Tag Archives: veganiška

Think you’re the real deal honey

Dalykai, atrodo, sukrito į vietas taip, kaip turėjo per amžius amžinuosius: ketvirtadieniais po nosim pamurmu, kad galėtų tas savaitgalis ir greičiau ateit; o sekmadienio vakarą, bandydama atšveisti nuo vyšnių rakinėjimo pajuodusias rankas, džiugiai prisimenu, kad yay, ryt į darbą (ir net jokio sarcasm sign).

Ir net tais sykiais, kai dalykai klojasi kitaip nei norėtųsi. Ir kai regisi, kad žingsnis pirmyn — du atgal. Net ir tais sykiais jau gebu pati sau būti ir žemė, ir pavasaris, ir gražios citatos bei padrąsinantys žodžiai (be jokių rasotų rožių, žinoma). Ir, o stebukle, net kažkoks vidinis gulsčiukas ėmė veikt, ir šiandien palieku nevalytas dulkes ir neplautas grindis, ir, grėbdama pirmuosius prikritusius lapus, veju rudenį šalin, ir triauškiu pirmuosius rožinius obuolius, o tada guliu po senąja obelim ir skonėjuosi oho-knyga, o vakarą, vakarą planuoju, kaip jau tuoj, jau nuo šiandien, grįšiu į išsiilgtus sportus (beje, ir grįžau).

– – –

Įspėjimas. Turėjom mainus: Bioteka man pasiūlė šaunių prekių krepšelį, o aš šį-tą-aną išbandžiau ir aprašiau. Nesakykit, kad neperspėjau.

Prieš keletą mėnesių Bioteka pasiūlė užsukti pas juos išsirinkti maisto produktų, kuriuos būtų smalsu išmėginti.
Pasiūlymas itin tikslus — pripažinsiu, kad eko-parduotuvėse dėl tų išskirtinių prekių ir lankausi. Bergždžias reikalas būtų ieškoti ekologiškų kvietinių miltų ar rudojo cukraus mano stalčiuose. Galbūt žinau per mažai, o gal žinau per daug, tačiau tokiais atvejais eko- ir ne-eko- produktai man tesiskiria tik pakuote ir parduodama istorija (ar jos nebuvimu).
Kita vertus, kiekvienas apsilankymas ekologiškų prekių parduotuvėj – kaip kokia ekskursija į nepažįstamą stebuklų mišką, kur kiekvieną dėžutę ar buteliuką norisi paimti į rankas, pavartyti, apžiūrėti. Atidžiai perskaityti etiketes. Pasikalbėti su mergaite už prekystalio ir pajusti tą aha!, kai supranti, jog čia yra tai, apie ką jau kurį laiką skaitei, bet buvai įsitikinęs, jog mūsuose nerasi (pavyzdžiui, kakavos pasta – kitaip tariant, 100% šokoladas).
Todėl krepšely atsidūrė kakavos pupelių pasta, indiškojo gysločio sėklų luobelės, vanilės lazdelės, sultinys su sumažintu druskos kiekiu, nekepinti grikiai ir aviečių bei mangų batonėliai. Ir viskas šaunu – esu tikra, kad bent keli iš šių produktų mano krepšelin nuguls nuolat. O kiekgi dar nemėgintų!

Ačiū Giedrei už pasiūlymą! Gėrybės jau kone visos suraitotos (na, vanilės ekstraktas vartojamas pamažiukais, bet irgi..), ir galų gale dalinuosi vienu eksperimentams draugišku gardumynu. Man tokie baziniai receptai, pasiduodantys spintelių turiniui/parduotuvių akcijoms/mėnulio fazei/nuotaikai/asociacijoms ir prisiminimams, labai patinka. Viena vertus, žinai, kad tikrai pavyks; kita vertus, kassyk jauties šį tą naujo išbandžiusi, ir net žaidi: kuo gi dar čia save nustebinus, kokiais dar (prie)skoniais galėčiau sužaist? Tad po receptu surašiau ir keletą savo idėjų ar gairių, kurių ir laikosi kiekvienas naujas mano rutuliukų voliojimas.

Buckwheat balls

Datulių, riešutų ir avižų kamuolėliai su neskrudintais grikiais
1/2 st. datulių
3/4 st. graikinių riešutų arba kepintų saulėgrąžų
1/4 st. smulkių avižų dribsnių
1/2 arb. š. cinamono
žiupsnis druskos
1/3 st. neskrudintų grikių
maltų riešutų ar kepintų saulėgrąžų, arba kama miltų saldainiams apvolioti

Jei datulės sausos (na, tos sveriamos iš didžiųjų prekybos centrų), užmerkite jas stiklinėje kambario temperatūros ar kiek vėsesnio vandens.
Virtuviniame kombaine sumalkite avižų dribsnius ir riešutus (ar sėklas) iki miltų. Suberkite druską ir cinamoną.
Į kitą puodelį nupilkite vandenį, kuriame mirko datulės (jo dar gali prireikti). Sudėkite datules į virtuvinį kombainą ir malkite, kol gausite daugmaž vientisą masę. Jei masė sausa – įpilkite keletą šaukštų atidėto vandens.
Suberkite grikius ir kombainu arba rankomis maišykite, kol jie tolygiai pasiskirstys. Jei masė lipnoka, galite ją valandėlei įdėti į šaldytuvą.
Iš masės formuokite rutuliukus ir, jei norite, apvoliokite maltuose riešutuose arba kama miltuose.
Geriausia saldainius laikyti vėsiai, nors tvirtesni/sausesni drąsiai atlaiko ir kambario temperatūrą.

Buckwheat balls

Beje, variacijų yra pilnas puodas, kuriam A. šeima verda kisielių Kūčioms (o puodas tas labai labai didelis).
Seniai seniai, kai dar mokiausi pirmam kurse ir gaminau visokius tokius raw raw saldumynus, įkvėpimą gaudžiau žvalgydamasi į Larabars, ir labiausi man tada buvo
pistachio (datulės, pistacijos ir anakardės) bei
pecan pie (datulės ir migdolai bei karijų riešutai. Ar, tiksliau, graikiniai — karijų dar tada pas mumis nebuvo) ir
sesame snap (sezamo sėklos, pistacijos, aguonos, datulės), įkvėpti Smart Monkey. 

Tad žaiskim:
– derindami įvairius džiovintus vaisius (slyvos ar abrikosai bus mažiau saldūs, o štai su datulėmis jau išeina tikrų tikriausi karameliniai saldainiai) ir
– riešutus ar sėklas (beje, kadangi žaliavalgystė ir mano pasaulėvaizdis yra menkai tesikertančios aibės, tai riešutus dažniausiai pakepinu)
– įberdami šiek tiek prieskonių
– ar ispaninio šalavijo sėklų ar tiesiog vietinių linų sėmenų,
– o gal ir pasausindami visą reikalą maltomis avižomis (o gal sėlenomis? O gal balkšvųjų gysločių sėklų luobelėm?)
– ir galiausiai, jei norisi traškiau, įmaišydami tik šiek tiek pakapotų džiovintų vaisių (spanguolių!), sėklų, riešutų ar… Neskrudintų grikių ar bolivinės balandos.
Ir pagaminkin nors ir kas dieną po naujieną. Nes, patikėkit, taip greit jie ir išnyksta – dažniausiai dar ragavimo etape, kai svarstoma, gal dar ko įbėrus?

He actually, I think, wants to do the right thing

Smagiausias dalykas, kurį atsinešiau iš veg(etari)anizmo – ilgas sąrašas produktų, kurių veikiausiai būčiau paragavusi gerokai vėliau; jei apskritai būčiau. Dabar gi pilnos kišenės prisiminimų, kaip šeimyna prieš kokius aštuonerius metus iš Vokietijos vežė džiovintų avinžirnių, ir aš plojau katučių (nes falafeliai!); kaip rankos kvepėdavo prieskoniais, jais gausiai įtrynus sojos lakštinius troškiniui; kaip su M. iš Švedijos bandėm prasivežti veganišką paštetą rankiniam bagaže (beje, galų gale sėkmingai); kaip kitą M. vaišinau kruopom su uodegytėm mif’o valgykloj; kaip pirmą sykį hiper-parduotuvėje radau kieto tofu. Didelis didelis atradimo džiaugsmas.

Penktoj kepykloj apie savo valgymo įpročius turbūt tesu užsiminusi tik labai atsitiktiniais mažmožiais; o būta juk visokių įdomybių. Jau kurį laiką, vis prisimindama savo veg-dienas, pamąstau, kad visai smagu būtų kartkartėm pasigamint kažką veganiško. Na, įvairovės dėlei. Kol delsiau, merginos iš riešutų sviestų karalystės paskelbė apie tokį štai veganiško burgerio iššūkį; ir, atrodo, daugiau (draugiškų) spyrių man nė nereikėjo.

Vegetable quinoa burger

Daržovių ir kynvos burgeris
4 burgeriai

Paplotėliams:
1/4 st. kynvos
1/2 st. vandens
žiupsnis pankolio sėklų
1/2 burokėlio
1 didelė morka
1/2 svogūno
mėgstamų prieskonių; aš naudojau:
1/2 arb. š. prieskonių mišinio, skirto charčio
1/2 arb. š. prieskoninių žolelių mišinio
geras žiupsnis rūkytos aitriosios paprikos
1 valg. š. krakmolo
2 valg. š. smulkių avižų dribsnių
3/4 arb. š. druska (arba pagal skonį)
1/4 arb. š. pipirų
aliejus

Padažui:
4 valg. š. veganiško majonezo
2 valg. š. ajvar – naminio ar parduotuvėj pirkto
1/4*1 arb. š. aitriųjų paprikų pastos

Patiekti:
daržovių ir kynvos paplotėliai
padažas
keptos paprikos
pomidorai
svogūnai
gražgarstės
duonutė/bandelė (skaitykit sudėtį!)

Vegetable-quinoa burger

Pirmiausia paruoškite paplotėlius. Kynvą pakepinkite sausoje keptuvėje, kol ims kvepėti riešutais. Supilkite vandenį ir pankolio sėklas. Uždengę virkite ant silpnos ugnies apie 5-7 minutes. Palikite uždengtame puode, kad išbrinktų.
Iš daržovių išspauskite sultis. Jas išgerkite (jei sultys burokėlių – leiskite pastovėti) ir pamatuokite 1 st. išspaudų.
Svogūną smulkiai sukapokite ir pakepinkite aliejuje. Kai jis ims minkštėti, suberkite prieskonius ir pakepinkite dar keletą minučių.
Visas daržoves ir kynvą suberkite į didelį dubenį. Suberkite krakmolą ir iki smulkių miltų sumaltus avižų dribsnius (malkite kavamale arba virtuvės kombainu). Įberkite druskos ir pipirų. Gerai išmaišykite. Pamėginkite suformuoti maltinuką – jei masė pernelyg biri, įberkite dar šiek tiek krakmolo ar avižų miltų. Paskanaukite, ar netrūksta druskos/prieskonių.
Kepkite iš abiejų pusių gerai įkaitintame aliejuje maždaug po 5 minutes.

Užmaišykite padažą – paprasčiausiai sumaišykite visus ingredientus. Jei masė per tiršta, šiek tiek praskieskite ją vandeniu.

Iškepkite paprikas: jas nė nepjaustytas pašaukite į orkaitę ir kepkite, kol suminkštės. Išimkite iš orkaitės ir nulupkite žievelę.

Surinkite burgerius: Sausoje keptuvėje arba orkaitėje paskrudinkite bandelę. Ant viršaus dėkite gražgarstės, tada paplotėlį. Patepkite padažu, uždėkite gabalėlį kepintos paprikos, riekelę pomidoro, kelis svogūno žiedus. Užvožkite antra bandelės puse ir valgykite, kol karštas!

hey white boy, what you doin’ uptown?

dabar aš sėdžiu daug londone. nei jurgis, nei evelina, nei ignas nenori su manimi susitikti. todėl aš sėdžiu tik kamabary, žiūriu daug serialų ir ted vilnius kalbų. mano mieste, pasirodo, yra labai gražių žmonių. kartais jie gal ir mikčioja, bet galų gale pasako daug gerų dalykų. aš sėdžiu londone todėl, jog laukiu atsakymo iš vieno tokio Head Pastry Chef. jei aš gausiu tą darbą, kurio interviu ir trial’e (kaip trial lietuviškai?) dabar buvau, aš dirbsiu labai geroje virtuvėje, kurioje galėsiu mokytis iš pačių geriausių ir talentingiausių. jei gausiu tą darbą, papasakosiu apie tas dvi juokingas dienas toje virtuvėje ir kaip dingo mano batai. bet kol kas neprisišnekėkime,)

dar šiek tiek tortų be gyvūnėlių.

veganiškas šokoladinis pyragas su šokolado glaistu
– – – – – pyragui – – – – –

400 g miltų
200 g cukraus
50 g kakavos
13 g geriamosios sodos
6 g druskos
70 g kapotų riešutų, kokių tik norite; aš dėjau lazdyno
400 g šilto vandens
5 g vanilės ekstrakto
130 g augalinės kilmės aliejaus
11 g baltojo vyno arba obuolių acto

– – – – – glaistui – – – – –

60 g veganiško margarino
30 g kakavos
10 g vanilės ekstrakto
cukraus pudros

1. gerai įkaitinti orkaitę iki 190 C. paruošti kepimo formą, ištepti ją margarinu. aš naudojau 25 cm apvalią torto formą. patariu vengti labai gilių, mažo diametro formų, geriau naudoti plačias, tačiau negilias formas, nes pyragas greičiau perkeps tokiose.
2. sumaišyti visus sausus ingridientus kartu, tuomet ant viršaus supilti vandenį, vanilę, aliejų ir actą. sumaišyti ir pilti į kepimo formą. kepimo laikas, kaip visuomet, priklauso nuo jūsų orkaitės. aš kepiau kokias 20 min 190 C temperatūroje, tuomet sumažinau temperatūrą iki 160 C ir kepiau dar pusvalandį. svarbiausia yra patikrinti, ar pagaliukas, įkištas į pyrago vidurį, išlenda sausas. jei ne, grąžinkite pyragą į orkaitę,)
3. kai išimsite pyragą, leiskite jam gerai ataušti. tuomet, kai jis jau atšąla, pasigaminkite glaistą. išsukite margariną su keliais šaukštais cukraus pudros iki baltumo. tuomet suberkite kakavą, pasukite dar, įpilkite vanilės ekstrakto. nebijokite, jei pasirodys, kad margarinas nesimaišo su vanile: tiesiog kantriai dar pasukite mediniu šaukštu (ar mikseriu). tuomet dėkite šaukštais dar cukraus pudros, kol glaistas jums atrodys tinkamo saldumo. aptepkite pyragą ir pašaukite jį šaldytuvan,)

tikiuosi, jums patiks, nes mane, kaip visuomet būna su vegan food, pyragas labai nustebino,)

we all dream of revenge

aš dabar sėdžiu foreste ir rašau. dienos metu čia užsuka daug studentų, kurie skaito knygas ir kramsnoja veganišką maistą. iš tikrųjų pastaruoju metu aš labai nusivyliau forestu. pirmiausia nustebino skurdus čia esančio maisto pasirinkimas, antriausiai pasipiktinau tuo, kad veganai yra labai užsispyrę žmonės (nežinau, ar čia siurprizas, thou) ir sunkiai taikosi prie mano pasiūlymų ką nors keisti. pavyzdžiui, aš sužinojau, kad veganiško torto, kurį mes gauname iš kepyklos, didmeninė kaina yra 13 svarų. pamišimas, right? todėl pabandžiau iškepti namuose veganišką morkų pyragą už daug mažiau centų ir išėjo štai kas:

veganiškas morkų pyragas su citrinos glaistu

pyragui:
225 g smulkiai tarkuotų morkų
150 g razinų
240 g baltų miltų
40 g kviečių ar avižų sėlenų (ARBA tiesiog dėkite
140 g baltų miltų ir 140 g rupių miltų – žiūrėkite, ko turite)
170 g cukraus
1 šaukštelis cinamono
1šaukštelis imbiero
šiek tiek muskato
(ar panašių prieskonių)
200 g rafinuoto augalinės kilmės aliejaus
200 g vandens
žiupsnelis druskos
šlakelis balto acto
1/4 šaukštelio geriamosios sodos
1 šaukštelis kepimo miltelių
gal riešutukų? aš dėjau riešutų mišinį.

glaistui:
115 g veganiško margarino (t.y. padaryto ne iš pieno)
apie 170 g cukraus pudros
1 citrinos žievelė ir sultys, jei norėsite suskystinti glaistą

1. sumaišykite visus sausus ingridientus, tada ant viršaus supilkite skysčius ir sumaišykite viską kartu.
2. supilkite į riebalais pateptą skardą ir kepkite 190 C temperatūroje 45 min, tada sumažinkite temp iki 160 laipsnių ir kepkite dar 30 min. ištraukite ir atvėsinkite pyragą formoje. jis vėsta gana ilgai.
3. kol jis vėsta, padarykite glaistą: mediniu šaukštu dubenyje išsukite margariną su šiek tiek cukraus pudros, kol pasidarys balta masė. įdėkite citrinos žieveles, vėl išsukite. galite įpilti citrinos sulčių. tuomet įberkite dar cukraus pudraus, išsukite. taip galite suberti tiek cukraus pudros, kiek norite, – tiesiog paragaukite nuolat. glaistykite tortą ir pastatykite į šaldytuvą trumpam, tegul apstingsta.

veganiškas bananinis pyragas su avižėlėmis

450 g sunokusių bananų, sutrintų
50 g riešutų, man patinka lazdyno, bet jūs kaip norite,)
90 g augalinės kilmės aliejaus
60 g vandens
115 g razinų
115 g avižėlių
115 g rupių miltų
1/2 šaukštelio vanilės esencijos

veganai nelabai mėgsta taisykles, todėl tiesiog sumaišykite visus ingridientus kartu, supilkite į 900 ml talpos formą, išklotą kepimo popieriumi. kepkite 50 – 60 min 190 C temperatūroje, kol pyragas parus ir į jį įkištas pagaliukas nebebus aplipęs tešla. atvėsinkite keliolika minučių prieš išversdami.

aš nunešiau savo pyragus į forestą ir, be abejo, jiems labai patiko, tačiau kai užsiminiau, kad galėčiau kepti tokius pyragus ir pardavinėti, jie pradėjo sukti kalbą apie virtuves su licenzijomis, NORS kiekvieną savaitę iš kažkokios moters perka suši veganišką, tai kitaip tariant, jaučiasi, jog truputį tingi mūsų vadovai ką nors per daug keisti, hahaha. šiknos.

tokie lapai matosi, jei nuvažiuoji aplankyti jurgio į warwicką.