Tag Archives: varškė

You feel it all around yourself you know it’s yours and no one else

Raspberry cream cheese cake

Man patinka nestandartas.
Mane veža tarpas tarp priekinių dantų ir nevalingai trūkčiojanti nosis, šiek tiek kitokia kalbėjimo maniera (išsyk atpažįstu – ižalYtaus) ir kiek per paaugliškas šiandien/vakar/ateinančios dienos garso takelis. Tikrumo blyksniai: bac, atrodo, kad pirštų pagalvėlėm prie kažkokio autentiškumo prisiliečiam; nelyg mikro lygiu išdrįstam būt pažeidžiami, ir tai yra tvarkoj, tiesą sakant, tai yra daug daugiau nei tvarkoj.

Sunkėliau tik save priimti tokią – netobulą.
Dievaži, ar kadaise mano-praeities-aš būtų patikėjusi, jog padaryti 45% yra daugiau nei 153%. Pripažinti, kad kol kas teks športuot nepilnu pajėgumu ir rečiau nei norėtųs. Prisiimt atsakomybę už liapsusus ir neieškot kaltų. Apsikabinti per pečius tą faktą, kad gal kažkas ir netvarkoj; ir netgi, o varge, tai, jog gal kol kas nė nenutuokių, ką su visu tuo daryt.
Prisiminti mokytojos A. komentarą, jog rašinėly naudoju per daug bendračių. Prisiminti ir netaisyti ankstesnių pastraipų.

– – –

Arba būna taip: pramuši ledą – randi sidabrą prapjauni keksą, kurį jau ryt neši į darbą kolegų pusryčiams, ir žiū – ogi jis žalsvas. ŽALSVAS, po galais. Ir varškės sluoksnis, užuot šauniai padengęs keksą, guli išsirietęs sarkastiška šypsena.
Galvoje nušvinta lempikė: juk rūgščios avietės ir soda, o ne kepimo milteliai,- visai kaip per darbų pamoką kad buvo. Ir, be abejo, kitąsyk vertėtų labiau pasitikėti receptu ir neskystinti kekso masės.
Ir šaldytuve per mažai kiaušinių, kad bandytumei dar kartą, ir
ir viskas vis viena baigiasi gerai. Atrodo, Isa Chandra Moskowitz sakė, jog dėl maisto atsiprašinėti nereikia. Ta’sme, jei supainiojai cukrų ir druską, kepdama [veganišką] biskvitą,- tiesiog neduok jo ragauti draugams. O jei paprasčiausiai pyragas netyčia išėjo sausesnis/žalsvesnis/labiau aptrupėjęs nei norėtum? Nagi, nejau?

Tai štai, ir viskas bus gerai (nes Šimašių išsirinkom), ir keksas jau dabar yra gerai. Ne visai mano skonio, tiesa,- man drėgnesni patinka. Bet, kaip Asta minėjo,- kaip gali nepatikti keksas IR sūrio pyragas viename. Ypač tais sykiais, kai išties nenori ar negali spręst, kurį iš jų sumakalavus (ir/arba kitų dalykų didžiajame G.).

Raspberry cream cheese cake
Keksas su avietėmis ir varškės sluoksniu

Keksui
115 g minkšto sviesto
1 st. cukraus
3 kiaušiniai
1/2 st. neriebios grietinėlės
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1 citrina
žiupsnis druskos
1 arb. š. sodos
3 valg. š. grietinės
1 1/2 st. miltų
1/3-1/2 st. pieno*
1 st. šaldytų ir atšildytų aviečių
2 valg. š. krakmolo

Varškės kremui
180 g kreminės varškės
1 kiaušinis
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
3 valg. š. miltų

Raspberry cream cheese cake
Orkaitę įkaitinkite iki 180oC. Kepimo popieriumi išklokite 11×25 cm stačiakampę kekso kepimo formą.

Pirmiausia paruoškite tešlą. Elektriniu plaktuvu plakite sviestą su cukrumi, kol masė bus šviesi ir labai puri. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakite. Supilkite grietinėlę, vanilės ekstraktą, suberkite nutarkuotą citrinos žievelę, supilkite sultis. Sodą nugesinkite grietine ir supilkite į plakinį. Gerai išmaišykite.
Į plakinį įsijokite miltus ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Atšildytas apietes sumaišykite su krakmolu ir atsargiai įmaišykite į kekso masę.

Paruoškite varškės sluoksnį – iki vientisos masės ištrinkite visus ingredientus.

2/3 kekso tešlos tolygiai paskirstykite kepimo formoje. Ant viršaus supilkite varškės masę, o ant jos paskirstykite likusią kekso tešlą. Kepkite orkaitėje 50-60 minučių: ar keksas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku (nebent pataikysite į avietę – tada pagaliukas visgi išlįs drėgnas). Leiskite keksui pravėsti 10-15 minučių, tada išimkite jį iš skardos ir galutinai atvėsinkite ant grotelių.

* Gamindama keksą, sugalvojau, kad masė man atrodo per tiršta, todėl įpyliau šiek tiek pieno. Kaip matyti nuotraukose, dėl šios priežasties kekso masė tapo per skysta ir keksas nesusisluoksniavo taip kaip turėtų. Tad kitąsyk papildomo skysčio nepilčiau.

Receptas šiek tiek (gerokai?) pakeistas iš Astos knygos.

Gonna find them peaks and lows hold them by the knees and bow

Hazelnut, caramel, and cream cheese cake with caramelized apples

Nejauku pripažinti net sau — kartais beprotiškai (o gal tiksliau būtų sakyti besmegeniškai?) pasiilgstu dramų. Vienon ar kiton pusėn bloškiančių purslais besitaškančių bangų, dūžtančių indų,

“dūžtančių gyvenimų”,- atsidūsta ji, teatrališkai atmeta ant akių užkritusią garbaną, reikšmingai žvelgia į tolį, veidą pasukusi pusiau profiliu; ilgais pirštais laiko lėtai rūkstančią cigaretę. Aštri šviesa išryškina skruostikaulį.

Kaip tiksliai tiksliai I. sakė – tų akimirkų, kurios buvo tokios pilnos, tokios tikros, tokios išbūtos. Po paraliais, akimirkų, kurios skausmingu kursyvu ar padrikais skiemenim išrašytos, mirkant plunksnakotį nuosavoj venoj (nes, na, rašyk, rašyk, kad per vėlu nebūtų). Akimirkos, kurių aitrų kvapą net oda gali pajusti; kurios nugula galvą, pečius, krūtinę, neleidžia plaučiams dirbt kaip reikia. Tų vakarųnaktųdienųodievaisusimaišiusiolaiko, kai apimdavo jausmas nelyg žvelgiant bedugnėn. Visą kūną panardinančio žinojimo, jog n(eb)ėr kur pabėgt.

Pasiilgti netinkamų sprendimų, ašarėlėm nubarstytų sąskaitų ant stalo (tai buvę laikai, kai blakstienų nedažydavau) ir dantų įspaudų ties dilbiu.

Kone mėgavimasis praeities kančia, nes ana gi, matote, sutaurina.
O gal, noris tikėt, čia tik gerai užsimaskavęs džiaugsmas, kad išties jau viskas viskas viskas nebe taip.

– – –

Hazelnut, caramel, and cream cheese cake with caramelized apples

Tortas buvo sumanytas svarbiai progai – savaitgaliui pas mą ir tė. Bet būtent tokiam tortui sukrito kelios šaunios sąlygos. Pavyzdžiui, paskambino Valio ir pasiūlė išmėginti visą krepšį jų gaminamų produktų. Labai labai pasidžiaugiau ir ėmiau mąstyt, ką čia pagaminus, kad visi tie jogurtai/varškės/kefyrai nedingtų tiesiog taip.
Žinojau, kad įprasto varškės pyrago sausaininiu ar trapiu padu nenoriu, nes:
– viena vertus, mano šeimoje yra žmogus, nemėgstantis cheesecake‘ų (taip taip, būna ir tokių!);
– kita vertus, prieš pat Kalėdas atradau Savo Tobulą grietinėlės sūrio tortą, ir su įvairiom variacijom nuo to laiko jį kepiau gerą saują kartų.

Šitam variantui atkritus, karštligiškai naršiau savo [slaptą] pinterest’o lentą (slaptą tik kol kas – kol ten šiukšlynėlis: vištos receptai šalia naminių Milky way, kartu su salotomis, duonų ir žaliavalgiškų saldumynų receptais). Atmečiau šokoladinius reikalus, prisiminiau kadaise gamintus poire d’Eve pyragaičius. Apžvelgiau spintelių turinį.

Taip po gabalaitį iš noriu-nenoriu susidėliojo toks tortas, kuris man visiškai puikuoliškas, visiškai maniškas – ne per saldus (nors ir karamelinis!), drėgnas, labai gaivus, švelniai kvepiantis lazdynų riešutais ir turintis tokio gilaus poskonio nuo karamelizuotų obuolių. Ir net su tekstūromis – nuo riešutų biskvitas vos biresnis, kremas pats tas tarp tvirto ir minkšto, obuolių kišenėlės tarsi sprogsta skoniu; ir, galų gale, riešutai, nugulę ant viršaus,- traš-kštkšt-ku.

Galbūt čia IKEA efektas; o gal ilgėlesnis laiko tarpas be tokių kepini; bet man jis atrodė besąs vienas skaniausių kada nors gamintų tortų.

Lazdyno riešutų tortas su karameliniu varškės pertepimu ir karamelizuotais obuoliais
16 cm tortas
Biskvitams:
1/3 st. riešutų
2/3 st. miltų
½ arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
½ st. cukraus
2 kiaušiniai
2 tryniai
¼ st. aliejaus
Biskvitams sulaistyti:
¼ st. obuolių sulčių
¼ st. vandens

Karameliniam varškės įdarui:
200 g vanilinio varškės kremo
100 g karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno
žiupsnis druskos
1 arb. š. želatinos
200 g grietinėlės

Karamelizuotiems obuoliams:
2 tvirtesni obuoliai
1 valg. š sviesto
2 valg. š. cukraus

Hazelnut, caramel, and cream cheese cake with caramelized apples

Pirmiausia iškepkite biskvitus.
Orkaitę įkaitinkite iki 180oC. Kepimo popieriumi išklokite 16 cm skersmens kepimo formą.
Lazdyno riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje, kol ims skleisti gardų aromatą, o odelės šiek tiek atšoks nuo riešutų ir taps tarsi popierinės. Leiskite riešutams šiek tiek pravėsti. Patrinkite juos tarp rankų, kad nubyrėtų odelės.
Riešutus suberkite į kavamalę arba elektrinį trintuvą ir malkite, kol masė taps panaši į miltus. Įmaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
Kitame dubenyje plakite kiaušinius, trynius ir cukrų, kol masė taps labai šviesi ir puri (apie 5-7 minutes). Greitai įmaišykite miltų mišinį. Pyrago tešlą supilkite į kepimo formą ir kepkite, kol į vidurį iškeptas ir ištrauktas pagaliukas bus švarus. Jei pyrago viršus per greitai ruduoja, uždenkite jį folija.
Iškepusį biskvitą visiškai atvėsinkite.

Paruoškite karamelizuotus obuolius. Obuolius nulupkite, išimkite jų sėklalizdžius, obuolius supjaustykite skiltelėmis. Didelėje keptuvėje (jei keptuvę mažesnė, kepkite per kelis kartus – obuoliai turi sugulti vienu sluoksniu) ant didelės kaitros išlydykite sviestą ir sudėkite obuolius. Apibarstykite cukrumi ir išmaišykite. Pakepkite iš abiejų pusių po keletą minučių, kol obuoliai karamelizuosis. Neperkepkite, kad obuoliai nesuvirtų į košę.

Paruoškite kremą. Elektriniu plaktuvu plakite varškės kremą, karamelizuotą saldintą sutirštintą ir druską, kol masė taps visiškai lygi.
Želatiną suberkite į nedidelį karščiui atsparų indą ir išbrinkinkite 2-3 valg. š. grietinėlės. Kaitinkite indelį virš garų arba mikrobangėje (šiuo atveju kaitinkite trumpais 4-6 sekundžių intervalais, nuolat pamaišydami), kol želatina ištirps. Į ją po truputį dėkite varškės kremą ir vis išmaišykite – taip želatinos nesutrauks į gumulėlius.
Atskirame dubenyje išplakite grietinėlę iki standžių putų. Atsargiai įmaišykite ją į varškės masę.

Aštriu peiliu perpjaukite biskvitą į 3 lygias dalis. Vieną sluoksnį dėkite į 16 cm skersmens kepimo formą. Sulaistykite obuolių sulčių ir vandens mišiniu. Supilkite apie 1/3 kremo ir išdėliokite apie pusę karamelizuotų obuolių. Dėkite antrą biskvito sluoksnį, jį sulaistykite, užpilkite 1/3 kremo ir išdėliokite likusius obuolius. Galiausiai uždėkite viršutinį biskvito sluoksnį ir jį gausiai sulaistykite. Supilkite apie pusę likusio kremo ir išlyginkite. Likusį kremą uždenkite ir laikykite šaltai – juo puošite susigulėjusį tortą.
Tortą uždenkite ir laikykite šaltai pernakt.

Kitą dieną aštriu peiliu atskirkite tortą nuo kepimo formos. Nuimkite kepimo formą, puoškite tortą likusiu kremu, riešutais, trupiniais ar kitaip – kaip tik sugalvosite!

Įkvėpimas: truputį iš The Sweetest Occasion, truputį iš šitos pačios penktos kepyklos.

And if I only could, make a deal with God, and get him to swap our places

Penktadienį Lina sakė keletą dalykų. Tarp jų buvo vienas, kuris man jau seniai iš galvos neišeina – šnektelėjom apie K5 įrašų pavadinimus, kurie drauge yra ir dainų žodžiai.

Man kartais kildavo mintis sumėtyti nuorodas – ar pačiuose įrašuose, ar atskiram sąraše – į visas dainas (ar bent tas, kurios pasiekiamos), kurios skambėdavo galvoje, kaukšint įrašus. Dalinimosi džiaugsmas, žinote; tada tariu sau – o kam? (tik be to tragizmo, dangun nukreipto žvilgsnio ir Atsakymo laukiančių išskėstų pirštų).

Išties smalsu, kam kurie pavadinimai išduoda, jog čia ne kokie atsitiktinai sudėlioti žodžiai, o nuorodos į muziką Liūdnų slibinų, David Bowie, Massive Attack (ak, atsimenu, kaip, man įžengus pro Indrės duris, ji skambėjo – čiut nesudribau vietoj), Loreen, Prodigy, Nicolas Jaar, Erik Satie, Dictaphone, David Guetta ar Placebo. Dar kažkur yr’ Glass’as, ir jo man labai noris, tik nerandu archyvuos’.

Akimis bėgdama per pavadinimus, prisimenu, kokios būsenos juos rinkau, su kuo tie (ne) mano žodžiai susigrojo. Įdomu, ar tiems, kurie skaito, irgi pimpirimpimpim skamba galvoj, ar papildo antraštės tą kitą turinį. Ar būsenos apskritai su dainūškėm asociuojasi; nebūtinai čia žvalgantis — gyvenime. 

Nes man (surprise!) labai. Sykiais viskas per radiją skamba itin vietoj, ir aš imu įtarti užsisakiusi kokį nors desertą iš šizo- spektro (nors veikiausiai – paprasčiausią hipochondriją. “Man atrodo, turiu hipochondriją”. This is so meta even this acronym.). Arba, arba kartais žiūriu atgal ir tas laikas, kiekviena jo stadija nuo-iki yra taip Rihanna (simboliška, aišku), kad kvėpuojant net laužo šonkaulius. 

Taip, taip, aš suprantu, kad kartais dainos kuriamos būsenų ir istorijų nė iš tolo neuosčius, vien tam, kad penkiolikinės būtų, like, omg, aš irgi tai išgyvenau (ir su visom iš to plaukiančiom pasekmėm); todėl ne toks ir stebuklas rasti porą saujų popsūchos, kur tiesą šneką, tai ko čia aš iš viso prie tų dainų taip pristojau.

Because I can, zuikeliai, because I can.

– – –

Šitie pyragėliai mūsų šeimoje yra 100% sėkmė. Veikiausiai jau esu minėjusi – jei dar ne, paminėsiu dabar – kartais kylantį norą receptų nekartoti. Jis sprendimus ypač veikia tada, kai kalbama apie saldumynus ar kai šiaip tinklaraščio pomidorus norisi palaistyti. Na, jei kuriuo nors gyvenimo metu buvote lengvai pamišę dėl maišymo-kepimo-virimo, turbūt suprantate nerimą tiek daug receptų, tiek mažai laiko ir valgytojų.

Apie ką aš čia? Tiesa, apie 100% sėkmę. Taigi – per pastaruosius pusantro mėnesio šiuos kvadratėlius kepiau bent šešetą kartų – I’m startin’ to lose count. Kartais net du sykius per savaitgalį. Ir vis nepavykdavo jo nugapuoti. Per greit dingdavo, žinote, ir tai dar sykį įrodo šimtaprocentinę sėkmę. Kas įdomiausia, net man jis per tiek sykių nenusibodo, o tai jau, žinokite, kažkas. Na, aišku, ir tai, kad pagaminamas per dešimtį minučių (paskiau dvidešimtį minučių galima žiūrėti kokį BBT), o produktų yra artimiausioje parduotuvėje (nors ilguoju laikotarpiu užsisakinėsiu iš Barbės, va); be to, ne per saldus, maloniai kreminis IR trapus, toks tarp žiemos ir pavasario. Dabar suprantat, kodėl privalėjau pasidalint?

Cheesecake bars

Sūrpyragio kvadratėliai
9 arba 16 kvadratėlių

Pagrindui
160 g sausainių (vanilinių, kakavinių, su šokolado gabalėliais – o man skaniausia su klevų sirupo skonio “Selga”)
žiupsnis druskos
1/2 arb. š. malto cinamono
115 g sviesto

Įdarui
1/2 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
500 g kreminės varškės
1/4 st. pieno
2 kiaušiniai

30 g šokolado

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi.
Sausainius sutrupiname kone iki miltų. Įmaišome druską, cinamoną, ištirpdytą sviestą. Maišome, kol masė tampa panaši į šlapią smėlį. Suberiame trupinius į formą, tolygiai paskirstome ir suspaudžiame. Kepame 8-10 min. Man pagrindas spalvą kiek pakeitė, nors originalas siūlė to privengti.
Formą išimame iš orkaitės ir pravėsiname orkaitę iki 160oC.
Kol viskas vėsta, paruošiame įdarą: gerai išmaišome visus jam skirtus produktus. Supilame įdarą ant iškepusio pagrindo.
Kepame apie 20-25 minutes. Kepinio vidurys, pajudinus formą, turėtų būti dar drebutinis, o kraštai jau tvirtesni. Paliekame vėsti pravertoje orkaitėje, paskiau – kambaryje.
Išlydome šokoladą ir juo puošiame kepinio viršų. Aš tam naudojau konditerinį maišelį su nukirptu kampučiu.
Laikome šaltai bent 3 valandas. Supjaustome ir tiekiame.

Cheesecake bars

Šaltinis: daugmaž pagal čia.

Pažiūri į savo, vadinkim, sparnus, bet mato tenai tik rankas

Neabejotinai sunkiausia yra naktimis – tada, kai pasimiršta Aplinkos patvirtinti (at)leidimai sau; kai trūksta prasmės ir užplūsta nusivylimai bei tuštumos (ir tai normalu). Kai… Ak, kai apkabinu tik savo šilumą.

Kalbinu save – ne, ne įsivaizduojamus draugus, dėkuidie,- ramindama: siūlau neskubėt, eit po žingsnelį, bet nei pairatbėjus, nei jūtūbas neparodo, kuria koja (ir ar pradėt nuo pirštų galų? nuo kulno? visa pėda?). Po velniais, net atatinkamos programėlės išmaniajam telefonui nusipirkt negaliu (ir tai normalu).

Užpildau dienas (ne)reikšmingais dalykais – kuo mažiau laiko bei vietos užpuolančioms mintims. Bet jos žino kaip: kiekvienas kampas, kvapas ar žingsnis parduotuvėj, kiekviena daina ar net atskiri žodžiai, o ypač – jų virtinės iš senų retų įrašų truputį duria tarp šonkaulių (ir tai normalu). Ką čia duria – veikiau sukiša tarp jų peilį ir pasukioja (ir tai normalu). Dėkuidie gyviesiems pleistrams ir [šįsyk naudingai] savigydai.

Anksčiau P. man dažnai kalbėdavo apie pažinimo džiaugsmą. Aš tikiuosi, jog čia tik/jau ano prieangis.

– – –

Kepiau (ak) seniai, ir… Nekartočiau. Gal aš tik beprotiškai išranki (t.y., megztinio bangelės turi būti aukšto dažnio ir mažos amplitudės), bet. Drėgnas – teip, lengvas ir ne per saldus – teip, vis dar truputį kvepia šaltuoju metų laiku – teip. Įdomus – be abejo (virtas varškės kremas? Kas galėjo pamanyti!), ir vien todėl vertas išbandyt; bet sykiais, ak, sykiais po to reik grįžt prie seno gero obuolių trupiniuočio.

Random cake

Meduolinis pyragas su virtu varškės įdaru
18 cm skersmens pyragui

Meduoliniams lakštams
100 g miltų
žiupsnis sodos
1 arb. š. meduolių prieskonių
25 g cukraus
45 g šalto sviesto
2/3 valg. š. medaus
1 trynys
1 valg. š. grietinės

Varškės įdarui
270 g kreminės varškės
40 g kambario temperatūros sviesto
25 g cukraus pudros
1 kiaušinis
30 g slyvų džemo
2/3 arb. š. malto cinamono
1 1/3 valg. š. krakmolo
45 ml pieno

Random cake

Lakštams miltus sumaišome su soda, prieskoniais ir cukrumi. Sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą ir kapojame peiliu ar triname tarp pirštų, kol sulimpa į trupinius. Sudedame kiaušinių trynius, grietinę, medų ir greitai suminkome dailią lygią tešlą. Ją padaliname į tris lygias dalis, suvyniojame į maistinę plėvelę ir pusvalandį palaikome šaltai.
Iš tešlos iškočiojame tris maždaug torto dugno dydžio apskritimus ir kepame kepimo popieriumi ištiestoje skardoje 180oC temperatūroje 10 minučių arba kol gražiai apskrus. Atsargiai – gali sudegti. Dar šiltų lakštelių kraštus palyginame peiliu, ant viršaus uždėję kepimo formą. Ataušiname.

Įdarui sviestą išplakame su cukraus pudra iki purios šviesios masės. Įmaišome trynį ir po šaukštą – varškę. Galiausiai įmaišome slyvų džemą ir cinamoną. Baltymą išplakame iki standumo ir atsargiai įmaišome į varškės masę. Paruoštą įdaro pusgaminį supilame į puodą storu dugnu ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami, kol masė užvirs (būtina IR maišyti, IR ant silpnos ugnis kaitinti, kartais galbūt net pakeliant nuo kaitros – kad nesutrauktų). Krakmolą sumaišome su pienu ir supilame į užvirusią varškės masę. Dar pakaitiname kelias minutes, kol įdaras sutirštėja.

Į užsegamą torto formą dedame vieną ataušusį tešlos lakštą ir supilame pusę karšto varškės įdaro. Dedame kitą lakštą, supilame likusį įdarą ir uždengiame trečiuoju lakštu. Pyragą laikome šaltai pernakt.

Šaltinis: Sonatina.

I’d rather be sleeping I’d rather fall into tidal waves

Kai stipriai užsimerkusi stipriai pirštais spaudžiu akių obuolius, matau vizualkes, matau Mondrianą.
Taip pat mokausi naujų streso valdymo būdų: “pažiūrėkime filmą apie šiluminius įrengimus, nervus nuims”. Filmas geras, kokių šešerių aštuonerių metų senumo amateur porn iš BAF. Groja Bob Marley.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

– – –

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Cheesecake brownies

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Į kepimo formą supilame šokoladinę masę. Ant viršaus supilame varškės masę, truputį pamakaluojame šakute ar peiliu.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.

Neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko

Neįtikėtina – kai atrodo, kad rankose laiko turėtų būtų kaip minimum trigubai daugiau nei anksčiau, penktoj kepykloj net kaktusai džiūsta (ką jau apie bazilikus bekalbėt).
Bet realiam gyvenime – vis dar tokie spalvoti lapai, žvelgimai į šviesas virš miesto. Eilėraščių tomai ar seni ir nauji įtraukiantys-ir-nepaleidžiantys (prašyčiau daugiau pasiūlymų, bet bijau nepritariančių žvilgsnių). Užmesti skaitiniai ir keisčiausios įmanomos konsultacijos. Su baimėm, apatijom ir ne(pa)(si)tikėjimais maišomi planai ir gaiviu pavasario vėju kvepiantys susitikimai.
Aksčiau ar vėliau viskas suguls į savo vietas (vienam žirgas, kitam tiktai kamanos).

Kitose naujienose — peržvelgusi savo žalingųjų įpročių sąrašą, pasiryžau savaitei be kavos. Juk 4 x 220 / d. kelia vis mažiau juoko, vis daugiau drebančių rankučių/kojyčių/širdučių.
Antra diena, ir rankos nevalingai tiesiasi prie kavos aparato mygtukų, o akys prisipildo sūrių sūrių ašarų. Lomkės?
– – –

Su šiuo pyragu dar sykelį nusižengiau išsigalvotiems konditerijos dievams — kitaip tariant, gaminau jį DAR KARTĄ. Pirmusyk – kai dar iš truputį aukščiau žvelgdavau į Nerį, Žvėryną ir Seimą (ak tie mitingai!), ir, A. atnešusi pusryčių, pasižadėjau, kad nu tikrai jau tikrai tikrai įdėsiu receptą. O dabar – antrukart, kai norėjosi greitai greitai, gardžiai ir nevienamatiškai. Ir jokių didelių lakstynių parduotuvėn.
Žiauriai drėgnas pyragas (tikrai, toks net ganašiškai tirpstąs burnoj) – nė nepasakytum, kad pagrinde tik kakava, nė gramo šokolado! O varškė + kakava/šokoladas + uogos man glosto širdelę nuo pat darbo ceche laiku.
Palyginus su originalu, kiek sumažinau cukraus kakaviniame sluoksnyje ir dvigubinau varškės sluoksnį. Man taip labiau. Žvaigždutė (* – ne teip kaip pas Vonnegutą, o teip, kaip tarp ingredientų) reiškia, kad prekybos centre anapus gatvės buvo akcija atrakcija jo vardo [vanilinei] varškės masei, parduodamai po 130 g. Todėl aš tiesiog griebiau du indelius, ir iš recepto išbraukiau cukrų. Pagal tikrąjį receptą galima dėti 220 g grietinėlės sūrio (ar pertrintos varškės) ir kokių 50 g cukraus.

Brownie with cheesecake and raspberries

Kakavinis pyragas su varškės kremu ir avietėmis
Kakaviniam sluoksniui
110 g sviesto
2 dideli kiaušiniai
150 ml cukraus
75 ml miltų
žiupsnis druskos
100 ml kakavos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Varškės masei
260 g vanilinio varškės kremo*
1 kiaušinis + 1 trynys*
3 valg. š. miltų

80 g šaldytų aviečių

20 x 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
Kakaviniam pagrindui ištirpiname sviestą. Kiaušinius plakame su cukrumi, kol masė tampa šviesi ir puri – apie 4-5 minutes. Kitame dubenyje sumaišome miltus, druską ir kakavos miltelius. Įplakame sviestą ir vanilės ekstraktą į kiaušinių masę. Galiausiai suberiame miltų mišinį ir rankomis (ar, tiksliau, mentele) išmaišome, kol masė taps vientisa.
Varškės masei visus ingredientus sumaišome.
Maždaug 3/4 kakavinės tešlos supilame į kepimo formą ir išlyginame. Ant viršaus supilame varškės masę. Likusią kakavinę masę išmėtome ant viršaus ir šakute, smailiu pagaliuku ar dar kuo pamakaluojame (atseit kaip marmuriniam keksui). Ant viršaus pamėtome aviečių. Šauname orkaitėn 35-45 minutėms, kol paviršius vos judės (varškė, žinote). Leidžiame atvėsti, pjaustome ir om-nom-nom‘iname.

the night’s not over we’re not getting older

Kartais, kai rašau oC, nuplaukiu per asmeniškai, tada tiesiog perkeliu penkton kepyklon, ir traukinys toliau važiuoja.

– – –

Sykiais gyvenimas iš tiesų labai nusibosta. Ypač rudenį – kai palapinės jau sudėtos, o grojaraščiai papildyti naujais atradimais, tik ir primenančiais nemiegotas naktis; kai uogienės tvarkingai surikiuotos sandėliukuose; kai priešaky – dar vieneri metai, dar vienas šildymo sezonas ir lapkričio klampynė. Smegenų vingiuose kyla voverių metaliniuose rateliuose vaizdiniai ir regisi, jog niekas nebedžiugina. NIE-KAS.
Vieną praėjusios vasaros naktį pasižadėjau, kad šįsyk bus kitaip – kad užpuolusio liūdesio ar nepaaiškinamo ilgesio nemaitinsiu skausmingais eilėraščiais ir graudžiomis melodijomis. Dekupažuotoj medinėj dėžutėj po trupinį kaupiu drąsą keisti, šokti aukščiau bambos ar net Mėnulio, įsispyrus į naujus batelius lėkti tiek, kad iš galvos spalvotais pliūpsniais lietųs skraidantys minčių kilimai. Ir vis primenu sau (tikras asmenybės susidvejinimas!) tokį vaikystės žaidimą. “Mama mama, kiek man metų,” – klausdavom. “Penki drambliai,” – atsakydavo. Arba – “Trylika blusų.” Mažesnio progreso matavimo vieneto, matyt, nebesugalvodavome.
Kai tariu, “viskas-arba-nieko”, šitas žaidimas atrodo klaikiai nesąžiningas.
Ir vis tiek – pirma po blusą, paskiau po pelę, galiausiai ir po dramblį. Dideli pokyčiai prasidės nuo mažojo pirštelio kyštelėjimo iš už komforto zonos, pažadu.

– – –

Būva daug, būva visko, šviesų ir stroboskopų, morkų ir sliurbentų, všį olimpinė komanda lietuvos atletės ir kitokių juokų, ir grįžti namon pakvėpavęs ir
su pilnu krepšiu
Džiaugsmo.

Didelis didelis kibiras džiaugsmo pavirto penkiais uogienių stiklainiais ir tortu.

Tortą dedekuoju I. mamai už viską viską. Ir dar dėkavojimai Agnieškai, kuri man receptą išvertė milijonąsyk geriau nei gūgl transleit.

Red currant cheesecake

Varškės ir raudonųjų serbentų tortas I. mamai – bent jau virtualiai
18 cm formai
Pagrindui
135 g arbatinių sausainių
60 g sviesto

Varškės masėms
335 g pertrintos varškės
300 g natūralaus jogurto
100 g balto šokolado
70 g cukraus pudros
270 g raudonųjų serbentų (be šakelių/lapelių)
2 1/2 v.š. želatinos

Viršutiniam sluoksniui
1 pakelis raudonos želė miltelių
135 g raudonųjų serbentų

Pagrindui kombainėlyje susmulkiname sausainius iki trupinių. Supilame tirpintą sviestą ir labai gerai išmaišome. Suberiame trupinius į kepimo popieriumi išklotą tortinę ir gerai suspaudžiame. Dedame į šaldiklį, kol paruošime įdarą.

Varškė masei sumaišome varškę su jogurtu. Atidedame 1/3 masės. Užmerkiame 1 v.š. želatinos poroje valgomųjų šaukštų vandens. Garų vonelėje ištirpiname baltąjį šokoladą (atsargiai, jis itin lengvai užsitraukia). Į tirpintą šokoladą po keletą šaukštų įmaišome varškės masę. Želatiną išleidžiame vandens vonelėje ar mikrobangėje. Po keletą šaukštų į ją įmaišome varškės-jogurto-šokolado masę. Gerai išmaišome ir supilame ant paruošto pado. Paadedame į šaldiklį pusvalandžiui.

Į atidėtą trečdalį tešlos įmaišome cukraus pudrą. Išbrinkiname 1 1/2 v.š. želatinos poroje šaukštų vandens. Perrinktus raudonuosius serbentus pertriname trintuvu (blenderiu), jei norisi – nukošiame sėklytes ir skūreles. Įmaišome į varškės masę. Želatiną ir varškės-serbentų masę sujungiame taip kaip ir balto šokolado masės atveju. Supilame paruoštą kremą ant pirmojo sluoksnio. Pašauname šaldiklin pusvalandžiui.

Viršutiniam sluoksniui paruošiame želė pagal gamintojo instrukciją, tik naudojame perpus mažiau vandens. Likusius serbentus sublenderiuojam ir įmaišome į išmaišytą želė masę. Paliekame atvėsti. Kai želė ima tirštėti, supilame ant torto. Paliekame tortą šaldytuve pernakt.

Puošiam kaip norisi – aš iš šaldytuvo traukiau plaktą grietinėlę ir paskutines I. sodo avietes.

Recepto idėja – čia.