Think you’re the real deal honey

Dalykai, atrodo, sukrito į vietas taip, kaip turėjo per amžius amžinuosius: ketvirtadieniais po nosim pamurmu, kad galėtų tas savaitgalis ir greičiau ateit; o sekmadienio vakarą, bandydama atšveisti nuo vyšnių rakinėjimo pajuodusias rankas, džiugiai prisimenu, kad yay, ryt į darbą (ir net jokio sarcasm sign).

Ir net tais sykiais, kai dalykai klojasi kitaip nei norėtųsi. Ir kai regisi, kad žingsnis pirmyn — du atgal. Net ir tais sykiais jau gebu pati sau būti ir žemė, ir pavasaris, ir gražios citatos bei padrąsinantys žodžiai (be jokių rasotų rožių, žinoma). Ir, o stebukle, net kažkoks vidinis gulsčiukas ėmė veikt, ir šiandien palieku nevalytas dulkes ir neplautas grindis, ir, grėbdama pirmuosius prikritusius lapus, veju rudenį šalin, ir triauškiu pirmuosius rožinius obuolius, o tada guliu po senąja obelim ir skonėjuosi oho-knyga, o vakarą, vakarą planuoju, kaip jau tuoj, jau nuo šiandien, grįšiu į išsiilgtus sportus (beje, ir grįžau).

– – –

Įspėjimas. Turėjom mainus: Bioteka man pasiūlė šaunių prekių krepšelį, o aš šį-tą-aną išbandžiau ir aprašiau. Nesakykit, kad neperspėjau.

Prieš keletą mėnesių Bioteka pasiūlė užsukti pas juos išsirinkti maisto produktų, kuriuos būtų smalsu išmėginti.
Pasiūlymas itin tikslus — pripažinsiu, kad eko-parduotuvėse dėl tų išskirtinių prekių ir lankausi. Bergždžias reikalas būtų ieškoti ekologiškų kvietinių miltų ar rudojo cukraus mano stalčiuose. Galbūt žinau per mažai, o gal žinau per daug, tačiau tokiais atvejais eko- ir ne-eko- produktai man tesiskiria tik pakuote ir parduodama istorija (ar jos nebuvimu).
Kita vertus, kiekvienas apsilankymas ekologiškų prekių parduotuvėj – kaip kokia ekskursija į nepažįstamą stebuklų mišką, kur kiekvieną dėžutę ar buteliuką norisi paimti į rankas, pavartyti, apžiūrėti. Atidžiai perskaityti etiketes. Pasikalbėti su mergaite už prekystalio ir pajusti tą aha!, kai supranti, jog čia yra tai, apie ką jau kurį laiką skaitei, bet buvai įsitikinęs, jog mūsuose nerasi (pavyzdžiui, kakavos pasta – kitaip tariant, 100% šokoladas).
Todėl krepšely atsidūrė kakavos pupelių pasta, indiškojo gysločio sėklų luobelės, vanilės lazdelės, sultinys su sumažintu druskos kiekiu, nekepinti grikiai ir aviečių bei mangų batonėliai. Ir viskas šaunu – esu tikra, kad bent keli iš šių produktų mano krepšelin nuguls nuolat. O kiekgi dar nemėgintų!

Ačiū Giedrei už pasiūlymą! Gėrybės jau kone visos suraitotos (na, vanilės ekstraktas vartojamas pamažiukais, bet irgi..), ir galų gale dalinuosi vienu eksperimentams draugišku gardumynu. Man tokie baziniai receptai, pasiduodantys spintelių turiniui/parduotuvių akcijoms/mėnulio fazei/nuotaikai/asociacijoms ir prisiminimams, labai patinka. Viena vertus, žinai, kad tikrai pavyks; kita vertus, kassyk jauties šį tą naujo išbandžiusi, ir net žaidi: kuo gi dar čia save nustebinus, kokiais dar (prie)skoniais galėčiau sužaist? Tad po receptu surašiau ir keletą savo idėjų ar gairių, kurių ir laikosi kiekvienas naujas mano rutuliukų voliojimas.

Datulių, riešutų ir avižų kamuolėliai su neskrudintais grikiais
1/2 st. datulių
3/4 st. graikinių riešutų arba kepintų saulėgrąžų
1/4 st. smulkių avižų dribsnių
1/2 arb. š. cinamono
žiupsnis druskos
1/3 st. neskrudintų grikių
maltų riešutų ar kepintų saulėgrąžų, arba kama miltų saldainiams apvolioti

Jei datulės sausos (na, tos sveriamos iš didžiųjų prekybos centrų), užmerkite jas stiklinėje kambario temperatūros ar kiek vėsesnio vandens.
Virtuviniame kombaine sumalkite avižų dribsnius ir riešutus (ar sėklas) iki miltų. Suberkite druską ir cinamoną.
Į kitą puodelį nupilkite vandenį, kuriame mirko datulės (jo dar gali prireikti). Sudėkite datules į virtuvinį kombainą ir malkite, kol gausite daugmaž vientisą masę. Jei masė sausa – įpilkite keletą šaukštų atidėto vandens.
Suberkite grikius ir kombainu arba rankomis maišykite, kol jie tolygiai pasiskirstys. Jei masė lipnoka, galite ją valandėlei įdėti į šaldytuvą.
Iš masės formuokite rutuliukus ir, jei norite, apvoliokite maltuose riešutuose arba kama miltuose.
Geriausia saldainius laikyti vėsiai, nors tvirtesni/sausesni drąsiai atlaiko ir kambario temperatūrą.

Beje, variacijų yra pilnas puodas, kuriam A. šeima verda kisielių Kūčioms (o puodas tas labai labai didelis).
Seniai seniai, kai dar mokiausi pirmam kurse ir gaminau visokius tokius raw raw saldumynus, įkvėpimą gaudžiau žvalgydamasi į Larabars, ir labiausi man tada buvo
pistachio (datulės, pistacijos ir anakardės) bei
pecan pie (datulės ir migdolai bei karijų riešutai. Ar, tiksliau, graikiniai — karijų dar tada pas mumis nebuvo) ir
sesame snap (sezamo sėklos, pistacijos, aguonos, datulės), įkvėpti Smart Monkey. 

Tad žaiskim:
– derindami įvairius džiovintus vaisius (slyvos ar abrikosai bus mažiau saldūs, o štai su datulėmis jau išeina tikrų tikriausi karameliniai saldainiai) ir
– riešutus ar sėklas (beje, kadangi žaliavalgystė ir mano pasaulėvaizdis yra menkai tesikertančios aibės, tai riešutus dažniausiai pakepinu)
– įberdami šiek tiek prieskonių
– ar ispaninio šalavijo sėklų ar tiesiog vietinių linų sėmenų,
– o gal ir pasausindami visą reikalą maltomis avižomis (o gal sėlenomis? O gal balkšvųjų gysločių sėklų luobelėm?)
– ir galiausiai, jei norisi traškiau, įmaišydami tik šiek tiek pakapotų džiovintų vaisių (spanguolių!), sėklų, riešutų ar… Neskrudintų grikių ar bolivinės balandos.
Ir pagaminkin nors ir kas dieną po naujieną. Nes, patikėkit, taip greit jie ir išnyksta – dažniausiai dar ragavimo etape, kai svarstoma, gal dar ko įbėrus?

Heads will roll, heads will roll, heads will roll on the floor

Manęs klausia, “kokiu judesiu išreikštum savo savijautą?”, aš nuo-iki apsuku galvą, kilsteliu pečius, pečius nuleidžiu, atsidūstu. Taip ir yra: visokie paklydimai, abejonės, perdaugperdaugperdaug, kuriuos išpurtau, keldama rankas aukštyn ir dėliodama kojas aplink su Bonobo, tik to negana, ir sykiais – nepatikėsite – nepadeda anei morkų kokletai nei fafliukai. Kyla milžiniškas noras kalbėti-kalbėti-kalbėti, garsiai mąstyt, tarytum tokiu metodu dalykai paaiškėtų, net jei šiandien saulėtekių nuo obuolių nebeatskiriam – o gal būtent dėl to, kažkokioj ketvirtoj dimensijoj, kur girdėti vienu balsu daugiau.

Įkvepiam-1-2-3-4-5-6-7-iškvepiam-1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11.

– – –
Priverstinis poilsis reiškia pora-savaičių-be-virtuvės, be kompo taip pat — žiū, ir Kepėjų dead line‘as praėjo!.

Man patiko, ypač tešla, – NUOSTABI, elastinga, tempiasi kiek-tik-tu-nori. Naudojau kreminę varškę, kurią palikau keletą valandų nusivarvėti. Tačiau man įdaras pasirodė per skystas – sukrautas ant tešlos, jis kėsinosi greit greit greit nuo jos pabėgti, todėl vyniodama skubėjau, giliai ir lėtai kvėpavau ir naudojau kitokias streso valdymo technikas; ir antra pora rankų būtų buvusi tikrai ne pro šalį! Kad ir kaip būtų, vyniotinis man pasirodė gausiai skanus (nors dėl skystoko įdaro ir plokštokas) – kaip ir dauguma kitų gaminusių, mielai išmėginčiau ir obuolinį, jei tik must bake sąrašas nebūtų toks… Neišbraukytas 🙂 (o kur dar tie atspausdinti receptai ant palangės ar segtuvuose, ir nesibaigiantys e-lobynai). Bet tešla… Dievulėliau, fantastiška!!

Varškės štrudelis
1 kg kreminės varškės
100 g razinų
5-6 v.š. romo
50 g + 2 v.š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
žiupsnis druskos
1 v.š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušiniai
4-5 v.š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros vyniotiniui apibarstyti

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį sudėti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį.
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro (1/2 st.) drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską, kol tešla bus elastinga. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nugramdyti viduj esančias vanilės sėklas. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30×40 cm). Iškočiojus tešlą, pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (nuotraukos). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Į skardą įkloti kepimo popieriaus.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant retsykiais aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.

Receptas – kepėjų be stabdžių liepos mėnesio iššūkis.

i’ll come back to you in another life

Ir ateina kovas|balandis, ir atrodo, kad viskas tik iki čia ir važiavo – va taip va atrodo, kai pirmadienis, kai be septynių keturios, kai penkios Einšteino minutės daveda, ir nuotraukos ant sienų, ir kalendoriai, ir darbaknygės, ir Paryžius-ŽanasPolis-, ir viskas tiesiog (A. nekenčia, kai šitą vartoju) grasina
Gal

Vą

Su

Sprog

Din

Ti—

get some gazoline, sako Einšteinas, two three four,

I. žadėjo padovanoti katiną ir kaktusą,

Five six seven eight.

— — —
Nerealiai gardūs sausainiai, tokie subtiliai žemiški – nuo grikių ir graikų – ir trapūs – nuo grikių ir sviesto.
Žo, puikuoliški.
PLIUS, BE KIAUŠINIŲ. Čia naujosios [karinės] psichozės proga paminėjau, va.

//nuotraukos Viktorijos

Grikių sausainiai su spanguolėmis ir graikiniais riešutais
1 1/4 st. kvietinių miltų
3/4 st. grikių miltų
230 g sviesto
2/3 st. rudojo cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
žiupsnis druskos
1/3 st. kepintų graikinių riešutų

Dubenyje sumaišome kvietinius ir grikių miltus.
Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Įmaišome kepintus graikinius riešutus ir spanguoles. Suberiame miltus ir lengvai paminkome, kol tešla daugmaž sulips į vientą gabalą – ji bus biresnė nei paprastai.
Tešlą suberiame/sudedame ant maistinės plėvelės ir suformuojame į ritinį (diaaaašrąąą). Bent 2 valandoms paliekame šaldytuve.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Iš šaldytuvo ištrauktą tešlą aštriu peiliu supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis. Kepame kepimo popieriumi išklotoje skardoje apie 12-14 minučių. Ištrauktus iš orkaitės geroookai pravėsiname (karšti neįmanomai birūs!) ir kapojame abiem žandais.

Gaminom drauge su Viktorija, ir skelbėm oC pavasario numery.

If it hurts to breathe open the window

“Regisi,”-pagalvoju, prie parduotuvės kasos gėdingai imdama rausvą loterijos bilietą (I., čia jau kitą, ne tą iš penktadienio), “regisi, prasti įpročiai labai greitai susiformuoja.”

Juk tikrai, kokiom tik nesąmonėm nepradėjau užsiiminėti, ėmusi dirbti. Kasrytiniai horoskopai, kurių vis viena nepaisau (LRytas ir Respublika, Stilius antradieniais, Laisvalaikis ketvirtadieniais; taip pat retrospektyvi įvertinių peržvalga); keturi-kavos-per-dieną, ir čia ne riba; loterijos bilietai (???); kmon, net sušius pradėjau valgyti.

Dar prisnigo, o aš kaip niekad džiaugiuosi dviratukiškėmis.

Tuo pačiu dėkoju Pasauliui už aipodus, GPS’ą ir nestiliovas šviečiančias liemenes; Pitchforkui – už laikiną atgaivą ausims; o Teisingų Mergiočių Sąjungos įkūrėjai – už risotto ir tūkstančius kitų dalykų. Kažkur tarp tų padrikų nieko nepadarysi ir rekoncilijacė atrodo, kad viskas eina į gera – tiek atrodo, kad net V. rašau įsimylėjimo kupinas žinutes.

Gerai jau gerai. Viskas. Metas grįžti prie darbo – kepti kotletų, t.y., ne tai kad ką nors kito galima pagalvoti, fun fun fun pusę septyyyynių.

Arba miegot.

Ir dar. Kai jau galvoju nebeišeiti iš namų be miegmaišio, visokiems užkandėliams sveika (sveikiau nei VPU bandutės) būtų pasigaminti žvirblių maisto ar avižinių batonėlių. Na, granolos k5 kol kas neaprašiau (nors šiandieną, errrrm, vakar jos visą sloiką prisikepinau), bet štai dar vieni batonėliai. Šitie gerokai mažiau saldūs (visgi be cukraus anei medaus), tad, jei norisi saldžiau, galima kokį šaukštą kitą rudojo cukraus įmesti. Ir dar – čia vieni iš tų minkštųjų. Norisi traški dribsnių batonėlių? Žr. čia.

Pusryčių batonėliai

½ st. greitai paruošiamų avižų dribsnių
1 st. stambių avižų dribsnių
1 st. mėgstamų džiovintų vaisių (spanguolių, razinų, kriaušių, slyvų)
1 ½ arb. š. cinamono
½ arb. š. druskos
1 ¼ st. pieno
1 arb. š. vanilės

Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Didesnius džiovintus vaisius susmulkiname. Sumaišome visus sausus ingriedientus ir juos užpilame pieno ir vanilės ekstrakto mišiniu. Paliekame pabrinkti 10-15 minučių. Supilame į kepimo popieriumi išklotą 20×20 cm dydžio kepimo formą ir kepame uždengę folija 20 minučių. Tada foliją nuimame ir dar kepame 15-20 minučių, kol gražiai paruduoja. Supjaustome dar šiltus – vėliau bus sunku! – ir paliekame atvėsti.

Receptas spausdintas antrajame oC numeryje.

I’ll take your brain to another dimension

Pam param pam
Pam param
Pam
Pam
Pam
Pam.

Baltojo šokolado triufeliai su mėlynėmis
100 g baltojo šokolado
20 ml (taip taip, praktiškai šaukštas – tikrai reik nedaug!) riebios grietinėlės
saujelė džiovintų mėlynių
sauja anakardžio riešutų

Šokoladą susmulkiname ir atsargiai tirpiname vandens vonelėje (arba prikaistuvyje, įtaisytame virš kito puodo). Supilame užvirtą grietinėlę. Svarbu neperkaitinti – baltas šokoladas daug jautresnis temperatūrai (t.y., daug greičiau užsitraukia arba atsiskiria riebalai) nei pieniškas ir juo labiau juodas! Gerai išmaišome, suberiame mėlynes ir paliekame pravėsti.
Anakardes sumalame maisto kombainėliu.
Šaukšteliu kabiname šokolado masę, rankomis suformuojame dailius rutuliukus ir apvoliojame juos smulkiai maltuose riešutukuose.

May I, can I or have I too often craving miracles

Taip taip taip – šiąnakt nebūsiu jokia baisiai originali, ir pasidžiaugsiu pirmuoju rimtu sniegu. Taip taip. Mat šiandien tik pirma diena, kai jis iškrito-ir-neištirpo, pirma diena, kai dviratuką tik pabučiavau į kaktą išlėkdama iš namų (bet čia dar ne sezono pabaiga!). Žiemiškų dainų, kurias dar aštuntoj klasėj įrašė buvęs bendraklasis Povilas, klausytis pradėjau prieš pat Kokono mugę – žinote, nuotaikai sukurti. Artimiausiomis naktimis ją reikėtų įsimesti ir į grotuvėlį – žinote, nuotaikai sukurti. Nes kai siužetas silpnas, sako, jį maskuoja muzika.

Kažin kur skaičiau, kad su amžiumi burbėjimą dėl prekybcentrių šventinės psichozės (beveik žodžių junginys iš Alias, ar ne?) pakeičia Liudo Vasario rezignacija ir net menkas džiugesys. Nežinau, kaip likusi liaudis, bet aš visai šypteliu į ūsą, vartydama jų lankstinukus ir žiūrėdama į bumbulus eglutei puošti. Nu gražu, nu, ir man itin patinka šviečiančios lempelės.

Dar man patinka Kūčių laisvadieniai (nors ei, juk jos šįmet šeštadienį išpuola) – per metus spėjau pasiilgti rieškučiomis žarstomų kūčiukų ir pagaliau pamėgto aguonpienio. Sykį turėjau tokią šventvagišką mintį kepti kūčiukus vidurvasaryje ir pavadinti, na, mini mieliniais aguoniniais trapučiais – juk parduotuvinių tešla tokia pati kaip senų gerų barankų. Bet tada supratau, jog po tokio žingsnio žemė prasivertų, aš krisčiau giliai ir ilgai ir galų gale turėčiau visokiais šokiais, dainomis ir žongliravimu linksminti kokį raguotą dėdę su uodega viename iš devynių ratų — tad ne, nusprendžiau, vasara bus šviežių uogų metas.

Beje, šįmet vėl neišsikepiau džiovintų vaisių pyrago Kalėdoms. Praeitametis jų nesulaukė (liūdna istorija su pūkuota pabaiga), o šįmet – pamiršau. Vadinasi, keliaus į 12-12-12 iššūkį. Čia toks simbolinis – 12 knygų, 12 filmų (lengva? Šitas tai tikrai lengvas, sakė A., bet čia bus nuoširdžiai neprisiruošiami pažiūrėti filmai. T.y., ne Friends with benefits), 12 receptų; arba 12 dalykų-12 mėnesių-’12 metais. Tokią puikią idėją pametėjo Asta – nors, kai pagalvoji, įrašyti super džiovintų vaisių pyragą į Astos sugalvotą sąrašą turėtų būti mažų mažiausiai tokia pati nuodėmė kaip ir vidurvasario kūčiukai.

Bet kad jau pradėjome eiti šitokiu keliu, …

Moliūginis meduolis

2 st. įvairių džiovintų vaisių (spanguolių, slyvų, obuolių, abrikosų,…)
2 st. stiprios pravėsusios arbatos
2 v.š. krakmolo
2 st. miltų
3 a.š. kepimo miltelių
3 a.š. malto cinamono
1 a.š. maltų gvazdikėlių
1 1/2 a.š. malto imbiero
¼ a.š. druskos
~400 g moliūgo
¼ st. aliejaus (geriausiai tinka nerafinuotas saulėgrąžų aliejus)
4 vidutiniai obuoliai
2/3 st. cukraus
2 a.š. vanilės ekstrakto
2/3 st. graikinių riešutų

Moliūgą nulupame ir sutarkuojame smulkia burokine tarka. Džiovintus vaisius pamirkome arbatoje apie pusvalandį. Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje, kol ima švelniai kvepėti.
Neluptus obuolius supjaustome gabalėliais ir sudedame į nedidelį prikaistuvį. Įpilame šiek tiek vandens ir troškiname, kol obuoliai pavirs į vientisą košę. Pamatuojame – pyragui reikėtų ½ st. trintų obuolių masės.
Sudedame ją į tarkuotus moliūgus, supilame aliejų bei vanilės ekstraktą, cukrų ir gerai išmaišome.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, krakmolą, prieskonius, kepimo miltelius ir druską. Suberiame šį mišinį į moliūgų-obuolių masę ir maišome. Jei masė atrodo per tiršta, įpilame šiek tiek vandens, arbatos arba sulčių – turėtų išeiti kiek tirštesnė už grietinę tešla.
Galiausiai suberiame riešutus ir pasmulkintus džiovintus vaisius, išmaišome. Tešlą dedame į kepimo popieriumi išklotą 25 cm formą ir kepame 30 min 200 oC temperatūroje. Vėliau karštį sumažiname iki 180 oC ir kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas pagaliukas išlįs švarus – 30 – 60 minučių.
Prieš patiekdami apibarstome cukraus pudra.

Skelbtas oC žiemos numeryje.

In love, not limbo

Šią savaitę grįžau pas senus mylimuosius, ir vakarą iš vakaro skaičiau Deivio pasakojimus apie gyvenimą Paryje, keliones ir klajones po amerikas bei australijas, ir turgus, ir sūrius, ir kavines. Ir žmones. Gniaužia kvapą, tikrai, kai su tokiu atsipūtimu ir užtikrintu žinojimu eini-darai-daliniesi tuo, ką žinai ir ką patyręs esi. No nonsense, jokių garbanotų frazių ar (ne)suslėptų simbolizmų.
Kalbant apie simbolizmus, šiandieną peržvelgiau Tree of Life, visiškai kiaurai šizovas neaiškus palyginus su tuo, kas pastaruoju metu mano filmotekoje dominuoja. Labai labai garso takelis (vėl mieloji Vltava), vaizdas ir garsas, einantis nuo kulnų per visą stuburą ligi pakaušio, net iki švelnaus drebulio krūtinėj ir gerklėj (o gal čia tik miego stygius?). Žiauriai paveikus. Patiko-nepatiko/supratau-nesupratau paliksime kitai serijai (žinau tik kad namuose jo peržiūrėjusi nebūčiau – nelemtas self-proclaimed ADD), bet reginys – paprasčiausiai VAU.
Per vidurį filmo tačiau užsinorėjau sušių. Man regisi, darbas mane tuojau sugadins! Kita vertus, G. pažadėjo maišą žieminių obuolių. Mat praėjusią savaitę ofise vykdėme tokius natūrinius mainus: tu man obuolių – aš tau pyragą. Atrodo, pasiteisino. 🙂

Šitas pyragas yra *truputį* kitoks nei stiklinė cukraus, stiklinė miltų, stiklinė aliejaus, keturi kiaušiniai, plakt plakt plakt, penki obuoliai, kept kept kept, nom nom nom – reikalaują *truputį* daugiau darbo ir skirtas *truputį* labiau suaugusiems. Jei norisi jo iškepti mažajam sūnenui, karamelėn nepilkime brendžio arba jį nuvirkime, kad alkoholis išgaruotų, o džiovintus vaisius mirkykime stiprioje juodoje arbatoje.

Lipnus obuolių pyragas su karameliniu brendžio padažu
Pyragui
1/2 st. razinų
1/4 st. brendžio
1/2 st. džiovintų obuolių
1/2 st. cukraus
1 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
1 a.š. cinamono
1/4 a.š. šviežiai tarkuoto muskato
žiupsnis maltų gvazdikėlių
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1 kiaušinis
113 g tirpinto sviesto
1/3 kepintų lazdyno riešutų
2 obuoliai
šiek tiek pieno

Karameliniam padažui
75 g sviesto
1/2 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 st. + 1 v.š. cukraus
2/3 st. riebios grietin4l4s
2 1/2 v.š. brendžio

Pyragui razinas ir gabalėliais kapotus džiovintus obuolius pamirkome brendyje apie pusvalandį. Vieną obuolį nulupame, kito ne, ir abu sukapojame maždaug 1,5 cm kubeliais.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, o kraštus ištepame sviestu.
Didesniame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius.
Kitame dubenyje sumaišome abiejų rūšių cukrų. Įkuliame kiaušinį ir plakame, kol masė taps tiršta ir šviesi – kokias 5 minutes. Supilame atvėsintą sviestą ir išmaišome. Per keletą kartų įmaišome miltų mišinį. Pasistengiame nepermaišyti – vis dar gali matytis ir sausų miltų.
Supilame riešutus, obuolius ir džiovintus vaisius su visu brendžiu, jei šis dar nesusigėrė. Atsargiai įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta, šiek tiek praskiedžiame ją pienu. Neišsigąstame: atrodo, kad yra žiauriai daug priedų, bet iš tiesų viskas tvarkoj, pyragas tikrai išeis.
Tešlą supilame į paruoštą kepimo skardą. Kepame apie valandą, bet iš tiesų reikėtų tikrinti mediniu pagaliuku – įsmeigtas į pyragą, jis turėtų išlėsti švarus. Be to, pyragas turėtų imti atšokinėti nuo kraštų.
Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Gardus, sako, būna penketą dienų, nors mūsiškis tiek nesulaukė!
Tiekiame su ledais (jei nebijom šalčio) ir šiltu karameliniu padažu.

Padažui mažame prikaistuvyje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą, cukrų ir grietinėlę. Maišome, kol cukrus ištirpsta, o tada padidiname kaitrą iki vidutinės ir palengva užverdame padažą. Nuolat maišydami verdame penketą minučių, kol jis kiek sutirštėja. Nuimame nuo ugnies, įmaišome brendį. Galima tiekti iškart, o galima ir vėliau pašildyti (net mikrobangėje, jei ją naudojame). Padažą galima laikyti šaldytuve kokias 3 dienas.

Recepčiokas adaptuotas iš thekitchn.

some of these mornings, bright and fair, i thank god i’m free at last

Net nepastebėjau, kaip egzaminai – po vieną, po vieną – iškrito tarsi musės, ir ketvirti metai burtų ir kerėjimų mokykloje mif’e persivertė į savo, klišai tariant, finišo tiesiąją. Todėl atbulai skaičiuoju dienas, kai kasdienes (ar, būkim nuoširdūs, kiek retesnės) keliones AntKalniuko išmainysiu į pėškojimą darban; juk darbas žmogų puošia, ir aš būsiu gražiausia mergaitė kvartale, va! (Tol, kol Monika neatsikraustys į kaimynystę)

Ir kai suvoki, kad sensti, nes laikas taip greit bėga, nes tikrai, tas paskutinis semestras – tik pora klik ir ūūūūūū, nepastebėtai, o dabar dar pora klik klik, pykšt pokšt, praktika, bakalaurinis, puf puf puf, pamaišiui su gražiu laiku, tekšt tekšt, graži suknelė, išleistuvės, šauk(š)tukas.

O kelionėn į naują didelę neodinę rankinę įsimesime dribsniukų batonėlių.
Beje, jie su džiovintas vaisiais, bet tokie skanūs, kad net Monika valgė. Ir man patys skaniausi iš visų tų n^k mėgintų – traput traputėliai, traškut traškutėliai, ir truputį karamelės skonio pasigavę.

Granola batonėliai

45 g karijų riešutų (galima keisti graikiniais)
45 g stambiai kapotų džiovintų abrikosų
45 g džiovintų spanguolių
45 g lukštentų moliūgų sėklų
30 g sezamo sėklų
30 g maltų migdolų
190 g stambių avižų dribsnių
2 a.š. malto cinamono
95 g sviesto
80 g rudojo cukraus
1 a.š. dirbtinio medaus

Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje. Atsargiai – gali greitai sudegti, todėl verčiau kepinti ilgai ilgai (kokį pusvalandį) vos karštoje keptuvėje (1-2 padala). Arba galima juos iš anksto pakepinti orkaitėje, kol ims fantastiškai beprotiškai kvepėti. Knygoje patariama kepinti 140oC 8 minutes.

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi – pasirinkime tokį, kuris, žinome, neprilimpa prie kepinių, mat kitaip teks su visu pergamentu ir valgyti.

Abrikosus ir spanguoles užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame kokioms 10 minučių. Nusunkiame.

Dideliame dubenyje sumaišome visus produktus, išskyrus cukrų, dirbtinį medų ir sviestą. Šiuos tris kaitiname mažame prikaistuvyje nuolat maišydami, kol ims lengvai virduliuoti. Verdame, kol skystis tampa šviesiai rudos spalvos – nevalia leisti jam išsipilti per viršų (ooo, siaube, kai norėsime atkrapštyti nuo kaitlentės!!!11!) ar pernelyg nutamsėti. Išvirusią karamelę (tiesa, ji gali atsiskirti į cukrų ir sviestą – neišsigąskime, toliau maišykime, o iš bėdos supilkime tai, ką turėsime – ką jau čia…) supilame į didįjį dubenį ir viską gerai išmakaluojame. Suverčiame į kepimo formą ir paspaudžiame.

Kepame maždaug 22 minutes, kol viršus kiek paruduos. Tik ką išėmus iš orkaitės, batonėliai bus minkštučiai, bet vėsdami kietės. Atvėsusius išverčiame iš formos ir supjaustome į 8 batonėlius. Valgome išsyk, arba (jei liks…) laikome sandariame inde. Mmmmm.

Adaptuota iš Y. Ottolenghi, S. Tamimi – Ottolenghi: The Cookbook

we all dream of revenge

aš dabar sėdžiu foreste ir rašau. dienos metu čia užsuka daug studentų, kurie skaito knygas ir kramsnoja veganišką maistą. iš tikrųjų pastaruoju metu aš labai nusivyliau forestu. pirmiausia nustebino skurdus čia esančio maisto pasirinkimas, antriausiai pasipiktinau tuo, kad veganai yra labai užsispyrę žmonės (nežinau, ar čia siurprizas, thou) ir sunkiai taikosi prie mano pasiūlymų ką nors keisti. pavyzdžiui, aš sužinojau, kad veganiško torto, kurį mes gauname iš kepyklos, didmeninė kaina yra 13 svarų. pamišimas, right? todėl pabandžiau iškepti namuose veganišką morkų pyragą už daug mažiau centų ir išėjo štai kas:

veganiškas morkų pyragas su citrinos glaistu

pyragui:
225 g smulkiai tarkuotų morkų
150 g razinų
240 g baltų miltų
40 g kviečių ar avižų sėlenų (ARBA tiesiog dėkite
140 g baltų miltų ir 140 g rupių miltų – žiūrėkite, ko turite)
170 g cukraus
1 šaukštelis cinamono
1šaukštelis imbiero
šiek tiek muskato
(ar panašių prieskonių)
200 g rafinuoto augalinės kilmės aliejaus
200 g vandens
žiupsnelis druskos
šlakelis balto acto
1/4 šaukštelio geriamosios sodos
1 šaukštelis kepimo miltelių
gal riešutukų? aš dėjau riešutų mišinį.

glaistui:
115 g veganiško margarino (t.y. padaryto ne iš pieno)
apie 170 g cukraus pudros
1 citrinos žievelė ir sultys, jei norėsite suskystinti glaistą

1. sumaišykite visus sausus ingridientus, tada ant viršaus supilkite skysčius ir sumaišykite viską kartu.
2. supilkite į riebalais pateptą skardą ir kepkite 190 C temperatūroje 45 min, tada sumažinkite temp iki 160 laipsnių ir kepkite dar 30 min. ištraukite ir atvėsinkite pyragą formoje. jis vėsta gana ilgai.
3. kol jis vėsta, padarykite glaistą: mediniu šaukštu dubenyje išsukite margariną su šiek tiek cukraus pudros, kol pasidarys balta masė. įdėkite citrinos žieveles, vėl išsukite. galite įpilti citrinos sulčių. tuomet įberkite dar cukraus pudraus, išsukite. taip galite suberti tiek cukraus pudros, kiek norite, – tiesiog paragaukite nuolat. glaistykite tortą ir pastatykite į šaldytuvą trumpam, tegul apstingsta.

veganiškas bananinis pyragas su avižėlėmis

450 g sunokusių bananų, sutrintų
50 g riešutų, man patinka lazdyno, bet jūs kaip norite,)
90 g augalinės kilmės aliejaus
60 g vandens
115 g razinų
115 g avižėlių
115 g rupių miltų
1/2 šaukštelio vanilės esencijos

veganai nelabai mėgsta taisykles, todėl tiesiog sumaišykite visus ingridientus kartu, supilkite į 900 ml talpos formą, išklotą kepimo popieriumi. kepkite 50 – 60 min 190 C temperatūroje, kol pyragas parus ir į jį įkištas pagaliukas nebebus aplipęs tešla. atvėsinkite keliolika minučių prieš išversdami.

aš nunešiau savo pyragus į forestą ir, be abejo, jiems labai patiko, tačiau kai užsiminiau, kad galėčiau kepti tokius pyragus ir pardavinėti, jie pradėjo sukti kalbą apie virtuves su licenzijomis, NORS kiekvieną savaitę iš kažkokios moters perka suši veganišką, tai kitaip tariant, jaučiasi, jog truputį tingi mūsų vadovai ką nors per daug keisti, hahaha. šiknos.

tokie lapai matosi, jei nuvažiuoji aplankyti jurgio į warwicką.

lyg tie medžiai vasario šerkšną

kiek naktų aš tave sapnuose regėjau, o manasai prince, kiek naktų.
o dabar — stovi ant šaldytuvo, visas raudonas ir metalinis, murki į ausį.

mano didelis storas morkų pyragas
fotografavo vis dar tėtis

pyragui
2 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. sodos
2 a.š. malto cinamono
3/4 a.š. druskos
3 st. tarkuotų morkų (naudojome išspaudas, likusias nuo sulčių; vietoj jų tešlon šliūkštelėjau šiek tiek vandens)
1 st. stambiai kapotų graikinių riešutų
1 st. kokoso drožlių
1/2 st. razinų (pamirkiau jas juodoje arbatoje)
2 st. cukraus
1 st. saulėgrąžų aliejaus
4 dideli kiaušiniai

pertepimui – spjoviau į dorie greenspan siūlymą (cream cheese plius sviestas plius cukrus plius citrina plius, jei norisi, kokosas) ir gaminau “mėnulio” kremą, mat jis mums labai patikęs
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
stambiai kapotų graikinių riešutų
arba
didelių gražių kokoso drožlių – dailu būtų jas pakepinti

pasiruošiame: įkaitiname orkaitę iki 160oC, tris 22,5 cm pyrago formas ištepame sviestu ir pabarstome miltais; jei baisu, dugnan įklojame kepimo popieriaus.
pyragui sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. kitame dubenyje sumakaluojame morkas, riešutus, kokosą ir nusunktas razinas. aliejų išplakame su cukrumi ligi vientisos masės, po vieną sumušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. masė turi būti visiškai vientisa. lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), paskiau – morkų masę. išdalijame tešlą tarp trijų skardelių ir kepame 40-50 minučių; pačiame kepimo įkarštyje skardas sukeičiame vietomis ir apsukame, kad keptų tolygiai. kadangi mano orkaitė šiek tiek spyriojasi, vienu metu kepu tik vieną skardą; kita vertus, agnės orkaitė yra puiki, tad visus biskvitukus galima būtų kepti išsyk. ar pyragas iškepęs, tikriname peiliu – įsmeigtas centran, jis turėtų likti švarus. tuo pačiu metu pyragas ims magiškai atšokinėti nuo skardelės šonų. pyragus išimame, pravėsiname penketą minučių ir išimame iš skardelių. paliekame atvėsti.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

lipdome tortą. ant pirmojo pyrago aukšto negailėdami tėškiame kremo ligi pat šonų. dedame antrąjį sluoksnį (aukštyn kojomis) ir šiek tiek paspaudžiame, kad pertepimas kėsintųsi išlįsti pro kraštus. kartojame dar sykelį, galiausiai uždengiame trečiuoju pyrago lakštu. viršų gausiai aptepliojame kremu ir nubarstome riešutais. jei norisi, galima ir visus šonus paslėpti po kremu, tačiau tada veikiausiai reiktų jo pasigaminti kiek daugiau.

pyragą galima patiekti iškart – na, galbūt palaukus kokį pusvalanduką. mes gi jį transportavome šimtą-su-pliusu kilometrų ir kramsnojome po keleto valandų. gardumynas net Asmeniui, Tvirtinusiam, Kad Nemėgsta Morkų Pyragų. cha!

morkvinis biskvitas – palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours. kremo šaltiniai – žr. čia.