You feel it all around yourself you know it’s yours and no one else

Man patinka nestandartas.
Mane veža tarpas tarp priekinių dantų ir nevalingai trūkčiojanti nosis, šiek tiek kitokia kalbėjimo maniera (išsyk atpažįstu – ižalYtaus) ir kiek per paaugliškas šiandien/vakar/ateinančios dienos garso takelis. Tikrumo blyksniai: bac, atrodo, kad pirštų pagalvėlėm prie kažkokio autentiškumo prisiliečiam; nelyg mikro lygiu išdrįstam būt pažeidžiami, ir tai yra tvarkoj, tiesą sakant, tai yra daug daugiau nei tvarkoj.

Sunkėliau tik save priimti tokią – netobulą.
Dievaži, ar kadaise mano-praeities-aš būtų patikėjusi, jog padaryti 45% yra daugiau nei 153%. Pripažinti, kad kol kas teks športuot nepilnu pajėgumu ir rečiau nei norėtųs. Prisiimt atsakomybę už liapsusus ir neieškot kaltų. Apsikabinti per pečius tą faktą, kad gal kažkas ir netvarkoj; ir netgi, o varge, tai, jog gal kol kas nė nenutuokių, ką su visu tuo daryt.
Prisiminti mokytojos A. komentarą, jog rašinėly naudoju per daug bendračių. Prisiminti ir netaisyti ankstesnių pastraipų.

– – –

Arba būna taip: pramuši ledą – randi sidabrą prapjauni keksą, kurį jau ryt neši į darbą kolegų pusryčiams, ir žiū – ogi jis žalsvas. ŽALSVAS, po galais. Ir varškės sluoksnis, užuot šauniai padengęs keksą, guli išsirietęs sarkastiška šypsena.
Galvoje nušvinta lempikė: juk rūgščios avietės ir soda, o ne kepimo milteliai,- visai kaip per darbų pamoką kad buvo. Ir, be abejo, kitąsyk vertėtų labiau pasitikėti receptu ir neskystinti kekso masės.
Ir šaldytuve per mažai kiaušinių, kad bandytumei dar kartą, ir
ir viskas vis viena baigiasi gerai. Atrodo, Isa Chandra Moskowitz sakė, jog dėl maisto atsiprašinėti nereikia. Ta’sme, jei supainiojai cukrų ir druską, kepdama [veganišką] biskvitą,- tiesiog neduok jo ragauti draugams. O jei paprasčiausiai pyragas netyčia išėjo sausesnis/žalsvesnis/labiau aptrupėjęs nei norėtum? Nagi, nejau?

Tai štai, ir viskas bus gerai (nes Šimašių išsirinkom), ir keksas jau dabar yra gerai. Ne visai mano skonio, tiesa,- man drėgnesni patinka. Bet, kaip Asta minėjo,- kaip gali nepatikti keksas IR sūrio pyragas viename. Ypač tais sykiais, kai išties nenori ar negali spręst, kurį iš jų sumakalavus (ir/arba kitų dalykų didžiajame G.).

Keksas su avietėmis ir varškės sluoksniu

Keksui
115 g minkšto sviesto
1 st. cukraus
3 kiaušiniai
1/2 st. neriebios grietinėlės
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1 citrina
žiupsnis druskos
1 arb. š. sodos
3 valg. š. grietinės
1 1/2 st. miltų
1/3-1/2 st. pieno*
1 st. šaldytų ir atšildytų aviečių
2 valg. š. krakmolo

Varškės kremui
180 g kreminės varškės
1 kiaušinis
1/4 st. cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
3 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinkite iki 180oC. Kepimo popieriumi išklokite 11×25 cm stačiakampę kekso kepimo formą.

Pirmiausia paruoškite tešlą. Elektriniu plaktuvu plakite sviestą su cukrumi, kol masė bus šviesi ir labai puri. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakite. Supilkite grietinėlę, vanilės ekstraktą, suberkite nutarkuotą citrinos žievelę, supilkite sultis. Sodą nugesinkite grietine ir supilkite į plakinį. Gerai išmaišykite.
Į plakinį įsijokite miltus ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Atšildytas apietes sumaišykite su krakmolu ir atsargiai įmaišykite į kekso masę.

Paruoškite varškės sluoksnį – iki vientisos masės ištrinkite visus ingredientus.

2/3 kekso tešlos tolygiai paskirstykite kepimo formoje. Ant viršaus supilkite varškės masę, o ant jos paskirstykite likusią kekso tešlą. Kepkite orkaitėje 50-60 minučių: ar keksas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku (nebent pataikysite į avietę – tada pagaliukas visgi išlįs drėgnas). Leiskite keksui pravėsti 10-15 minučių, tada išimkite jį iš skardos ir galutinai atvėsinkite ant grotelių.

* Gamindama keksą, sugalvojau, kad masė man atrodo per tiršta, todėl įpyliau šiek tiek pieno. Kaip matyti nuotraukose, dėl šios priežasties kekso masė tapo per skysta ir keksas nesusisluoksniavo taip kaip turėtų. Tad kitąsyk papildomo skysčio nepilčiau.

Receptas šiek tiek (gerokai?) pakeistas iš Astos knygos.

And I’ll fly on the wings of a butterfly

Esu įsimylėjusi – taip, kaip visad norėjau; ir visai kitaip nei kada nors anksčiau (įsi)mylėjau. Tas lengvas kirbėjimas krūtinėj, kai kas vakarą tos pačios šviesos dega tam pačiam lange. “Taip ir maniau”,- nelyg jas pažinočiau. Juokas juokais, bet kartais net gyvenimus joms kuriu (vienoms iš 2n-to namo – toms, kur vėliausiai miegot eina; ir iš 2m-to – kur anksti keliasi); nepatikėsit – aš net žinau, už ką jos kryžiuką dės sekmadienio rinkimuose. Ir ta neįtikėtina ramybė, plaunant indus; ir visiška vienovė su pasauliu, dedant juos iš džiovyklės į stalčius. Ir dešimtos valandos romantika – pasimatymas nešant šiukšles.

Tas gerumas nuo-iki. Pabusti patogiausioj pasauly lovoj (1.60 buvo nuostabus sprendimas), praskalauti prasikalusius saulėgrąžų daigus. Pirmas bene-puslitris kavos, ryto judesys ir šiek tiek apsnūdusios praeivės (ypač vasario 16-ąją) ar praminantieji ant Baltojo tilto – tiesą sakant, keletą jau ir iš skvarbaus žvilgsnio ar energingos eisenos pažinčiau. Ir meilė arterijose, meilė aortose, meilė skilveliuose nuo 9 iki 18, trumpiau tariant, vien meilę norėtum dainuoti (įtariu, kai aš kalbu apie darbą, iš šono atrodau kažkaip taip).

O kai už lango čirena, sparneliais plasnoja, tikrai atrodo, kad pavasaris šįmet atėjo anksti (netgi sakyčiau – užklupo netikėtai).

Sūrio pyragas su bruknėmis ir karamele

18 cm pyragas

Pagrindui:
80 g sausainių
40 g tirpinto sviesto

Įdarui:
180 g grietinėlės sūrio
150 g pertrintos varškės
150 g maskarponės
2 kiaušiniai
1 arb. š. vanilės esencijos
⅓ st. cukraus
140 g karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno
⅔ st. šaldytų bruknių

Pyragui papuošti:
½ st. cukraus
200 ml grietinėlės
šaldytos bruknės

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros. 18 cm kepimo formą išimamu dugnu ištepkite aliejumi arba išklokite kepimo popieriumi.

Sumalkite sausainius ir sumaišykite su sviestu. Suberkite į kepimo formą ir gerai suslėkite. Apkepkite orkaitėje, kol paruošite įdarą.

Sumaišykite grietinėlės sūrį, varškę, maskarponę ir kiaušinius. Masę padalinkite pusiau: į vieną dalį įmaišykite vanilę ir cukrų, o į kitą – karamelizuotą saldintą sutirštintą pieną (tai būtų lengviausia padaryti rankiniu plaktuvu, kad karamelė vienodai pasiskirstytų). Į abi mases įberkite po 1/3 st. šaldytų bruknių.

Iš orkaitės išimkite apkeptą sausainių pagrindą ir supilkite pirmiausia karamelinę, o po to vanilinę sūrio pyrago masę. Kepkite 30-40 minučių, kol judės tik pyrago centras. Vėsinkite pravertoje orkaitėje.

Pyragui papuošti išvirkite karamelę: nedideliame prikaistuvyje nemaišydami kaitinkite cukrų, kol pakraščiai ims lydytis. Maišydami kaitinkite toliau, kol cukrus įgis tamsiai rudą atspalvį ir kvepės (jis gali net pradėti rūkti). Supilkite grietinėlę ir išmaišykite. Kaitinkite, kol nebeliks susikaramelizavusio cukraus gabalėlių. Galite pavirti ir šiek tiek ilgiau, kad karamelė taptų tirštesnė.

Atvėsusį pyragą apipilkite karamele, apiberkite šaldytomis bruknėmis. Laikykite šaltai.

Pirmą sykį skelbtas žurnale “Debesys”, nr. 10(14).

We keep covering and keep recovering

Löffleris labai tinka mano Kaunui: tarp euforijos ir melancholijos.

Jausmas nelyg tos tuščios erdvės, kadaise skyrusios tašką K(A) ir K(B), dabar prisipildžiusios (pripildytos) emocijų ar (jų) prisiminimų, ir todėl Santakos asfaltas minasi kitaip. Čia, menu, prieš trejetą metų iškylavom ir pirmąsyk minėjom Debesis, ir tai buvo paskiras taškas neegzistuojančiam žemėlapy; o kitąsyk Jonavos gatve nuo pilies link žiedo ėjom su Asta, ir tai buvo paskiras takas neegzistuojančiam žemėlapy. Dabar ta(š)kus sujungiu net be numerukų, dabar kitapus upės Vilijampolė, ir Milikonių kalnas su visa spinta susijusių istorijų, iki kurių koks pusvalandis pėstute. Neskubant. Ir krūtinės spaudimas paupiuose: kartais sustoju ir nekvėpuoju – nežinau, ar iš Grožio (juk jau raudonuoja šermukšniai), ar iš vaikščiojimų stogų briaunom, vis tikrinant, kur tos ribos.

Tarp euforijos ir melancholijos, kai galvoj be pastangų išsipiešia kurortinio miestelio Kauno žemėlapis; ir jis regisi toks savas, toks!. Atrodytų, po visų šito pasakų miesto patirčių turėčiau Kauną apsukti didžiausiu lanku (pvz., pajūrin per Jonavą važiuot), bet ką jūs: išlendu iš po žemių Vytauto pr., ir šypsena nuo ausies lig kitos; ir taip, Indre, kad užvažiuotume ant Varnių tilto, suksim kairėn, ir šilta pilvuky; nors imk ir niūniuok: aš nežinau, iš kur ta meilė, nai nai nai, lai lai lai, lai vilniečiai nesupyks.

– – –

Bevartydama failus ir folderius, aptikau dar nepublikuotų turtų iš seniai. Atrodo, dar iš tada, kai Vilniun tik kai kuriais savaitgaliais sugrįždavau. Vadinasi, receptas skirtas ne visai pliustrisdešimtpenkiems, bet jei turite kondicionierių ar smaguriaujate naktį – viskas ok. Kita vertus, šiandien šitam projektui šokoladinius saldainius ‘gapavau, taip kad man ir tokiu oru tiktų – juoba kad ranka rašyti komentarai po receptu liudija, jog “man SUPER. < ..> Labai kreminis – matyt, ta želatina to tvirtumo (bet drauge ir minkštumo) priduoda”.

Karamelinis sūrpyragis su šokolado glajumi arba Viktorijos gimtadienio tortas
20 cm skersmens pyragas

Sausainių sluoksniui:
100 g paprastų sausainių (naudojau “Gaidelį”)
40 g sviesto

Sūrio masei:
1 arb. š. želatinos
1/4 st. pieno
250 g maskarponės
2 kiaušiniai
1/2 st. virto kondensuoto pieno (“Rududu”)

Šokoladiniam glajui:
100 g juodojo šokolado
20 ml grietinėlės

Sausainius sumalkite iki trupinių ir sumaišykite su ištirpintu sviestu. 20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Į ją suberkite sausainių trupinius, išlyginkite ir paspauskite. Kepkite 160oC orkaitėje 10 minučių, išimkite pagrindą iš orkaitės ir leiskite pravėsti.
Želatiną sumaišykite su pienu ir palikite kelioms minutėms išbrinkti. Pašildykite pieną, kol želatinos grūdeliai ištirps. Maskarponę išplakite su kiaušiniais, supilkite pašildytą pieną, sudėkite virtą kondensuotą pieną ir gerai išplakite. Supilkite įdarą ant pagrindo. Orkaitės apačioje padėkite kepimo formą, pripiltą verdančio vandens. Kepkite 30–45 min. 180oC orkaitėje. Atvėsinkite ir dėkite į šaldytuvą bent kelioms valandoms, o geriausia – pernakt.
Prieš patiekdami papuoškite pyragą šokoladiniu glajumi: grietinėlę pakaitinkite prikaistuvyje arba mikrobangėje, supilkite kapotą šokoladą. Palikite kelioms minutėms ir maišykite. Jei šokoladas neištirpsta, šiek tiek pakaitinkite ant mažos ugnies ir vėl išmaišykite. Tolygiai paskirstykite glajų ant pyrago. Dėkite į šaldytuvą, kol sustings.
Pyragą patogiausia pjaustyti pakištu po karštu vandeniu ir nušluostytu peiliu, o gardžiausia valgyti su nesaldinta kava ar arbata.

Įkvėpimas – Viktorijos gimtadienio tortas.

Always should be someone you really love

o mūsų širdys, dėkui Dievui, nespėjo surambėti. (GG. “Erezija”)

100 happy days nutiko labai laiku: kiekvienas nosies kyštelėjimas laukan kelia džiaugsmo bangeles, ir tai pro vieną, tai pro kitą krūmą pralėkdama visiškai apsvaigstu (ir jį nučiakinu ir išpaštuoju). Pagalvoju, jog turbūt visgi toks pavasaris yr’ mėgstamiausias mano laikas metuose – kai kvepia, kai laukan be švarko, kai žalia, kai vėjas gerokai nutrumpintuose plaukuose, kai lengvi sportiniai bateliai (ir raudonos ar žalios kelnės), kai metas sukti namuose ledus ir abiem žandais kapoti žalumynus (na, šį savaitgalį dar ir kiaušinius), kai pirmą sykį teisingai iškyla migdoliniai pyragaičiai macaronsai (kuriuos keti dabar pats metas, mat lieka tryniu namuose suktiems ledams).

Nuostabiai geras jausmas – po truputį taip, kaip niekad nė nemaniau esant įmanoma, susigyvenu su savim ir visais jausmais/išgyvenimais/emocijom.
Kalnelis, duobikė, Marianų lovys, oro balionai, tyrų tyrai, tolių toliai – viskas yra ok.
Man patinka tokios spintelės ir neskanūs šitie visų išliaupsinti ledai – ok.
Arba – nuoširdžiai nežinau, kas man patinka. Ir priimti tą nežinomybę, ir joje ne forsuojant, o tik smalsiai stebint būti – tai IRGI yra ok.

Ir tai išlaisvina. Nelyg į naują šalį atvykus.

– – –

Kažką panašaus pamačiau Indrės FB, raštelėjau jai žinutę ir gavau atsakymą:

Žvilgterėjau šaldytuvan, laikrodin ir nusprendžiau – bus. Ir buvo. Labai labai gerai. Taip paprasta, net elementaru, puikiai tinka tai pusei paprikos ar baklažano ir sūrio gabalėliui sunaudoti. Prisipažinsiu – dievinu (I love… Cake) tokius receptus, dėl kurių nereikia šokti parduotuvėn, kuriuos keisti galima pagal to sykio įnorius, o rezultatas kassyk puikus. O jei dar ir kitądien, pasišildę mikrobangose, būna gardutėliai – garantuota žyma “mėgstamiausi”.

Daržovių pyragas su feta
20 x 20 cm skarda

lakštas (250 g) sluoksniuotos bemielės tešlos
1/2 poro
druskos
1/2 cukinijos
1/2 baklažano
1/2 saldžiosios paprikos
1 kiaušinis
1/3 st. pieno
150 g vyšninių pomidorų
100 g fetos
aliejaus kepimui

Atšildome sluoksniuotą tešlą ir ja išklojame kepimo formos dugną (jei bijome, kad prilips, dugną išklojame kepimo popieriumi). Tešlą subadome ir apkepame 10 minučių 180oC.
Porą susmulkiname žiedeliais, baklažaną ir cukinijas supjaustome gabalėliais (aš pjausčiau riekutėmis, o kiekvieną iš jų – pusiau arba į keturias dalis), o paprikas – šiaudeliais (galima juos perpjauti pusiau). Pomidorus perpjauname pusiau.
Porą pakepiname aliejuje, kol suminkštėja – įberiame šiek tiek druskos, kad tai atsitiktų greičiau. Perdedame į dubenėlį, įkuliame kiaušinį ir šliūktelime šiek tiek pieno. Dedame ant apkepusios tešlos.
Apkepiname daržoves, kol suminkštėja, bet neištęžta. Sudedame jas ant porų. Suberiame pomidorus ir trupintą fetą. Šauname orkaitėn ir kepame 20-25 minutes.

And if I only could, make a deal with God, and get him to swap our places

Penktadienį Lina sakė keletą dalykų. Tarp jų buvo vienas, kuris man jau seniai iš galvos neišeina – šnektelėjom apie K5 įrašų pavadinimus, kurie drauge yra ir dainų žodžiai.

Man kartais kildavo mintis sumėtyti nuorodas – ar pačiuose įrašuose, ar atskiram sąraše – į visas dainas (ar bent tas, kurios pasiekiamos), kurios skambėdavo galvoje, kaukšint įrašus. Dalinimosi džiaugsmas, žinote; tada tariu sau – o kam? (tik be to tragizmo, dangun nukreipto žvilgsnio ir Atsakymo laukiančių išskėstų pirštų).

Išties smalsu, kam kurie pavadinimai išduoda, jog čia ne kokie atsitiktinai sudėlioti žodžiai, o nuorodos į muziką – Liūdnų slibinų, David Bowie, Massive Attack (ak, atsimenu, kaip, man įžengus pro Indrės duris, ji skambėjo – čiut nesudribau vietoj), Loreen, Prodigy, Nicolas Jaar, Erik Satie, Dictaphone, David Guetta ar Placebo. Dar kažkur yr’ Glass’as, ir jo man labai noris, tik nerandu archyvuos’.

Akimis bėgdama per pavadinimus, prisimenu, kokios būsenos juos rinkau, su kuo tie (ne) mano žodžiai susigrojo. Įdomu, ar tiems, kurie skaito, irgi pimpirimpimpim skamba galvoj, ar papildo antraštės tą kitą turinį. Ar būsenos apskritai su dainūškėm asociuojasi; nebūtinai čia žvalgantis — gyvenime. 

Nes man (surprise!) labai. Sykiais viskas per radiją skamba itin vietoj, ir aš imu įtarti užsisakiusi kokį nors desertą iš šizo- spektro (nors veikiausiai – paprasčiausią hipochondriją. “Man atrodo, turiu hipochondriją”. This is so meta even this acronym.). Arba, arba kartais žiūriu atgal ir tas laikas, kiekviena jo stadija nuo-iki yra taip Rihanna (simboliška, aišku), kad kvėpuojant net laužo šonkaulius. 

Taip, taip, aš suprantu, kad kartais dainos kuriamos būsenų ir istorijų nė iš tolo neuosčius, vien tam, kad penkiolikinės būtų, like, omg, aš irgi tai išgyvenau (ir su visom iš to plaukiančiom pasekmėm); todėl ne toks ir stebuklas rasti porą saujų popsūchos, kur tiesą šneką, tai ko čia aš iš viso prie tų dainų taip pristojau.

Because I can, zuikeliai, because I can.

– – –

Šitie pyragėliai mūsų šeimoje yra 100% sėkmė. Veikiausiai jau esu minėjusi – jei dar ne, paminėsiu dabar – kartais kylantį norą receptų nekartoti. Jis sprendimus ypač veikia tada, kai kalbama apie saldumynus ar kai šiaip tinklaraščio pomidorus norisi palaistyti. Na, jei kuriuo nors gyvenimo metu buvote lengvai pamišę dėl maišymo-kepimo-virimo, turbūt suprantate nerimą tiek daug receptų, tiek mažai laiko ir valgytojų.

Apie ką aš čia? Tiesa, apie 100% sėkmę. Taigi – per pastaruosius pusantro mėnesio šiuos kvadratėlius kepiau bent šešetą kartų – I’m startin’ to lose count. Kartais net du sykius per savaitgalį. Ir vis nepavykdavo jo nugapuoti. Per greit dingdavo, žinote, ir tai dar sykį įrodo šimtaprocentinę sėkmę. Kas įdomiausia, net man jis per tiek sykių nenusibodo, o tai jau, žinokite, kažkas. Na, aišku, ir tai, kad pagaminamas per dešimtį minučių (paskiau dvidešimtį minučių galima žiūrėti kokį BBT), o produktų yra artimiausioje parduotuvėje (nors ilguoju laikotarpiu užsisakinėsiu iš Barbės, va); be to, ne per saldus, maloniai kreminis IR trapus, toks tarp žiemos ir pavasario. Dabar suprantat, kodėl privalėjau pasidalint?

Sūrpyragio kvadratėliai
9 arba 16 kvadratėlių

Pagrindui
160 g sausainių (vanilinių, kakavinių, su šokolado gabalėliais – o man skaniausia su klevų sirupo skonio “Selga”)
žiupsnis druskos
1/2 arb. š. malto cinamono
115 g sviesto

Įdarui
1/2 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
500 g kreminės varškės
1/4 st. pieno
2 kiaušiniai

30 g šokolado

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi.
Sausainius sutrupiname kone iki miltų. Įmaišome druską, cinamoną, ištirpdytą sviestą. Maišome, kol masė tampa panaši į šlapią smėlį. Suberiame trupinius į formą, tolygiai paskirstome ir suspaudžiame. Kepame 8-10 min. Man pagrindas spalvą kiek pakeitė, nors originalas siūlė to privengti.
Formą išimame iš orkaitės ir pravėsiname orkaitę iki 160oC.
Kol viskas vėsta, paruošiame įdarą: gerai išmaišome visus jam skirtus produktus. Supilame įdarą ant iškepusio pagrindo.
Kepame apie 20-25 minutes. Kepinio vidurys, pajudinus formą, turėtų būti dar drebutinis, o kraštai jau tvirtesni. Paliekame vėsti pravertoje orkaitėje, paskiau – kambaryje.
Išlydome šokoladą ir juo puošiame kepinio viršų. Aš tam naudojau konditerinį maišelį su nukirptu kampučiu.
Laikome šaltai bent 3 valandas. Supjaustome ir tiekiame.

Šaltinis: daugmaž pagal čia.

The only risk is that you’ll go insane

Dėl prokrastinacijų kartais būna pikta.

Pavyzdžiui, tada, kai pagaminu ką nors itin skanaus, ir neprisiruošiame to ko nors skanaus nufotografuoti. Galbūt tai būtų atleidžiama – na, žinote, netikėtai skanu, nė nepastebėjome, kaip išnyko nuo stalo – tačiau tą patį ką nors skanaus pagaminau dusyk. Dvi dienas iš eilės. Na, sutikite, – tokiu atveju nei nustembi, nei spėji pamiršti, koks supergeras sūrpyragis ką tik stovėjo ant šaldytuvo (žemiau mūsų namuose laikyti saldumynus yra pavojinga).

Su paskutiniu minėto sūrpyragio kąsniu mąstau, jog bais’ šaunu būtų planuoti taip kaip Asta. Bet tada išsyk šoka kita mintis – eiiii, bet spontaniškumas liiiiiinksmaaaaaaaa!.
Įsivaizduokite, koks džiaugsmas su tokiom svyruojančiom lėkštelėm kiekvienam žingsny gyventi.

Kitas sprendimo būdas – griežtai pasižadėti. Geriausia ne sau. Kelis pastaruosius įrašus taip ir parašiau – pasakydavau I., kad jei neparašysiu, neleisk prekybcentriuose parduoti man šokolado ir šampės, ir tai veikdavo. O dabar I. galvoje visai kas kita, vakaras ateina anksčiau nei padoriai išaušta rytas, o galvoj pozityvios mintys apie šviežius vaisius, mėtymąsi jais, kuprines ir mėtų arbatą; ar bent aš taip manau.

Taigi šitą įrašą dedikuoju I. Iš tiesų tam yr’ kiek daugiau nei lemonas priežasčių – tinkamų viešam eteriui arba ne. Kadangi pakankamai stipriai įsispyriau būtent blynų dieną – lai tai būna už blynus (TUOS, be abejo, kuriais vaišinta per pirmą netikėtų maisto ir gėrimų derinių vakarą 23535) bei už draugiškus pendelius. Ir už briedį. Niekada negalima pamiršti briedžio.

– – –

Mano draugė A. turi DraUgĄ. Jo vardas Peppe, ir jis yr’ švedas.
A. pasakojo, jog jie neseniai kepė mandrus žagarėlius.
Aš manau, kad švedai turi labai smagių ritualų, tokių kaip fika.

O kol nespėjot paklausti – apie briedį jau papasakota (nepaisant to, kad techniškai tai veikiausiai elnias).

Toscakaka (švediškas karamelės ir migdolų pyragas)
du 16 cm skersmens pyragai arba vienas 22 cm skersmens)

Pyragui
40-50 ml pieno
1 valg. š. grietinės
75 g sviesto
3 kiaušiniai
120 g cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Karameliniams migdolams
150 g migdolų plokštelių
125 g sviesto
100 g cukraus
100 ml pieno
riebus žiupsnis druskos
1/2 arb. š. tirpios kavos miltelių (nebūtinai – arba galima pakeisti vanile)

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. Kepimo formą (arba formas) išklojame kepimo popieriumi. Beje, patogiausia naudoti formą išimamu dugnu.
Migdolų riekeles pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje, kol kiek paruduoja.
Pieną sumaišome su grietine.
Ruošiame pyragą. Ištirpiname tešlai skirtą sviestą ir paliekame jį pravėsti. Dubenyje plakame kiaušinius, cukrę ir vanilę tol, kol masė sutirštėja ir tampa šviesiai gelsva. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius ir druską. 1/3 miltų mišinio beriame į kiaušinius, atsargiai išmaišome. Supilame pusę pieno mišinio, palengva įmaišome jį į tešlą. Pakartojame: miltai – pienas – miltai. Per du sykius kruopščiai, bet atsargiai įmaišome sviestą.
Perpilame tešlą į formą (ar formas) ir kepame… Kol iškeps: patikriname pagaliuku ar peiliu. Man mažesni pyragai kepė apie 30 minučių (vidury kepimo uždengiau).
Kepimui įpusėjus, paruošiame karamelinius migdolus: į gilią keptuvę supilame migdolus, sviestą, cukrų, pieną, druską ir kavos miltelius. Maišydami kaitiname, kol sviestas ištirpsta. Kaitiname, kol masė ima burbuliuoti ir šiek tiek sutirštėja.
Padidiname orkaitės temperatūrą iki 200oC. Patikrinę, ar jau, išimame pyragą (ar pyragus) ir viršų kiek įmanoma lygiau aptepame karameliniais migdolais.
Šauname atgal į orkaitę ir kepame 8-10 minučių, kol karamelė tampa tamsiai ruda ir ima virti.
Išėmę paliekame kelioms minutėms pravėsti. Palei formos šoną perbraukiame peiliu, kad atkibtų. Galiausiai paliekame pyragą ramybėje ir leidžiame jam visiškai atvėsti.
Pyragas skaniausias kambario temperatūros, o jį suvalgyti reikėtų per 2-3 dienas.
Niam! (omnomnom)

Šaltinis: Poires au chocolat.

Pažiūri į savo, vadinkim, sparnus, bet mato tenai tik rankas

Neabejotinai sunkiausia yra naktimis – tada, kai pasimiršta Aplinkos patvirtinti (at)leidimai sau; kai trūksta prasmės ir užplūsta nusivylimai bei tuštumos (ir tai normalu). Kai… Ak, kai apkabinu tik savo šilumą.

Kalbinu save – ne, ne įsivaizduojamus draugus, dėkuidie,- ramindama: siūlau neskubėt, eit po žingsnelį, bet nei pairatbėjus, nei jūtūbas neparodo, kuria koja (ir ar pradėt nuo pirštų galų? nuo kulno? visa pėda?). Po velniais, net atatinkamos programėlės išmaniajam telefonui nusipirkt negaliu (ir tai normalu).

Užpildau dienas (ne)reikšmingais dalykais – kuo mažiau laiko bei vietos užpuolančioms mintims. Bet jos žino kaip: kiekvienas kampas, kvapas ar žingsnis parduotuvėj, kiekviena daina ar net atskiri žodžiai, o ypač – jų virtinės iš senų retų įrašų truputį duria tarp šonkaulių (ir tai normalu). Ką čia duria – veikiau sukiša tarp jų peilį ir pasukioja (ir tai normalu). Dėkuidie gyviesiems pleistrams ir [šįsyk naudingai] savigydai.

Anksčiau P. man dažnai kalbėdavo apie pažinimo džiaugsmą. Aš tikiuosi, jog čia tik/jau ano prieangis.

– – –

Kepiau (ak) seniai, ir… Nekartočiau. Gal aš tik beprotiškai išranki (t.y., megztinio bangelės turi būti aukšto dažnio ir mažos amplitudės), bet. Drėgnas – teip, lengvas ir ne per saldus – teip, vis dar truputį kvepia šaltuoju metų laiku – teip. Įdomus – be abejo (virtas varškės kremas? Kas galėjo pamanyti!), ir vien todėl vertas išbandyt; bet sykiais, ak, sykiais po to reik grįžt prie seno gero obuolių trupiniuočio.

Meduolinis pyragas su virtu varškės įdaru
18 cm skersmens pyragui

Meduoliniams lakštams
100 g miltų
žiupsnis sodos
1 arb. š. meduolių prieskonių
25 g cukraus
45 g šalto sviesto
2/3 valg. š. medaus
1 trynys
1 valg. š. grietinės

Varškės įdarui
270 g kreminės varškės
40 g kambario temperatūros sviesto
25 g cukraus pudros
1 kiaušinis
30 g slyvų džemo
2/3 arb. š. malto cinamono
1 1/3 valg. š. krakmolo
45 ml pieno

Lakštams miltus sumaišome su soda, prieskoniais ir cukrumi. Sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą ir kapojame peiliu ar triname tarp pirštų, kol sulimpa į trupinius. Sudedame kiaušinių trynius, grietinę, medų ir greitai suminkome dailią lygią tešlą. Ją padaliname į tris lygias dalis, suvyniojame į maistinę plėvelę ir pusvalandį palaikome šaltai.
Iš tešlos iškočiojame tris maždaug torto dugno dydžio apskritimus ir kepame kepimo popieriumi ištiestoje skardoje 180oC temperatūroje 10 minučių arba kol gražiai apskrus. Atsargiai – gali sudegti. Dar šiltų lakštelių kraštus palyginame peiliu, ant viršaus uždėję kepimo formą. Ataušiname.

Įdarui sviestą išplakame su cukraus pudra iki purios šviesios masės. Įmaišome trynį ir po šaukštą – varškę. Galiausiai įmaišome slyvų džemą ir cinamoną. Baltymą išplakame iki standumo ir atsargiai įmaišome į varškės masę. Paruoštą įdaro pusgaminį supilame į puodą storu dugnu ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami, kol masė užvirs (būtina IR maišyti, IR ant silpnos ugnis kaitinti, kartais galbūt net pakeliant nuo kaitros – kad nesutrauktų). Krakmolą sumaišome su pienu ir supilame į užvirusią varškės masę. Dar pakaitiname kelias minutes, kol įdaras sutirštėja.

Į užsegamą torto formą dedame vieną ataušusį tešlos lakštą ir supilame pusę karšto varškės įdaro. Dedame kitą lakštą, supilame likusį įdarą ir uždengiame trečiuoju lakštu. Pyragą laikome šaltai pernakt.

Šaltinis: Sonatina.

I’d rather be sleeping I’d rather fall into tidal waves

Kai stipriai užsimerkusi stipriai pirštais spaudžiu akių obuolius, matau vizualkes, matau Mondrianą.
Taip pat mokausi naujų streso valdymo būdų: “pažiūrėkime filmą apie šiluminius įrengimus, nervus nuims”. Filmas geras, kokių šešerių aštuonerių metų senumo amateur porn iš BAF. Groja Bob Marley.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

– – –

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Į kepimo formą supilame šokoladinę masę. Ant viršaus supilame varškės masę, truputį pamakaluojame šakute ar peiliu.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.

Neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko

Neįtikėtina – kai atrodo, kad rankose laiko turėtų būtų kaip minimum trigubai daugiau nei anksčiau, penktoj kepykloj net kaktusai džiūsta (ką jau apie bazilikus bekalbėt).
Bet realiam gyvenime – vis dar tokie spalvoti lapai, žvelgimai į šviesas virš miesto. Eilėraščių tomai ar seni ir nauji įtraukiantys-ir-nepaleidžiantys (prašyčiau daugiau pasiūlymų, bet bijau nepritariančių žvilgsnių). Užmesti skaitiniai ir keisčiausios įmanomos konsultacijos. Su baimėm, apatijom ir ne(pa)(si)tikėjimais maišomi planai ir gaiviu pavasario vėju kvepiantys susitikimai.
Aksčiau ar vėliau viskas suguls į savo vietas (vienam žirgas, kitam tiktai kamanos).

Kitose naujienose — peržvelgusi savo žalingųjų įpročių sąrašą, pasiryžau savaitei be kavos. Juk 4 x 220 / d. kelia vis mažiau juoko, vis daugiau drebančių rankučių/kojyčių/širdučių.
Antra diena, ir rankos nevalingai tiesiasi prie kavos aparato mygtukų, o akys prisipildo sūrių sūrių ašarų. Lomkės?
– – –

Su šiuo pyragu dar sykelį nusižengiau išsigalvotiems konditerijos dievams — kitaip tariant, gaminau jį DAR KARTĄ. Pirmusyk – kai dar iš truputį aukščiau žvelgdavau į Nerį, Žvėryną ir Seimą (ak tie mitingai!), ir, A. atnešusi pusryčių, pasižadėjau, kad nu tikrai jau tikrai tikrai įdėsiu receptą. O dabar – antrukart, kai norėjosi greitai greitai, gardžiai ir nevienamatiškai. Ir jokių didelių lakstynių parduotuvėn.
Žiauriai drėgnas pyragas (tikrai, toks net ganašiškai tirpstąs burnoj) – nė nepasakytum, kad pagrinde tik kakava, nė gramo šokolado! O varškė + kakava/šokoladas + uogos man glosto širdelę nuo pat darbo ceche laiku.
Palyginus su originalu, kiek sumažinau cukraus kakaviniame sluoksnyje ir dvigubinau varškės sluoksnį. Man taip labiau. Žvaigždutė (* – ne teip kaip pas Vonnegutą, o teip, kaip tarp ingredientų) reiškia, kad prekybos centre anapus gatvės buvo akcija atrakcija jo vardo [vanilinei] varškės masei, parduodamai po 130 g. Todėl aš tiesiog griebiau du indelius, ir iš recepto išbraukiau cukrų. Pagal tikrąjį receptą galima dėti 220 g grietinėlės sūrio (ar pertrintos varškės) ir kokių 50 g cukraus.

Kakavinis pyragas su varškės kremu ir avietėmis
Kakaviniam sluoksniui
110 g sviesto
2 dideli kiaušiniai
150 ml cukraus
75 ml miltų
žiupsnis druskos
100 ml kakavos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Varškės masei
260 g vanilinio varškės kremo*
1 kiaušinis + 1 trynys*
3 valg. š. miltų

80 g šaldytų aviečių

20 x 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
Kakaviniam pagrindui ištirpiname sviestą. Kiaušinius plakame su cukrumi, kol masė tampa šviesi ir puri – apie 4-5 minutes. Kitame dubenyje sumaišome miltus, druską ir kakavos miltelius. Įplakame sviestą ir vanilės ekstraktą į kiaušinių masę. Galiausiai suberiame miltų mišinį ir rankomis (ar, tiksliau, mentele) išmaišome, kol masė taps vientisa.
Varškės masei visus ingredientus sumaišome.
Maždaug 3/4 kakavinės tešlos supilame į kepimo formą ir išlyginame. Ant viršaus supilame varškės masę. Likusią kakavinę masę išmėtome ant viršaus ir šakute, smailiu pagaliuku ar dar kuo pamakaluojame (atseit kaip marmuriniam keksui). Ant viršaus pamėtome aviečių. Šauname orkaitėn 35-45 minutėms, kol paviršius vos judės (varškė, žinote). Leidžiame atvėsti, pjaustome ir om-nom-nom‘iname.

Heads will roll, heads will roll, heads will roll on the floor

Manęs klausia, “kokiu judesiu išreikštum savo savijautą?”, aš nuo-iki apsuku galvą, kilsteliu pečius, pečius nuleidžiu, atsidūstu. Taip ir yra: visokie paklydimai, abejonės, perdaugperdaugperdaug, kuriuos išpurtau, keldama rankas aukštyn ir dėliodama kojas aplink su Bonobo, tik to negana, ir sykiais – nepatikėsite – nepadeda anei morkų kokletai nei fafliukai. Kyla milžiniškas noras kalbėti-kalbėti-kalbėti, garsiai mąstyt, tarytum tokiu metodu dalykai paaiškėtų, net jei šiandien saulėtekių nuo obuolių nebeatskiriam – o gal būtent dėl to, kažkokioj ketvirtoj dimensijoj, kur girdėti vienu balsu daugiau.

Įkvepiam-1-2-3-4-5-6-7-iškvepiam-1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11.

– – –
Priverstinis poilsis reiškia pora-savaičių-be-virtuvės, be kompo taip pat — žiū, ir Kepėjų dead line‘as praėjo!.

Man patiko, ypač tešla, – NUOSTABI, elastinga, tempiasi kiek-tik-tu-nori. Naudojau kreminę varškę, kurią palikau keletą valandų nusivarvėti. Tačiau man įdaras pasirodė per skystas – sukrautas ant tešlos, jis kėsinosi greit greit greit nuo jos pabėgti, todėl vyniodama skubėjau, giliai ir lėtai kvėpavau ir naudojau kitokias streso valdymo technikas; ir antra pora rankų būtų buvusi tikrai ne pro šalį! Kad ir kaip būtų, vyniotinis man pasirodė gausiai skanus (nors dėl skystoko įdaro ir plokštokas) – kaip ir dauguma kitų gaminusių, mielai išmėginčiau ir obuolinį, jei tik must bake sąrašas nebūtų toks… Neišbraukytas 🙂 (o kur dar tie atspausdinti receptai ant palangės ar segtuvuose, ir nesibaigiantys e-lobynai). Bet tešla… Dievulėliau, fantastiška!!

Varškės štrudelis
1 kg kreminės varškės
100 g razinų
5-6 v.š. romo
50 g + 2 v.š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
žiupsnis druskos
1 v.š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušiniai
4-5 v.š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros vyniotiniui apibarstyti

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį sudėti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį.
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro (1/2 st.) drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską, kol tešla bus elastinga. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nugramdyti viduj esančias vanilės sėklas. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30×40 cm). Iškočiojus tešlą, pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (nuotraukos). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Į skardą įkloti kepimo popieriaus.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant retsykiais aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.

Receptas – kepėjų be stabdžių liepos mėnesio iššūkis.