?

– – –

Ir dar taip netikėtai sėkmingai išėjo, kad gavau dailutėlę saldutėlę [kvepiančią] knygą. Man ana išties patinka – jau vien dėl to, kad receptai suskirstyti pagal tai, kiek laiko praeis (praslinks, pralėks) nuo pirmo žingsnio virtuvėje iki pirmo kąsnio burnoj. Na nesakykit – šitas konceptas genialus (kiek kartų teko atidžiai neperskaityti recepto ir suprasti, jog teks pašaldyti pernakt ar, kepant pfeffernussen‘us, tešlą brandinti… Dvi savaites.) Be to, labai ne vieną dominantį recepčioką nusižiūrėjau – pirmą ir antrą vakarą tik sėdėjau, varčiau ir skaičiau, sėdėjau, varčiau ir skaičiau. Tada perdaviau knygą mamai į rankas, ir Žirmūnietiška šeimyna nusprendė, kad pirmas gaminys turėsiąs būti šitas:

Cinamoniniai skritulėliai

Skrituliukai su cinamonu
Tešlai
150 g sviesto
70 g cukraus pudros
40 g krakmolo
1 arb. š. cinamono
1 trynys
200 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Aptepti
1-2 baltymai

Pabarstyti
3 valg. š. cukraus
2 arb. š. cinamono
75 g migdolų

Tešlai kambario temperatūros sviestą išsukame su cukraus pudra iki vientisos (ir kiek purios) masės. Suberiam krakmolą, cinamoną, trynį ir išmaišome. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Paminkome, kol tešla taps graži ir glotni. Padaliname ją į 4 dalis ir iš kiekvienos suformuojame 2-3 cm skersmens dešrelę, kurią įvyniojame į maistinę plėvelę. Man tai lengviausia daryti taip: atskirtąją dalį tešlos dar gražiau paminkau, paformuoju link cilindro, dedu ant plėvelės. Dar pakočioju tarp delnų ir stalo paviršiaus. Tada kaip ir apsuku plėvele ir… Kočioju dar vos vos, kad susiglostytų. Niekas nenutrupa, nenubyra, neprilimpa. Tokias keturias dešreles pusvalandžiui metam šaldymo kameron.
Tuo tarpu pabarstukams gana smulkiai sukapojame migdolus, sumaišome juos su cukrumi ir cinamonu. Lengvai paplakame baltymą(-us: priklauso nuo dydžio, man reikėjo dviejų).
Išimame dešreles iš šaldiklio ir supjaustome maždaug 3 mm storio monetėlėmis (ne ne ne, čia tikrai ne klaida – tokiomis plonytėmis. Sausainėliai bus mažučiai dailučiai nelyg kokios sagutės). Geriausiai pjaustant vis kiek pasukti dešreles apie centrinę ašį, kad nesideformuotų skritulėliai. Sausainiukus aptepame (arba pamirkykite) kiaušinio baltymu, tada baltymuotąja puse merkiame į riešutų-cukraus mišinį. Dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepame 180oC 12-15 minučių. Na, patikrinkit ir po 10, bet turėtų dar būti šviesūs nelyg aš pajūry metro vairuotojai.

Cinamoniniai skritulėliai

Iš: D. Trečiokaitė. Kvepiantys.

now this blood and glitter, it tastes so bitter. there’s no retreat for I surrender

Pradedam nuo pradžių,

Dabar, kai mane supažindina su naujais žmonėmis arba aš esu vakarėlyje ir manęs klausia, ką aš veikiu Edinburge (po to, kai nesulaukia atsakymo į ‘Ką tu studijuoji?’), aš atsakau, kad vadovauju virtuvei arba – kartais – kad esu Head Chef. Tada bandau nutylėti, kad ta įstaiga, kurios virtuvėje aš ant visų stengiuosi nešaukti, yra keksiukų kepyklėlė, bet dažniausiai tuo metu iš kito kambario grįžta Severija, ir įsiterpia į pokalbį: ‘It’s a cupcake shop!’.

Ar aš didžiuojuosi Jule, kad ji rašinėja į mūsų sąsiuvinį, kol aš sau tinginiauju? Taip. Kartais aš sužinau, kad Julė dirba dar sunkiau už mane, bet kai grįžta namo, ji vis tiek kepa ir gamina, fotkina ir post’ina. Aš kai grįžtu namo, žiūriu filmus ir geriu bealkoholį alų (nes būna dažniausiai 1 valanda dienos), ir tik tada, kai man pasidaro labai labai gaila savęs, susikaupia kritinė masė pykčio ant savo tingumo, o koks nors įvykis kaip žiežirba sukelia sprogimą, tada aš pradedu skaityti ir rašyti kaip tas zuikis iš vaikystės knygų.

Šįkart tai įvyko darbe. Mes su tokiu nauju vaikinu iš darbo, kuris, beje, mokėsi labai brangioje New Town Cookery School Edinburge, nusprendėme iškepti brioche bandelių. Tam, kas buvo Prancūzijoje ar kitu būdu ragavo šviežių minkštučių brioche, turbūt nereikia pasakoti, koks idealus mums atrodė planas patiekti jas šeštadieniais per brunch (vėlyvi pusryčiai) valandas kavinėje su sviestu ir džemu arba virtuvėje gamintu apelsinų marmeladu. Mes iškepėme kelias pabandymui ir nunešėm savo kavinės savininkams. Nereikia čia aprašinėti mūsų ginčo, nes aš bandau ne apkalbėti žmones, o išspręsti savo problemas, bet mano viršininkas pasakė, kad tose bandelėse yra per mažai cukraus. Taip pat pridūrė, kad aš gyvenu ne Londone, kur galima bandyti kažkokias naujas sroves (kaip tikras prancūziškas bandeles – nors man čia nieko labai inovatyvaus nesimato!), o Edinburge, kur reikia tiekti prekes pagal pirkėjų skonį, o ne pagal savo. Jei šitą įrašą skaito mano būsimas darbdavys, iškart pridursiu, kad aš jam pasakiau, kad padidinsiu cukraus kiekį bandelėse ir mes pardavinėsime jas tokias, kokių nori verslo savininkas, o ne kepėjas: aš niekad nesiginčiju su paskutiniu boso žodžiu ir niekad sąmoningai nebandau sabotuoti jo sprendimo. Aš tikiu, kad Head Chefas ar virtuvės vadybininkas yra tam, kad užtikrintų, jog viskas vyktų pagal savininko verslo planą, o ne pagal kažkokią susuktą alternatyvą šefų galvose. Jei šitą įrašą skaito draugelis šefas, tai skubu pridurti, kad taip, aš nemanau, kad reikia visada tenkinti pirkėjo skonį, reikia jį (pirkėją), mokyti naujų dalykų, bet vietoj sabotažo aš visada renkuosi mąstymus apie kitą darbą arba asmeninį tobulėjimą. Apie restoraną ar kepyklą, kur aš dirbčiau su vienminčiais, arba dieną, kai aš galėsiu tokius ginčus laimėti pavyzdžiais, apie sėkmingus verslus, kurie pasiūlė kažką naujo. Eidama namo aš galvojau, kad jei ir reikia pripažinti vieną tiesą, tai kad aš tikrai gyvenu kaime. Mūsų mieste klesti parduotuvės, pardavinėjančios nevalgomai saldžius pyragėlius arba restoranai, kuriuose Maximoj keptą višta įdeda į lėkštę su skrudintom bulvytėm ir vadina tai patiekalu. Restoranai, kuriuos turi rimti šefai, jau gavę po Michelin žvaigždutę, dažniausiai būna užsidarę pirmadieniais, atradieniais ir sekmadieniais, nes jiems neapsimoka atsidaryti tomis dienomis, nes jie nesulauktų jokių klientų.

Tokiomis dienomis grįžusi namo iškart pasiimu pieštuką ir sėdu skaityti ‘The Fat Duck Cookbook’, kurią man padovanojo draugė per gimtadienį. Tada žiūriu paskaitas iš Harvardo ir mąstau, kad nereikėjo palikti niekada chemiko vaikino, nes labai sunku dabar suprasti sferifikaciją. Tada daug ieškau internete, rašau odontologams draugamas apie alginatą. Ir kai einu miegoti žinau, kad rytoj ryte prisiminsiu tik pusę šitų dalykų, kuriuos perskaičiau, bet tai bent jau užims vietos galvoje, kur paprastai švilpauja vėjai ir miltai.

Šiandien mano laisvadienis (vienas per savaitę nuo tada, kai tapau Head Chef), tai palepinsiu jus brioche receptų, jei jums kada nors irgi bus laisvadienis!

Brioche

Ši duonelė/ bandelės, gali būti kepama kokiose norite formose, bet populiariausia versija turbūt yra individualios bandelės Brioche Parisienne, kurias galite atpažinti iš tešlos rutuliuko, užtupdyto ant bandelės viršaus. Aš naudoju individualias brioche formeles, kurių forma padeda kilančiai tešlai ‘lipti’ formelės kraštais į viršų. Mano formelės 4 cm diametro dugną ir 9 cm diametro viršų (plačiausios vietos).


2,5 arbatinio šaukštelio (tai yra tas 7 g pakelis iš parduotuvės) sausų mielių, alternatyviai – 20 g šviežių mielių
2 valgomieji šaukštai vandens
375 g kvietinių miltų, turinčių daug glitimo
2 valgomieji šaukštai smulkaus balto cukraus
1,5 arbatinio šaukštelio druskos
5 kiaušiniai, lengvai paplakti šakute
15 g nesūdyto sviesto, ištirpinto
175 g nesūdyto sviesto, minkšto, kambario temperatūros, bet ne ištirpusio
šiek tiek papildomo minkšto, bet ne išlydyto, sviesto patepti brioche formeles
mišinys patepti brioche bandelėms: 1 kaušinis paplaktas su 1 valgomuoju šaukštu vandens

 

 1. Į dubenėlį supilkite vandenį, ant jo pabarstykite mieles ir palikite 5 min. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir ir druską. Kiaušinius sumuškite į puodelį ir paplakite šakute.
2. Padarykite ‘šulinėlį’, įdubimą miltų viduryje ir į jį supilkite vandenį su mielėm ir kiaušinius. Pamaišykite tešlą, kad visi produktai susijungtų į minkštą gumuliuką. Jį išverskite ant šiek tiek pamiltuoto paviršiaus ir minkykite apie 10 min.
3. Didelį dubenį ištepkite ištirpintu sviestu. Įdėkite išminkytą tešlos rutulį ir pavoliokite aplink dubenį, kad jis pasidengtų sviestu. Uždenkite virutviniu rankšluosčiu ir palikite pakilti apie 1 – 1,5 valandos, kol padvigubėja. Kumštuku paspauskite tešlą, ji išleis orą, ir leiskite pailsėti 10 minučių.
4. Supjaustykite savo minkštą sviestą kubeliais, suverskite ant pailsėjusios tešlos ir ranka įspauskite sviestą į tešlą: delnu ir pirštais spaudžiokite tešlą su sviestu lyg bandytumėte išgręžti labai didelę kempine,) Šiuo metu jūs arba suprasite, kad turite mikserį su tešlos kabliu spintelėje, arba jus užplūs smagūs vaikystės smėlio bandelių kepimo prisiminimai, nes šitas darbas – tikra terlionė.
5. Kai sviestas yra pasiskirtęs po tešlą, išverskite ją ant miltuoto paviršiaus ir dar paminkykite 5 minutes. Palikite pailsėti 5 minutes ir per tą laiką patepkite savo formeles tuo papildomu minkštu sviestu.
6. Padalinkite tešlą į 10 lygių gabaliukų. Nužnybkite maždaug 4dalį tešlos nuo kiekvieno gabaliuko. Lengvai spausdami didesnį tešlos gabaliuką prie stalo, delnu, kuris išgaubtas kaip puodelis, suformuokite rutuliukus. Tą patį padarykite su 10 mažų gabaliukų. Kiekvieną rutuliuką įdėkite į paruoštas brioche formeles. Smiliumi įspauskite po duobutę kiekvieno didelio rutuliuko centre ir uždėkite ant viršaus mažesnį rutuliuką.
7. Uždenkite visas formeles virtuviniu rankšluosčiu ir leiskite pakilti apie 30 minučių.
8. Kildimo pabaigoje, įkaitinkite savo orkaitę iki 220 ºC, nors mano orkaitė yra su vėjeliu, todėl aš kepsiu 200 ºC. Patepkite savo pakilusias bandeles kiaušinio plakiniu ir pašaukite į krosnį 15 – 20 minučių. Kepkite, kol paviršius pasidengs karamelės spalvos žvilgančia plutele. Išimkite iš orkaitės ir išverskite bandeles ant kokių grotelių, kad atvėstų.

Valgykite su aviečių uogiene ar kitais džemais ar tiesiog su kavos puodeliu ir atsakykite man: ar joms tikrai reikia daugiau cukraus ir mažiau druskos, ar jos tiesiog TOBULOS?

Įdėsiu nuotraukas, kai iškepsiu vat va tuoj! Gal jūs iškepsite pirmieji?,)